Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Laimę svetur atradusi lietuvė negaili patarimų tautietėms Foto

Airijoje gyvenanti RTT terapijos specialistė Solveiga Smith noriai dalijasi savo žiniomis su visais jų trokštančiais. Net ir nemokamai. Ypač ši veikla išvystyta karantino metu: lietuvaitė po įvairiausias šalis išsibarsčiusių tautiečių grupėms vedė nemokamas paskaitas bei konsultacijas virtualiai. Iš to gimė nauja savanorystės forma: S. Smith planuoja visuomenei pristatyti tinklapį, kuriame savo talentais nepasitikinčios moterys anonimiškai pristatys savo kūrybines galias – eiles, muziką, prozą, eseistiką.

Asmeninio archyvo nuotr. Solveiga Smith (kairėje) su Marisa Peer.
Asmeninio archyvo nuotr. Solveiga Smith (kairėje) su Marisa Peer.

Kaip veikia likimas?

S. Smith džiaugiasi į jos gyvenimą atėjusiu supratimu, jog gyventi reikia čia ir dabar. Negyventi nei praeityje, nei ateityje. Svarbus tik šis momentas. „Bet iki to buvo ilgas kelias. Prisimenu, kad mokykloje, kai reikėjo rinktis specialybę, aš norėjau rinktis tokią, kur galėčiau padėti žmonėms. Ne aš būčiau laiminga, o kad visi aplink mane gyventų laimingai. Esu Lietuvos nepriklausomybės aušros vaikas. „Padėti kitiems“ – kokia tai specialybė? Aš ją tiesiog numečiau kaip nerimtą bei negalinčią manęs aprūpinti. Ištekėjau. Auginau mažą dukrą Kamilę. Netyčia į mano rankas pakliuvo Josefo Merfio knyga „Jūsų pasąmonės galia“. Aš nebuvau iki jos priaugusi ir neturėjau, kas man galėtų paaiškinti jos esmę. Perskaičiau ir knygas apie karmos diagnostiką, angelus. Tais laikais būtum pradėjęs kalbėti apie angelus, tai būtų niekas nesupratęs,“ - juokiasi S. Smith.

Solveigą visada kamavo būties klausimai: kodėl vieniems sekasi, o kitiems – ne. „Pradžioje maniau, jog tai vadinamasis likimas, kurį atsineši gimdamas. Vieni turtingi ir sėkmingi, atrodo, tokie kone gimsta, o kitiems viskas nesiseka. Ir pati pasidariau atradimą, jog viskas nėra taip,“ – sako ji.

Asmeninio archyvo nuotr. Su vaikais Kamile ir Nojumi.

Darbovietė pati ją surado

Prieš dvylika metų S.Smith, kaip ir dauguma lietuvių, išvyko laimės ieškoti į užsienį. Jos namais tapo Airija. Pirmi metai buvo ypač sunkūs: dirbo greito maisto užkandinėje labai ilgas darbo valandas, beveik be miego. „Dirbau daug, bet daug ir uždirbau. Bet iš skausmo net sunkiai vaikščiojau,“ – prisipažįsta pašnekovė.

Augindama sūnų Nojų daug laiko leido namie su kūdikiu, todėl S. Smith talkino anglų kalbos nemokantiems tautiečiams padėdama jiems užpildyti reikiamus dokumentus, vertėjaudama įvairiose įstaigose. Kartą angliškai nekalbanti pažįstama paprašė padėti išsinuomoti namą.

„Nuėjome į agentūrą pasirašyti namo nuomos dokumentų. Sėdžiu tame biure, apžiūrinėju patalpas, sukiojuosi patogioje kėdėje ir negaliu susikaupti vertėjauti, nes mąstau apie tai, kaip norėčiau ten dirbti. Juk dar vykdama į Airiją ieškotis darbo svajojau, kad noriu dirbti nekilnojamo turto agentūroje. Traukos dėsnis suveikė: pasirašėme dokumentus, išėjome, o po poros savaičių sulaukiau agentūros šeimininko skambučio tarsi pasiteirauti, ar mano pažįstama patenkinta išnuomotu namu... Jis paklausė, ar aš dirbu ir pasiteiravo, gal norėčiau pas jį dirbti. Netekau žado ir, žinoma, sutikau. Negana to, mano naujas darbdavys netrukus man padavė biuro raktus bei išvyko į užsienį. Nepažįstamam žmogui – raktus... ,“ - pasakojo S.Smith, vis dar tebedirbanti su šiuo žmogumi.

Noras suprasti – iš gyvenimiškos krizės

Jauna moteris dirbo nekilnojamo turto agente, tačiau jautė mūsų protą, sąmoningumą nagrinėjančių žinių stygių. „Nusipirkau Sonia Ricoti „Bounce Back System“ kursą, vėliau mano gyvenime atsidaro Dean Graciozi, Robin Sharma, lektorius Bob Proctor. Ėmiau viską iš eilės. Ne iš dyko buvimo visa tai atsirado. Žinoma. Buvo gyvenime krizė, kai nežinojau, ką daryti toliau, ką rinktis... Šios knygos ir lektoriai leido man susigrąžinti dvasinę pusiausvyrą, nekristi į priklausomybių dugną ar depresiją. Ieškojau žinių vis daugiau. Dariausi tarsi apsėsta. Pastebėjau, kad žmonės ėmė kreiptis į mane patarimų. Taip mano veikloje atsirado koučingas (ugdomasis vadovavimas). Baigiau specialią mokyklą bei gavau asmeninio ir verslo koučerio diplomą. Koučingo specialistai dirba su žmogaus sąmone, kai jis yra sąmoningas, analizuojai savo elgesį ir gali jį tobulinti. Didžiajai daliai mano klientų to nepakako, tad aš nėriau giliau. Žmonėms trukdo riboti įsitikinimai, tai, apie ką jie nenori kalbėti, kas labai skausminga,“ - pasakoja specialistė.

M. Peer pasekėja

S. Smith sako, kad visiškai netyčia jos gyvenime atsirado Marisos Peer seminaras, vėliau visas kursas. „Visas žinias perleidau per save, išbandžiau. M. Peer prieš 30 metų sukurta ir ištobulinta Rapid transformacinė terapija (RTT) - tai hibridinė terapija, kai derinant labiausiai paplitusius terapijos būdus kaip hipnozę, psichoterapiją ir kt. pasiekiami neprilygstami, ilgalaikiai rezultatai. RTT padeda atsikratyti žalingų įpročių, pasiekti norimų rezultatų sporte ar moksle, versle ar kitose sferose, atsikratyti nerimo, panikos priepuolių ir depresijos, pagerina gyvenimo kokybę. Mūsų pasąmonė prisimena ir kaupia informacija, net jei tai nutiko kūdikystėje ar visai mažiems ir mes to neprisimename. Neigiamus įvykius užkrauname žaislais, saldumynais, bet visa tai sėdi mūsų galvoje bei žmogui suaugus virsta nesutramdomu noru pirkti ar žalojančiu valgymu. Šie, atrodytų, nekalti įvykiai programuoja ir veikia mūsų gyvenimą. Kažkas atsitinka ir neigiami prisiminimai išlenda: pvz., kažkas pasijuokė iš vaiko, deklamuojančio eilėraštį mokykloje, ir tai virsta viešo kalbėjimo baime suaugusiam. Jei vaikas auga aplinkoje, kurioje jam nuolat sakoma: „Nekalbėk, nesikišk, nieko nesupranti,“ – jis ir suaugęs bijos išreikšti savo nuomonę,“ – pasakoja specialistė.

Tai ne aš

RTT prasideda nuo hipnozės. „Žmonės be reikalo bijo hipnozės. Žmogus joje yra absoliučiai sąmoningas. Pasikeičia tik mūsų smegenų būsena: iš betos išeiname į alfą. Tik alfa būsenoje (kuri pasiekiama miegant, medituojant ar hipnozėje) galima rasti tai, kas mūsų pasąmonėje. Tada įvyksta regresija: hipnozės būsenoje ieškoma, kas praeityje (dažniausiai vaikystėje) atsitiko, kad žmogus turi, pvz., baimę, priklausomybę. Dažniausiai grįžtama į 3-5 senus įvykius. Yra septynios technikos, kuriomis ieškoma, kodėl vienas ar kitas įvykis (teisingiau, mūsų jam suteikiama reikšmė) daro žalą. Kai buvome maži, tam įvykiui suteikėme vieną reikšmę, kuri suaugusiam būtų visai kita, bet vis dar vadovaujamės reikšme, suteikta vaikystėje. Reikia rasti tą reikšmę, „ištraukti“, pripažinti ir paleisti. Tam padeda specialios technikos, kaip „tai ne aš“... Performuojamas įsitikinimas. Galiausiai įvyksta transformacija, kurios metu mūsų protui įteigiamas kitas įsitikinimas: žmogus klauso specialius įrašus informacijai įtvirtinti 21 dieną“, - sako S. Smith, kuriai šis mokslas atvėrė viską, ko jai trūko pačiai. Beje, prieš dvejus metus S. Smith baigė specialius daug kainuojančius mokslus Marisa Peer mokykloje Londone ir įgijo RTT terapeuto ir klinikinio hipnoterapeuto licenzijas (diplomus). Taigi Solveiga Smith yra diplomuota specialistė, savo kvalifikaciją nuolat patvirtinanti tam tikrais kursais ir atestacijomis.

Gyvenkime sąmoningai

Visuomenėje daug kalbama apie sąmoningumą arba „mindfulness“ mokymus (įsisąmoninimu pagrįstą streso valdymą). „Labai norėjau tai gerai suprasti, tad vėl kibau į mokslus: baigiau specialius kursus Irish Mindulnes Instituto mokykloje. Sąmoningumas keičia viską: tu pradedi stebėti savo mintis ir supranti, kiek laiko mes skiriame „vakarykštei dienai“ apmąstyti, kiek baubų iš viso to kyla. Juokauju, kad žmogus, įvykdęs nusikaltimą, atlieka bausmę bei išeina iš kalėjimo, o mes save už netinkamus poelgius baudžiame visą gyvenimą. Sąmoningumas duoda supratimą, kad čia ir dabar savo teigiamomis mintimis kuriame savo rytojų. Apmaudu, kad mes tiek mažai mes skiriame dėmesio sąmoningam gyvenimui: vienu metu žiūrime TV, valgome ir galvojame apie darbus. Išvedi šunį ir eidamas nematai nei gėlių grožio, nei paukščių... Sąmoningumo praktika teigia, kad vienu metu turime skirti dėmesį vienai veiklai: sąmoningai valgyti, sąmoningai vedžioti šunį. Būtina susikoncentruoti: įsiklausykime į save, į savo kvėpavimą. Pamėginkite nekvėpuoti – suprasite, koks jis svarbus. Kai imamasi sąmoningumo, nebelieka to nuolatinio praeities peržiūrėjimo, kuris trukdo mums kurti ateitį,“ – akcentuoja S. Smith.

Jei klientai įdomūs - nemokamai

Specialistė sako, kad jai ir pačiai sąmoningumas padėjo pradėti kontroliuoti savo mintis. „Iki tol jos kontroliavo mane. Žmonės dažniausiai savo galvoje „pasodina pabaisų medį“, iš kurio išauga nerimas dėl nežinomo rytojaus. Mes negalime rytojaus pakeisti, tai kam save kankinti planavimu. Analizuojame praeitį: kas ką kažkada pasakė, kyla baimė, imame save nuvertinti. Žmogus, kuris mums kažką blogo pasakė, tai seniai pamiršo, o mes dar tebegalvojame ir jaučiamės blogai. Blogiausia, kad pagal tai projektuojame savo ateitį,“ – analizuoja S. Smith.

Lietuvaitė padeda daugybei žmonių, kartais net ir be pinigų. Visgi ji stengiasi vadovautis viena taisykle: nepadėti žmonėms, kurie to nenori visa širdimi. „Kai aš supratau, kaip fantastiškai veikia tai, ką aš žinau, labai norėjau visiems papasakoti. Žiūri į žmogų, kuris nuolat sako, kaip jam blogai... Blogai ir klojasi. Norėjosi pasakyti – nustok, tu sau tai įsikalbi. Buvau pavadinta ir kvaila... Nustojau siūlyti pagalbą. Padedu, tik kai kreipiasi, ir tai ne visada. Kartais pabendravusi suprantu, kad žmogus nesugebės priimti pagalbos. Pradžioje padėdavau pažįstamiems, vėliau ir nepažįstamiems. Atsirado žmonių grupės: vieniems mokamos, kitiems – iš geros širdies. Jei žmonės man patinka, įdomūs – apsiimu ir nemokamai,“ – juokiasi S. Smith.

Asmeninio archyvo nuotr. Solveiga Smith su kliente Valerie.

Lietuviams labiau reikia slaptumo

Lietuviai iš kitų tautybių klientų išsiskiria konfidencialumo prašymu, kuris, atrodytų, savaime suprantamas airiams. „Aš ir nesakyčiau. Esu lyg gydytojas. Saugau visų paslaptis. Lietuviai pokalbį su manimi dažniausiai pradeda nuo prašymo, kad niekam nesakyčiau, jog jie į mane kreipėsi pagalbos. Jauniausia mano klientė – dvidešimtmetė lietuvaitė, gyvenanti užsienyje. Ne Airijoje. Šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis dirbu su įvairiose šalyse (Norvegijoje, Švedijoje, Islandijoje, Vokietijoje ir kt. šalyse) gyvenančiais tautiečiais. Dažniausiai mano klientai – moterys. Vyrai sunkiau prašo pagalbos, nors jos jiems reikia ne mažiau nei moterims. Turėjau vieną merginą, kuri dėl sunkios gyvenimiškos situacijos pas mane net gyveno dvi savaites, kol išsisprendė problemas. Būna, kad mano ryšys su klientėmis perauga darbinius santykius: ir baigus transformacijos kursą bendraujame, tampame draugėmis,“ – atvirauja S. Smith.

Specialistė akcentuoja, kad pati būdama lietuvaitė labai myli savo šalį ir tautiečius, tačiau negali paneigti mūsų tautos bruožo – gebėjimo griežtai analizuoti, teisti ar net smukdyti savus. Tai skaudžiai atsigręžia ir prieš tokius žmones kaip ji. „Lietuviai dažniau linkę teisti nei pasidžiaugti, tad padėti tautiečiams – nėra mano prioritetas. Ypač tai pajaučiau, kai už savo paslaugas pradėjau imti pinigus. Pasakai kainą ir išgirsti, kad brangu. Bet tai ir kainuoja: mano mokymai, kursai, laikas – viskas kainuoja. Man juokinga, kai žmogus, be saiko vartojantis alkoholį, sako, kad mano pagalba jam per brangi. Bet gerdamas per vieną vakarą naktiniame bare prageria daugiau nei verta mano pagalba, neskaitant visų kitų šalutinių veiksnių: darbo netekimo, sveikatos žalojimo, blogos vidinės savijautos,“ – stebisi specialistė.

Stebuklingų miltelių nebus

S. Smith stebina mūsų abejingumas patiems sau ar tiesiog tinginystė. Žmogus sako, kad jis siekia savo tikslo ir jokios priemonės jam nepadeda. „Klausiu, kiek priemonių išbandėte? Dvidešimt? Ne... Dešimt? Ne... Dvi?.. Na, dvi... Ir žmogus jau žino, kad tikrai niekas nepadeda. Tikslui pasiekti reikia daugiau,“ – juokiasi specialistė. „Prieš pasirašant sutartį būna pokalbis ir kartais aš matau, kad negaliu tam žmogui padėti, nes jis neįdės pastangų. Aš nesu fėja, kuri pabarstys ant galvos stebuklingų miltelių ir viskas įvyks savaime. Tai sunkus ir ilgas darbas. Gyvenimas nepasikeičia perskaičius knygą ar išklausius seminarą: kiek mes jų skaitome, lankome ir kas pasikeičia? Motyvacija galvoje laikosi tik 10 minučių, vienas blogas žodis iš aplinkos ir motyvacija dingsta kaip dūmas.“

Specialistė savo didžiausiu pasiekimu laiko darbą su mergina, kurios pokyčiai buvo akivaizdžiausiai Merginą savo vidinius demonus vaikė daug valgydama. Su S. Smith pagalba ji atrado saikingą valgymą bei numetė daugybę kilogramų, pradėjo kurti eiles ir pasijuto visai kitu žmogumi. „Kai ji pradėjo dirbti su savo psichologinėmis problemomis, jos mityba ėmė keistis jau po poros mėnesių. Neverčiau jos maitintis sveikai. Pasikeitus emocinei būsenai, atsiradus pasitikėjimui savimi, viskas įvyko savaime. Pokyčiams turi būti pasiruošusi „galva“, o ne valia. Antraip svoris grįžta,“ – sako specialistė.




Žmonės

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today