Skelbimai

Valstybės parama – kaip didelio masto afera

Gerais norais ir kelias į pragarą grįstas, sako sena lietuvių patarlė. Ir dabar, kaip niekad, ji tinka padėčiai Jungtinėje Karalystėje apibūdinti: atrodo, kad valstybė sudarė tiesiog nuostabias sąlygas vogti iždo pinigus, o dėl sukčių patirtus nuostolius ateityje privalės atlyginti dori mokesčių mokėtojai.

David Smith/geograph.org.uk nuotr. Sustoję smulkūs verslai gali neatsigauti net po paramos.
David Smith/geograph.org.uk nuotr. Sustoję smulkūs verslai gali neatsigauti net po paramos.

Nedoras žmogus net geriausius daiktus gali panaudoti savo blogiems ketinimams – jeigu peilis skirtas duonai atsiriekti, tai jis šiuo įrankiu ką nors sužalos. Ir negalima sakyti, kad peilis blogas.

Lygiai taip pat yra su nauja finansine valstybe parama smulkiajam verslui – iš esmės geras, o kai kam ir gyvybiškai svarbus dalykas, tačiau pinigai dalijami taip lengvai, jog tučtuojau atkreipė sukčių dėmesį.

Dabar jiems paimti 50 000 svarų sterlingų iš valstybės biudžeto ir sprukti yra taip pat paprasta, kaip dvimetriniam vyrui iš vaiko atimti saldainį.

Susidaro įspūdis, kad mokesčių mokėtojų pinigai taškomi be jokio rūpesčio. O kai ateis laikas atlyginti dėl tokio elgesio patirtus nuostolius, mokės ne kas kiti, o tie patys mokesčių mokėtojai.

Valdžia laiduoja paskolas

Prasidėjus karantinui JK vyriausybė sukūrė daugybę paramos gyventojams ir verslui schemų, o pagal vieną iš jų smulkiam ir vidutiniam verslui turėjo būti suteikiamos paskolos lengvatinėmis sąlygomis.

Tačiau pasipylė skundai, jog paraiškos pernelyg sudėtingos, bankai verslininkų prašymus nagrinėja per ilgai ir pinigus skolina nenoriai, mat dalis finansinės atsakomybės už paskolas tenka ir patiems bankams.

Bankai gavo už tai velnių, o į skundus reaguodama vyriausybė nutarė sąlygas gerokai palengvinti: nuo gegužės 5-osios internetinė paraiška paskolai supaprastinta iki 6 klausimų, valstybė pirmuosius metus apmoka palūkanas ir 100 procentų prisiima garantijas už paskolas. Kitaip tariant, paleisdama vadinamąją „bounce back“ schemą valstybė laidavo už visus gavėjus.

Ir tada paskolos pasipylė kaip iš gausybės rago. Per pirmąją dieną jos skirtos 60 000 įmonių, kurioms bankai paskolino 2 milijardus svarų sterlingų.

Gegužės 12-ąją valstybės garantuojamas paskolas buvo paėmusios jau 270 tūkst. įmonių, bendra joms išmokėtų pinigų suma – beveik per 8,3 milijardus svarų sterlingų: tai daugiau nei pusė iš valstybės iždo skirtos sumos JK verslo paramai.

Verslininkai džiaugiasi: „stipri parama“ – sako nacionalinės smulkiojo verslo federacijos vadovas Mike’as Cherry’us ir su juo ginčytis dėl to neverta.

Naująją schemą pristatęs iždo kancleris Rishis Sunatas pabrėžia, kad paskolų suteikimo greitis verslui yra „gyvybiškai svarbus“ ir jis, be jokios abejonės, yra teisus.

Tai kur bėda?

pikrepo.com nuotr.

Pavojingos skolos

Vadinamoji „bounce back“ paskolų verslui schema numato iki 50 000 kreditą su maksimaliomis 2,5 proc. palūkanos ne ilgesniam nei 6 metų laikotarpiui. Pirmuosius 12 mėnesių vyriausybė padengs išlaidas palūkanoms. Schemoje dalyvaujantys bankai neturi teisės prašyti iš verslininko įkeisti jokio asmeninio turto.

Kaip ir minėta anksčiau, tereikia užpildyti nesudėtingą paraišką internete.

Ekspertai neabejoja, kad jos dalyviai pinigus panaudos pagal paskirtį ir turės iš to naudos, tačiau baiminamasi, jog pinigai dalijami pernelyg lengvai.

„The Financial Times“ apžvalgininkas Robertas Armstrongas šį procesą palygino su alkoholiu – tik vartojant atrodo, kad problemos išsisprendžia, tačiau svaigalams pasibaigus ateina sunkios pagirios ir supratimas, jog bėda ne tik nedingo, bet dar ir paaštrėjo.

„Kompanijos pavojingai apgirtusios nuo skolų“, – esamą situaciją apibūdina jis.

Teigiama, kad skolos įmonėms padeda išlikti per krizes, tačiau ne visada garantuoja gerą ateitį joms pasibaigus.

Paprastas pavyzdys: Londone esančio baro savininkas gauna 50 tūkst. £ paskolą, tačiau jo veikla karantino metu draudžiama, todėl jokių pajamų nėra. Paskolinti pinigai bus išleisti būtinosioms reikmėms, tokioms kaip patalpų nuoma, mokesčiai.

Liepą veiklą atnaujinęs (tai dar negarantuojama) baras bus išgyvenęs, tačiau turės papildomą 50 000 skolos naštą (50 000/72 mėn. = mažiausiai 694 £/mėn. be palūkanų).

Tiesa, pastebi apžvalgininkas, bus išsaugotas patikimo verslo pagrindas – likvidumas.

Tačiau net ir jis šiuo atveju nesuteikia apsaugos nuo didesnių bėdų, tarp jų ir bankroto.

pxfuel.com nuotr.

Ima, kad negrąžinti?

Su populiariausiu JK lietuvių naujienų portalu ANGLIJA.today kalbėjęs įmonių finansų tvarkymo specialistas nurodė kitą šios schemos ydą.

Anot jo, pagal ją visuomenės pinigus dalinti skubama taip greitai, kad nėra jokios įmonių paraiškose pateikiamos informacijos kontrolės arba ji labai aplaidi.

Dėl to atsiranda niša suktiems žmonėms.

„Aš neabejoju, kad šia schema bus pasinaudota tik tam, kad paimti valstybės pinigus su aiškiu planu jų negrąžinti.

JK įstatymai suteikia tam visas galimybes: bankrotai, verslų pardavimai ir t.t.

O dalis gali tiesiog įžūliai sprukti vos gavę pinigus. Juk yra begalė visokių firmelių, kurios egzistuoja tik popieriuose. Jos ir bus panaudotos šiam tikslui“, – kalbėjo anonimu panoręs likti specialistas.

Valstybė dabar žarstosi pinigais į kairę ir į dešinę, sako jis, todėl tokie veiksmai turės ilgalaikių pasekmių, nes ateities kartos už tokią paramą mokės ilgai ir brangiai.

„Valstybės pajamos mažėja, o išlaidos auga. Kai pinigai baigsis, juos teks imti iš mokesčių mokėtojų“, – sakė jis.

Pixabay nuotr. / Ne visi parama pasinaudos sąžiningai.

Prisideda bankai?

Schemos populiarumas kelia nemažai klausimų ir bankininkams – jie rūpinasi, ar pernelyg lengva paraiškų patikra nesudarys sąlygų skolintis tiems, kurie nepajėgūs skolų grąžinti.

Bankininkai vyriausybei primena ir galimus sukčiavimo atvejus.

Tačiau visuomenėje diskutuojama ir apie kitas schemos silpnybes, o viena iš versijų įžvelgia pačių bankų gudravimą pasinaudojus susidariusia padėtimi.

Po pirmosios schemos dienos paskelbta, jog vidutinė išduodamos paskolos suma – 30 000 svarų sterlingų.

Bet socialiniame tinkle „Reddit“ keliama paskelbta versija apie „pranešimus“, jog bankai spaudžia paramos prašytojus imti maksimalią sumą.

„Vistiek valstybė garantuoja“, – tokį argumentą neva naudoja bankininkai.

Tiesa, ši versija nepatvirtinta.

Uždarose diskusijose taip pat kalbama apie tai, kad be pajamų likęs ir prasiskolinęs verslas nesugebės atiduoti valstybės garantuotų pinigų – lengvatines paskolas grąžins geriausiu atveju tik 1 iš 10 verslų.

Prognozė nieko gero nežada

Prie pesimistinės ateities prisideda ir gegužės 13-ąją paskelbta naujausia JK ekonomikos būklės ataskaita – ji rodo, kad nuosmukis vyksta kur kas greičiau nei per 2008 metų krizę.

Anglijos bankas prognozuoja net 14 procentų susitraukimą šiai metais.

Iždo kancleris Rishis Sunakas trečiadienį BBC sakė, kad „labai tikėtina, kad JK ekonomika šiemet susidurs su milžiniška recesija, o šiuo metu mes esame viduryje to, apie ką kalbame.“




Verslas

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today