Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Lietuviai gimtinės įvaizdį užsienyje kuria nuoširdžiu darbu

Ar kada nors susimąstėte, kad Lietuva susidomėjusiems užsieniečiams gali pritrūkti informacijos apie mūsų šalį? Rūta Naujokaitė tai suprato gyvendama Jungtinėje Karalystėje, o vėliau įgyvendino seną svajonę – dabar kuria informacines pokalbių laidas apie Lietuvą ir įvykius pasaulyje anglakalbei publikai.

Rūta Naujokaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Rūta Naujokaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Ką Jūs papasakotumėte kolegai britui apie Lietuvą? Išdėstytumėte savo požiūrį, istorinius faktus, paskutines naujienas? Pacituotumėte „Wikipedia“?

Internetinės pokalbių laidos „Lithuania Dream Podcast“ kūrėja ir vedėja Rūta Naujokaitė įsitikinusi, kad to neužtenka ir jau ilgiau nei metus anglakalbei publikai kiekvieną savaitę pristato pokalbius apie tai, kodėl Lietuva yra puiki šalis, kuo ji įdomi ir svarbi pasauliui.

Šiuo metu Vokietijos sostinėje Berlyne gyvenanti ir dirbanti moteris dalį savo gyvenimo praleido Jungtinėje Karalystėje. Būtent čia jai ir kilo tokios veiklos idėja.

„Esu populiariausios tinklalaidės apie Lietuvą vedėja ir lietuvių profesionalo klubo „LEO in Berlin“ vadovė“, – pokalbio su ANGLIJA.today pradžioje trumpai prisistatė Rūta Naujokaitė.

Rūta Naujokaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

– Tinklalaidę kuriate laisvalaikiu, o kokia pagrindinė Jūsų veikla?

– Jau septynerius metus dirbu medicinos technologijų srityje, dabar konsultuoju skirtingas įmones ir startuolius strateginiais rinkodaros ir vadybos klausimais.

– Sukurti internetinę pokalbių laidą reikia laiko ir kitų resursų. Kodėl Jūs tai darote?

– Viskas prasidėjo labai seniai, dar paauglystėje, kai labai svajojau keliauti, dėl to ir išvykau studijuoti į JK, Bradfordo universitetą. Ten supratau – niekas mūsų, lietuvių, gerai nepažįsta. Studijų metu dalyvavau įvairių bendruomenių veikloje, pasakojau apie Lietuvą kiekvienai progai pasitaikius – ir renginių metu, ir per studentų vakarėlius: kodėl ši šalis yra įdomi, su užsieniečiais teko net pasiginčyti norint paneigti jų supratimą, jog lietuviai kalba rusiškai ar dar vis priklauso sovietams, Rusijai.

Norėdama pagrįsti savo žodžius internete ieškojau informacijos anglų kalba apie Lietuvą ir supratau, kad jos labai trūksta.

Ta mintis mane persekiojo dešimtmetį, jau gyvendama Berlyne sukūrėme „LEO in Berlin“, su bendraminčiais organizuojame renginius Lietuvos populiarinimui. O vėliau su Vytaute Rimkute pagalvojome apie idėją – kaip gerai, kad visa ta informacija atsirastų internete, būtų lengvai prieinama ir gaunama.

Taip gimė tinklalaidė – juk nereikia didelių pastangų norint ją paklausyti.

Ji sėkmingai gyvuoja jau pusantrų metų, tai bendras mano, Gabrielės Valodskaitės, Mildos Šukytės ir Seano Donovano darbas.

– Kokią žinutę Jūs transliuojate apie Lietuvą? Kuo mes įdomūs pasauliui?

– Priklausomai nuo to, į ką kreipiamasi. Mažiau apie šalies praeitį žinančiam amerikiečiui galima aiškinti vienaip, o tiems, kuriems pažįstamos posovietinės valstybės – kitaip.

Aišku, visiems vienodai galima pristatyti nuostabią Lietuvos gamtą, pagonišką praeitį, rasti bruožų, pagal kuriuos mes esame panašūs, kalbėti pasitelkiant juoko formą.

Tikrai žinome, kas nesuveiks – tai pasakojimas apie tai, kad mūsų šalis vienu metu buvo didžiausia Europoje. Šiuo istoriniu faktu mes galime didžiuotys patys, bet pradėti kalbą su kitais nuo to, kad esame kažkuo geresni ar didesni – neverta. Geriau rasti panašumų, o ne girtis esant geresniais.

– O kaip Jums sekėsi apie Lietuvą kalbėtis su vietiniais, kai studijavote Jungtinėje Karalystėje? Juk jų supratimas apie šią šalį irgi yra ribotas.

– Labai didelę galią turi tradicinis maistas – per jį galima puikiai pristatyti šalį, kultūrą, galima pasakyti žmogui, kad Lietuva nėra tokia niūri, kaip Rytų Europa pristatyta komedijose „Eurotrip“ arba „Borat“.

Tačiau kai jie pamato, kaip lietuviai mokosi ir dirba, kokie jie žingeidūs, kokie aukšti jų standartai – nieko pasakoti nereikia. Dėl to yra pasitvirtinusi tokia neformali taisyklė – jeigu įmonėje įsidarbina vienas lietuvis, tai netrukus pradedama ieškoti antro.

Rūta studijų metais Jungtinėje Karalystėje.

– Kiek laiko iš viso praleidote JK?

– Išvykau netrukus po studijų,kadangi dirbau su tarptautine nevyriausybine organizacija „Initiatives of Change“, atsirado galimybių dar daugiau pakeliauti. Taip atsidūriau Indijoje, ten dirbau Mahatmos Gandžio anūko vadovaujamame konferencijų centre.

Vėliau buvau trumpam grįžusi į Lietuvą, po to studijavau ir dirbau Kopenhagoje, o dabar jau beveik 3 metus gyvenu Berlyne.

– Kaip apie Lietuvą kalbėjote ten? Gal lietuvių ir sanskrito kalbų giminystė buvo raktas į pažintį?

– Teko kalbėti ir apie tai. Tačiau reikia pabrėžti tai, kad Azijoje žmogus labai dažnai identifikuojamas per odos spalvą, matyt, taip susiklostė istoriškai.

Todėl ten buvo dar sunkiau paaiškinti mūsų, kaip atskiros šalies, skirtumą nuo Rusijos ar Vokietijos. Ten mūsų rasė reiškia Vakarų Europą arba Rusiją, visi automatiškai priskiriami šioms grupėms – tokia mano patirtis.

– O kokiu principu renkatės temas tinklalaidėms?

– Pradžioje buvo „Investuok Lietuvoje“ pristatymas ir noras parodyti, kodėl esame patrauklūs investuotojams, vėliau kalbėjomės su profesionalais, išvykusiais svetur, tačiau užsienyje ir toliau kuriančiais Lietuvai.

Po to pajutome, jog yra kultūrinių žinių poreikis – kalbėjomės su kūrėjais, tarp jų buvo ir Rūta Šepetys, perkamiausių knygų autore.

Taip pat yra politinis aspektas. Norime užsieniečiams paaiškinti Lietuvos politinės sistemos skirtumus, atskleisti pasauliui šalies viduje vykstančių procesų svarbą tarptautinei bendruomenei.

Dabar kalbiname daug užsieniečių, kurie pasakoja apie Lietuvai aktualias temas: diasporos politika, verslo plėtra, įsitinklinimas.

Trumpai tariant, įrašais norime parodyti Lietuvos patrauklumą investuotojams, pristatyti kultūrą ir politiką. Pagal tai ir renkamės temas, tačiau atsižvelgiame ir į klausytojų pasiūlymus.

– O kas, be pačių lietuvių, yra Jūsų klausytojai?

– Tai žmonės, kurie domisi galimybėmis investuoti į Lietuvos verslus – jie neretai susisiekia su mumis norėdami gauti papildomos informacijos.

Kita klausytojų kategorija – užsieniečiai, turintys šaknų Lietuvoje, 3-4 kartos lietuviai, o vienas mums rašęs žmogus prisipažino, jog jo senelis į Lietuvą atkeliavo net 1880 metais! Kai kurie iš jų vis dar ieško savo identiteto, nežino, ar gali laikyti save lietuviu, ar ne.

Tarp savo gerbėjų turime ir užsieniečių, kurie gyvena Lietuvoje – būtų galima išskirti ir šią grupę.

Aišku, gera žinoti, jog mus klauso užsienyje gyvenantys lietuviai, o kai kurie iš jų prisipažįsta, kad mūsų laidelės juos įkvepia.

Rūta Naujokaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

– Minėjote, kad tarp pašnekovų yra lietuvių, kurie „ir gyvendami užsienyje kuria Lietuvai“. Ką reiškia toks apibūdinimas?

– Tai tokie žmonės, kurių veikla neapsiriboja tiesioginiais darbais, jie daro kažką, kas puoselėja lietuvybę, yra aktyvūs bendruomenių nariai arba teikia tiesioginę naudą Lietuvai.

Pavyzdžiui, rašytojos Rūtos Šepetys išleista knyga apie tremtinių istoriją tapo „New York Times“ paskelbtu bestseleriu, tai buvo puiki šalies reprezentacija, Lietuvos istorijos pristatymas pasauliui.

JAV verslininkas Gint Baukus pasistengė, kad Lietuvoje įsikurtų „Western Union“ – tarptautinė bendrovė, sukūrusi daugybę darbo vietų ir investavusi didžiules sumas.

– Ar gali „kurti Lietuvai“ eiliniai užsienio lietuviai, ne tik garsūs verslininkai, rašytojai?

– Kiekvienas iš mūsų savyje turi didžiulę galią, tačiau tarym laukia leidimo veikti: dabar gali.

Ne, toks leidimas nebūtinas. Užtenka mažų dalykų – padėti pagalbos ieškančiam tautiečiui, padrąsinti jį, prisijungti prie bendruomenės, pavaišinti kaimyną bandelėmis.

Yra daugybė pavyzdžių, kaip inicijuoti pokyčius, tačiau jūs patys privalote nuspręsti, ar to norite.

Puiku, kad lietuvių diaspora JK yra tokia vieninga ir sukūrė stiprų lietuviškų mokyklų tinklą. Tai labai prasmingas ir daug ką keičiantis darbas.

Pokyčiai pirmiausiai prasideda žmogaus viduje, po to jie išauga iki didžiulių permainų.

Kiekvienas pabandykime kurti tokią realybę, tokią lietuvišką bendruomenę, kuria galėtume didžiuotis ir rodyti ją pasauliui.

– Ką Jūs manote apie dvigubą pilietybę – ar reikia jos užsienio lietuviams?

– Mano manymu, visi pasaulio lietuviai turėtų dėl šios teisės pakovoti. Ne tik dėl savęs, bet ir ateities kartų.

– Kodėl? Kuo, Jūsų nuomone, ji tokia svarbi?

– Tai parodytų, kad visi lietuviai yra lygūs, turi vienodas teises ir pareigas. Pasas parodytų, kad Lietuva mums svarbi, o mes svarbūs Lietuvai.




Žmonės

PHP darbo skelbimas
Beauty access permanent make up banner 300x500
PHP darbo skelbimas
Beauty access permanent make up banner 300x500
PHP darbo skelbimas