Neturi piniguNeturi piniguNeturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Po darbo Anglijoje susiruošė į Lietuvos Seimą

Šios savaitės pradžioje paaiškėjo, kad ilgametė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės (JKLB) pirmininkė Dalia Asanavičiūtė nusprendė dalyvauti ateinančiuose rinkimuose į Lietuvos Seimą: ar ji to verta, rudenį spręs patys emigrantai.

Asmeninio archyvo nuotr. Dalia Asanavičiūtė.
Asmeninio archyvo nuotr. Dalia Asanavičiūtė.

Žinia, šiemet pirmą kartą istorijoje visi užsienyje gyvenantys tautiečiai turės atskirą Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą, kurioje ir galės rinktis, kas geriausiai atstovautų jų interesus svarbiausioje Lietuvos institucijoje.

JKLB pirmininkė Dalia Asanavičiūtė (44 m.) tapo pirmąja kandidate šioje apygardoje. Ją čia deleguoja Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (konservatorių) partija – tai gegužės 18-ąją patvirtino ši politinė organizacija.

Kas šešerius metus didžiausiai JK lietuvių bendruomenei sėkmingai vadovaujančią moterį pastūmėjo šiam žingsniui, kaip toks jos sprendimas gali paveikti čionykštę diasporos dalį, kas laukia sėkmės ir nesėkmės rinkimuose atveju – į šiuos ir daug kitų klausimų Dalia Asanavičiūtė atsakė naujienų portalui ANGLIJA.today.

– p. Dalia, priminkite kada ir kokiomis aplinkybėmis atsidūrėte Jungtinėje Karalystėje?

– JK atsidūriau taip, kaip ir daugelis tautiečių – dėl ekonominių sumetimų. Lietuvoje viena auginau 2 vaikus, deja, po praėjusios ekonominės krizės vienišiems tėvams nebuvo taip lengva atsitiesti, nors dirbau visą laiką ir viena išlaikiau šeimą.

Tiesiog vienu momentu pagalvojau: aš privalau pabandyti suteikti savo vaikams didesnes galimybes, praplėsti jų ir savo akiratį. Nutariau, kad išvykimas didelės žalos nepadarytų, o naudos suteiktų nemažai. Įsisodinau vaikus ir šunį į automobilį ir atvažiavome čia.

Iš principo man pasisekė – šioje šalyje visą laiką dirbu pagal savo kvalifikaciją: esu įgijusi verslo vadybos ir administravimo magistro laipsnį, mano kryptis – rinkodara, todėl galėjau pritaikyti savo patirtį ir žinias.

Galiu drąsiai sakyti, kad esu dėkinga emigracijos laikotarpiui ne tik dėl to, bet ir už galimybę išmokti angliškos kultūros, mano vaikai išmoko kalbą įgijo draugų. Gyvenimas čia mums susiklostė.

Asmeninio archyvo nuotr. Dalia Asanavičiūtė su vaikais.

– Tai sprendimas emigruoti pasiteisino?

– Vienareikšmiškai.

Jau priėmus sprendimą kandidatuoti į Lietuvos Seimą apie save išgirdau ir tokių nuomonių: grįžta, nes nepasisekė. Tačiau viskas iš tiesų yra atvirkščiai: esu tikra, kad pavyko daug ką nuveikti, pasiekti, pakeisti.

Tiesiog galvoju, kad mano patirtį bendruomeninėje veikloje dabar galima realizuoti aukštesniame lygyje, kartu atstovaujant užsienyje gyvenantį lietuvį ir padėti jam. Atsirastų papildomos galios tam siekti.

– O kaip atsidūrėte JKLB, kuriai šiuo metu vadovaujate?

– Aš save priskiriu aktyvistams, kurie visur dalyvauja. Taip ir čia, netrukus po atvykimo įsitraukiau į bendruomenės skyrių prie Šv. Kazimiero parapijos. Vėliau tapau vieno iš skyrių vadove, po to mane išrinko į JKLP valdybą, o galiausiai – ir organizacijos pirmininke.

– Ar įmanoma trumpai apibūdinti, kaip per pastarąjį dešimtmetį pakito lietuvių bendruomenė JK?

– Kai aš prie jos prisijungiau, didžiausia organizacijos narių koncentracija buvo Londone, veiklos apimtys buvo mažesnės, bendruomenė buvo mažiau žinoma Lietuvoje.

Man tapus pirmininke buvo užsibrėžti tikslai ne tik plėsti JKLB, bet ir bendradarbiauti su kitomis lietuvių bendruomenėmis Jungtinėje Karalystėje. Nuo to laiko išaugome iki 20 skyrių, padėjome atkurti Jaunimo sąjungą, daug dirbame su tautiečių organizacijomis, puoselėjame ne tik lietuviškumą, bet ir pilietiškumą.

JK lietuvių aktyvumas paskutiniuosiuose rinkimuose rodo, kad mums puikiai sekasi siekti šių tikslų.

Vienu iš didžiausių pasiekimų laikau tai, kad pavyko suburti puikią iniciatyvių žmonių komandą. Vienas lauke – ne karys.

– Yra nuomonių, kad šiandien nereikia stengtis sugrąžinti emigrantų, reikia stengtis neprarasti ryšio su jais. Pritariate tam?

– Mano nuomone, reikia ir vieno, ir kito. Užsienio lietuviai privalo būti pripažinti vientisa Lietuvos dalimi net jeigu ir gyvena už šalies teritorijos ribų. Tai – principinė mano pozicija.

Manau, kad tai pasiekti jau pavyko: diasporos nariai vis dažniau įtraukiami į procesus Lietuvoje, su mumis tariamasi prieš priimant sprendimus, pasinaudojama mūsų patirtimi, kvalifikacijomis, žiniomis.

Šioje Seimo kadencijoje dalyvavau Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos darbe, kartu pavyko pasiekti labai daug, atsirado policijos atašė JK. Kad užsienio lietuviai išsaugotų savo identitetą privalo rūpintis ne tik jie patys, bet ir valstybė. Pavyzdžiui, lituanistiniu švietimu. Būtina šviesti apie šiuolaikinę vergovę, kitas grėsmes, kurios gali laukti emigracijoje.

Tai labai svarbu.

Būtina įvertinti užsienyje esančios tautos potencialą, jį gerbti ir panaudoti valstybės tikslams. Reikia dirbti abipuse kryptimi, tą mes, kaip bendruomenė ir darome.

Asmeninio archyvo nuotr. Dalia Asanavičiūtė.

– Ar yra ir kitų su diaspora susijusių klausimų, kuriuos, Jūsų nuomone, būtina spręsti aukščiausiuose Lietuvos valdžios sluoksniuose?

– Be visų išvardintų kryčių yra dar vienas labai svarbus klausimas – pilietybės išsaugojimas. Jis dar neįgyvendintas, nors įdėta daug darbo, surengtas referendumas, balsavę žmonės savo nuomonę pasakė, dabar reikia palaikymo Seime ir kitose institucijose.

Privalo būti politinis sutarimas. Tai labai svarbu.

– Pabandykime įsivaizduoti scenarijų: Jūs išrenka į Seimą. Kas atsitiks su Jūsų atsakomybėmis bendruomenėje, ar Jūs persikelsit gyventi į Lietuvą?

– Žinoma. Kelis pastaruosius metus aš ir taip gyvenau viena koja Lietuvoje, kita – Jungtinėje Karalystėje, dirbau abiejose šalyje.

Kaip ir minėjau, bendruomenėje pavyko suburti stiprią komandą, todėl neabejoju, kad yra žmonių, galinčių perimti mano pareigas – tokiu atveju dėl to apsispręstų valdyba. Mano, kaip JKLB pirmininkės kadencija baigiasi 2021-ųjų vasarą – tada visuotinis susirinkimas naują vadovą rinks bet kokiu atveju.

– O planas B? Jeigu neišrinks?

– Aš esu toks žmogus, kuris gali šimtu procentų atsiduoti tam, kuo tikiu ir ką darau. Esu susikoncentravusi į tai, kad galiu atstovauti užsienio lietuvius Seime.

Daug jėgų atiduodu užsienio lietuvių labui. To įrodinėti nereikia, mano darbai kalba už mane pačią.

Todėl ir toliau tą darysiu. Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad manimi patikės. O aš, pradėjusi važiuoti, jau nesiruošiu įjungti atbulinės pavaros.

– p. Dalia, kartais susidaro įspūdis, jog JK lietuvių bendruomenės vardu viešojoje erdvėje kalbate tik Jūs. Lyg kitų lyderių tarp tautiečių nebūtų. Ar Jūs matote žmonių, kuriuos galima pelnytai tokiais laikyti?

– Be abejonės, kad yra. Taip, gali susidaryti įspūdis, jog aš viena pasisakau viešumoje – tiesiog taip susiklostė aplinkybės, jog man teko prisiimti šią atsakomybę, be to, Dievas mane apdovanojo drąsa kalbėti garsiai ir atvirai.

Bet aš tikra nesu vienintelė. Yra begalė žmonių – visų neišvardinsiu – kurie yra tikri lyderiai, mokantys ir galintys atstovauti JK lietuvius, sutelkti juos bendriems tikslams.

Atskirai galima paminėti JKLB skyrių vadovus regionuose. Jie labai aktyvūs savo miestuose, o esant reikalui susiburia bendriems tikslams, įdedama daug nematomo, bet labai svarbaus ir neatlygintino darbo.

Tie žmonės yra tikrieji mūsų bendruomenės lyderiai.

Asmeninio archyvo nuotr. Su bendruomenės nariais.

– Grįžkime prie politikos: anksčiau jau buvo bandymų kai organizacijos arba pavieniai asmenys nesėkmingai bandė patekti į Lietuvos valdžią prisistatydami emigrantų atstovais. Kaip manote, kodėl jiems nepavyko?

– Na, atstovauti – vadinasi būti deleguotam visuotinio susirinkimo, todėl nesuprantu žmonių, kurie prisistato emigrantų atstovais vos įkūrę partiją. Neužtenka pagyventi ar pasimokyti užsienyje ir vadintis visos diasporos delegatu. Būtina dirbti ir kurti matomą, pamatuojamą naudą. Nebūti savanaudžiu.

Galbūt todėl jais ir nepatikėjo.

Net aš dabar negaliu savęs vadinti užsienio lietuvių atstove. Kol kas aš atstovauju tik organizaciją – JKLB ir galiu kalbėti jos vardu. O bendruomenėje 7 metus dirbau ne tam, kad patekčiau į Seimą. Tačiau tik dabar jaučiuosi gana drąsi prašyti tautos mandato, kad galėčiau ją atstovauti.

– JK lietuvių politinės pažiūros neretai skiriasi nuo rinkėjų Lietuvoje: per paskutinius rinkimus į Seimą ten dauguma balsus atidavė už valstiečių ir žaliųjų sąjungą, čia absoliuti dauguma – konservatoriams. Prezidento rinkimuose ten – už Gitaną Nausėdą, čia – už Ingridą Šimonytę.

Kaip manote, kas lemia tokius skirtumus?

– Taip balsuoja ne tik dauguma JK , bet kitose užsienio šalyse gyvenantys lietuviai. Tai tradiciškai susiklostęs konservatoriškų politinių pažiūrų rinkėjų bastionas.

Suprantu, kad tai atrodo keista, mat svetur išvažiavę ir kitokį gyvenimą pamatę lietuviai dažniai siejami su liberalesnėmis pažiūromis.

Tačiau tokį politinį jų apsisprendimą galima paaiškinti.

Juk nemažai emigracijoje gyvenančių lietuvių yra sovietinės santvarkos liudininkai, kuriems Sąjūdis ir konservatizmas liko pasipriešinimo, maišto bei išsilaisvinimo simboliu. Matyt, mums tai labai svarbu. Be to, mes ir patys esame šiokie tokie maištininkai – juk ryžomės didelėms permainoms, išvykti gyventi į kitą šalį. Taip elgiasi drąsūs žmonės, o konservatoriai ir yra tokie: drąsūs savo nuoseklumu ir pažiūromis.

Tai vienintelė partija, nepakitusi nuo Nepriklausomybės, per tą laiką kūrėsi daug ir įvairių partijų, tačiau jos neišliko.

Nuoseklumas ir pastovumas yra vertybės daugeliui žmonių.

Kita vertus, Jungtinėje Karalystėje taip pat dominuoja konservatoriai. Todėl gyvendamas šioje valstybėje nori, nenori šiek tiek perimi ir politines tradicijas.

Ir jeigu nemažai žmonių sakė, kad jiems politika neįdomu ar nesvarbu, nuomonę pakeitė po „Brexit“ – daugelis suprato, kad politiniai sprendimai liečia kiekvieną.

Visa tai, mano manymu, ir lemia JK lietuvių politines pažiūras.




Žmonės

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today