Skelbimai

Įdomiausios JK lietuvių istorijos – vienoje vietoje Video

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenėje glūdi nesuskaičiuojama galybė įdomių istorijų ir patirčių – jų tiek, kiek ir žmonių. Kad jų gyvenimai yra įdomūs ne mažiau už pasaulinio garso žvaigždes, atskleidžia savanoriška tautiečių iniciatyva – internetinis pokalbių kanalas „Andy Ray Talks“.

Asmeninio archyvo nuotr. Andrius Raisis darbo vietoje.
Asmeninio archyvo nuotr. Andrius Raisis darbo vietoje.

Herojų toli ieškoti nereikia – jie čia, tarp mūsų, sako vienas iš kanalo autorių.

Ir mes neturime to slėpti, o priešingai – rodyti pasauliui – kiek ir kokių įdomių žmonių yra tarp Jungtinės Karalystės lietuvių. Net jeigu tas žmogus vairuoja sunkvežimį ar dalija patarimus sportuojantiems.

Būtent ši idėja išvystyta tuo metu, kai pasaulis sustojo: karantinas daugeliui žmonių apribojo gyvenimus, o keliems tautiečiams jis tapo nauju startu – taip gimė Anglijos lietuvių internetinių pokalbių, vadinamųjų podcast’ų, kanalas „Andy Ray Talks“.

Nors ši iniciatyva gyvuoja vos kelis mėnesius, per trumpą laiką ji sulaukė didžiulio auditorijos dėmesio, o pirmieji įrašai peržiūrėti beveik 50 tūkstančių kartų.

Įrašų rengėjai sako, kad toks dėmesys – ne staigmena jiems ir tikisi, kad ateityje žiūrovų tik daugės. Su vienu iš jų – Andriumi Raisiu – kalbame apie idėjos gimimą, įgyvendinimą bei ateities planus.

– Kas slepiasi už pseudonimo „Andy Ray Talks“?

– Mano tikrasis vardas yra Andrius.

Daug kam įdomu, kodėl aš viešai prisistatau Andy Ray, o ne lietuvišku vardu. Jokios paslapties čia nėra, viskas paprasčiau: daugelis tautiečių žino, kad gyvenant Jungtinėje Karalystėje mūsų vardai – o ypač pavardės – vietiniams ne visada yra įkandami ir neištariami taisyklingai, dėl to kartais tenka prisistatyti taip, kad būtų suprantama visiems.

Taip ir gimė šis mano pseudonimas.

Aš šioje šalyje gyvenu jau ilgiau nei dešimtmetį, su šeima vystome nedidelį verslą.

– O kaip gimė pokalbių kanalo „Andy Ray Talks“ idėja? Kodėl nutarėte juos kurti?

– Visame pasaulyje šiuo metu tokių kanalų daugėja, tai labai populiarus formatas žmonėms kalbėti apie viską, dalintis informacija, aš ir pats gana dažnai klausausi tiek angliškus, tiek lietuviškus įrašus.

Vieną dieną pagalvojau – juk Anglijos lietuviai nieko panašaus neturi, lyg Jungtinėje Karalystėje gyvenantys tautiečiai neturėtų ko pasakyti?

Taip ir kilo sumanymas daryti savo įrašus.

Asmeninio archyvo nuotr. Andrius Raisis.

– Ir nutarėte parodyti, kad tarp eilinių Anglijos lietuvių yra įdomių žmonių?

– Kai su kolegomis pradėjome gvildenti, kokios temos turėtų dominuoti įrašuose, įsikalbėjome apie savo patirtis – juk per dešimtmetį Jungtinėje Karalystėje mums teko matyti ir šilto, ir šalto, sutikti begalę įvairių žmonių, kurie neapsiriboja įprastu gyvenimu, užsiima įdomiomis veiklomis, bando kažką kurti.

Jie – tikri lobynai. Šių žmonių istorijos yra unikalios ir be galo įdomios.

Tiesiog norėjome suteikti galimybę jiems pasidalinti savo istorijomis ir idėjomis. Esame tikri, kad šie žmonės įdomūs tautiečiams, o patiems herojams toks pasirodymas suveiktų kaip motyvacija.

O gal vieši įrašai padės susitikti bendraminčiams, turintiems puikių idėjų, bet nežinantiems, kad šalia yra taip pat galvojančių tautiečių. Gal jie vieni kitiems reikalingi?

– Ar buvo lengva tuos žmones pakviesti į viešus pokalbius, juk lietuviai yra gana uždaro būdo?

– Iš pradžių galbūt ir jautėsi šiok toks atsargumas ar įtarumas: matyt, vis dar egzistuoja tas stereotipas apie lietuvius užsienyje – ar neapgaus tautietis tautiečio?

Tačiau pirmieji įrašai mums puikiai pavyko, pirmieji pašnekovai tapo savotiška istorija ir pavyzdžiu, kad kartu galima įgyvendinti puikias idėjas, kurios naudingos visiems.

– Jūsų pašnekovai yra labai įvairūs: nuo šokėjos iki verslininko. Pagal kokius kriterijus juos atsirenkate?

– Na, mūsų tikslas – parodyti žmones, kurie kuria kažkokią pridėtinę vertę. Tačiau tai nereiškia, kad žmogus privalo būti stambiu verslininku. Kartais tam tikrų profesijų žmonės savo darbu bendruomenėje sukuria ne mažesnę pridėtinę vertę nei žymus verslo magnatas.

Aišku, visada yra gerai, kai žmogus įdomus ne tik savo darbu, bet ir asmeninėmis savybėmis.

Dėl to kviečiame visus, kurie pažįsta tokių žmonių, juos rekomenduoti mums – gal jie taps kito įrašo herojais.

– Ar manote, kad tokių žmonių tarp JK lietuvių yra daug ir ateityje turėsite daug darbo?

– Veiklos pradžioje bandėme skaičiuoti, kiek potencialių pašnekovų galime rasti – atrodo, kad darbo turėsime, įdomių žmonių tikrai yra. Planuose yra ir kilnojamoji studija, su ja norėtume nuvykti ne tik į atokesnius JK regionus, bet ir Airiją.

Juk matome, kad mūsų įrašus žiūri ne tik Anglijos lietuviai, bet ir tautiečiai iš viso pasaulio, mes vienodai įdomūs ir vyrams, ir moterims.

Asmeninio archyvo nuotr. Andrius Raisis.

– Ar sutiktumėte, kad Jūsų veikla – tarsi šviečiamoji, ambasadoriška: privati iniciatyva rodo, kad lietuviai užsienyje yra ne tokie, ką liudija stereotipai?

– Jeigu mūsų darbas būtų įvertintas būtent taip, tai būtų komplimentas mums.

Iš tiesų, emigranto sąvoka neretai siejama su įvairiausiais stereotipais, negatyvu. O mes norime parodyti priešingą – pozityviąją pusę. Mano nuomone, privalome vieni kitus palaikyti, o ne stebėti įtartinais žvilgsniais. Pasaulyje lietuvių nėra tiek daug, kad reikėtų skaldytis ar susipriešinti.

Apskritai, nesutinku su sąvoka „emigrantas“, užsienyje gyvenančius tautiečiai yra pasaulio lietuviai.

Tačiau savo nuomonės mes nenorime piršti. Mes norime parodyti žmones, o stereotipą keičiame ne mes – savo darbais keičia patys užsienio lietuviai.

– Peržiūrėjus įrašus matyti, kad vaizdas ir garsas – tikrai ne mėgėjiško lygio. Ar daug į tai investavote?

– Pirmuosius įrašus padarėme profesionalioje studijoje, kurią nuomojomės, tačiau kartu su šios mūsų veiklos startu prasidėjo ir karantinas ir tai tapo neįmanoma.

Tada reikėjo greitai priimti sprendimą – ar laukti, kol viskas baigsis, ar ieškoti būdų, kaip veiklą tęsti. Pasirinkome antrąjį variantą, nutarėme įsigyti specialią įrangą ir laikiną studiją įsirengti namuose. Norėjosi gero rezultato, todėl įsigijome profesionalų vertinamą įrangą – pavyzdžiui, mikrofonus „Rode“ – kad žiūrovai ir klausytojai galėtų mėgautis aukščiausios kokybės įrašais, pajustų pašnekovų emocijas.

Norime kokybės, o ne kokybės.

Rėmėjų neturime, įranga nepigi, tačiau mūsų idėja yra tokia stipri, kad teko investuoti savo asmenines santaupas.

Žinome, kad darome klaidų – nesame tobuli – tačiau savo darbą analizuojame tam, kad ateityje jį atliktume dar geriau.

– Kaip savo vizijose matote ateitį?

– Šiuo metu matome, kad mūsų įrašai yra įdomūs ne tik Anglijos lietuviams, bet ir tautiečiams iš viso pasaulio.

Tikimės, kad būsime auditorijai reikalingi ir darysime viską, kad jos lūkesčiai būtų patenkinti. Turime idėjų, norime plėsti turinį, rengti temines laidas.

Ateities tikslai išlieka tie patys – parodyti, kiek ir kokių įdomių žmonių gyvena tarp mūsų.




Žmonės

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today