Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Kaip valstybės parama tampa didžiuliu galvos skausmu

Vienas Jungtinės Karalystės gyventojas pats to nežinodamas tapo skolingas vyriausybei apvalią sumą – jo vardu buvo paimta lengvatinė paskola verslui.

Pixabay nuotr. / Vyriausybės pinigais pasinaudojo nedori žmonės.
Pixabay nuotr. / Vyriausybės pinigais pasinaudojo nedori žmonės.

Praėjusį pavasarį dėl koronaviruso karantiną paskelbusi JK valdžia sustabdė daugybę verslų, o kad jie išgyventų, sukūrė daugybę paramos schemų. Pagal vieną iš jų smulkiosios įmonės galėjo gauti nuo 2000 iki 50 000 svarų sterlingų paskolą lengvatinėmis sąlygomis (Bounce Back Loan Scheme, BBLS).

Ir pats paskolos gavimo procesas buvo itin lengvas – tereikėjo užpildyti nesudėtingą paraišką internetu ir pinigai krisdavo į verslo sąskaitą.

Todėl jau tada susirūpinta, kad ši schema yra per daug patraukli sukčiams.

Rudenį aiškėja, kad baimintasi ne be reikalo – šiandien jau tampa aišku, kad šia schema nedorais tikslais pasinaudota itin dažnai.

Šiam tikslui buvo kuriamos naujos įmonės, pasinaudota svetimais duomenimis, todėl niekuo dėti žmonės staiga tapo skolingais valstybei.

Vienas iš tokių – 47 metų Markas Tellingas. Pasirodo, jo vardu birželį buvo įkurta įmonė, kuri paėmė maksimalią 50 000 £ paskolą, kurios grąžinimo našta užgulė niekuo dėto vyro pečius, paveikė kredito istoriją..

Pagal vyriausybės nustatytą tvarką, paskolos palūkanos pirmuosius metus neskaičiuojamos, vėliau gali siekti iki 2,5 proc. Jos grąžinimui skirti 6 metai. Už paskolas 100 procentų laiduoja vyriausybė – jeigu jos bus negrąžintos, už tai atsakys valdžia. Kitaip tariant, skolą grąžins mokesčių mokėtojai.

Panašu, kad jiems gali tekti padengti nemažai tokių paskolų.

Specialus BBC tyrimas rodo, kad nusikaltėliai pasinaudojo šia padėtimi ir verslo pagalbai skirtas paskolas graibsto iš anksto suplanavę jų negrąžinti.

Išskirtinis tokių paraiškų požymis – paraiška teikiama maksimaliai sumai. Kalbama, kad nusikalstamose struktūrose ši vyriausybės parama vadinama „pinigais už nieką“. Sukčiai naudoja ne savo, o svetimus duomenis, kuriuos išvilioja apgaule, vagia pasitelkiant kibernetinius nusikaltėlius arba perka juos specialiuose forumuose.

Anksčiau nacionalinis audito biuras (National Audit Office) konstatavo, kad dėl gresiančių pavojų BBLS yra rizikingiausia visų laikų vyriausybės finansinės pagalbos forma.

Buvęs detektyvas, šiuo metu sukčiavimo ir pinigų plovimo ekspertas Martinas Woodsas taip pat patvirtino, jog ši schema yra pernelyg pažeidžiama.

„Nusikaltėliai greitai ją identifikavo kaip pasakišką galimybę. Nebuvo adekvataus paraiškų tikrinimo.

Galiausiai už tai sumokėsime mes, mūsų vaikai ir anūkai“, – sakė ekspertas.

Schemą JK iždo kancleris Rishis Sunakas pristatė balandžio 27-ąją. Nuo tada iki šiol ja panoro pasinaudoti dešimtys tūkstančių įmonių. Kokia suma išdalinta – kol kas neaišku.

Lengvatines paskolas dalija 12 šalyje veikiančių bankų.




Verslas

pinigai paslaugos blue
pinigai paslaugos blue
pinigai paslaugos blue
pinigai paslaugos blue
pinigai paslaugos blue