Skelbimai

Lietuvos pilietybės atėmimas – skaudus įvykis užsienio lietuviams

Dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje iki šiol yra aršių diskusijų objektas. Pasaulio lietuviai pritartų tokiam žingsniui, tačiau 2019 m. įvykusiame referendume dėl Konstitucijos straipsnio pakeitimo šiuo klausimu tam nebuvo pritarta.

Lietuvos pilietybės atėmimas kai kuriems tautiečiams išlieka skaudžiu įvykiu – tai patyrė ir Vokietijoje gyvenanti lietuvė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – „Delfi“). Gavus apie tai informuojantį laišką iš Lietuvos ambasados nustebino keli dalykai.

Moteris „Delfi“ pasakojo, kad Vokietijoje gyvena jau 11 metų ir ten padarė sėkmingą karjerą. „Esu biomedicinos srities, biologijos mokslų daktarė ir būtent po disertacijos išvykau į Vokietiją toliau tęst mokslinių tyrimų. Ilgai gyvendama gavau Vokietijos pilietybę ir, žinoma, automatiškai netekau LR pilietybės“, – „Delfi“ pasakojo ji.

Lietuvė sakė, kad birželio 3 d. gavo laišką iš Lietuvos ambasados, kuris ją nustebino dėl kelių aspektų.

„Jis buvo su gramatinėmis klaidomis ir jame buvo nurodyta atiduoti savo pasą. Viskas, kaip ir suprantama, bet tiesiog liūdna, kaip Lietuva atiminėja iš savo piliečių pilietybes, o pvz. JK prodiuseriui suteikia LR pilietybę vien dėl to, kad jis su lietuve susituokęs ir jokių nuopelnų Lietuvai neturi“, – tikino moteris.

Taip pat jai buvo įdomi ir vokiečių, suteikusių pilietybę, reakcija, kadangi jie net internete pradėjo ieškoti informacijos, nes negalėjo patikėti tokia tvarka Lietuvoje.

„Jiems buvo sunku įsivaizduoti, kad aš tiesiog neteksiu gimtosios pilietybės. Vokiečiai stebėjosi, kad „jūs gi tiek mokslo srityje pasiekėte, tiek publikavote mokslinių tarptautinių straipsnių ir tiesiog taip ims ir atims?!“. Dar pridūrė, kad „mums garbė turėti tokius piliečius, kurie savo darbais garsina mūsų šalį.“

Lietuvė nurodė, kad ir toliau dirba mokslo bei farmacijos srityje, toliau siekia sėkmingos karjeros.

„Suprantu, kad žinojau, jog nebeteksiu gimtosios pilietybės, bet galbūt būtų laikas naujai diskusijai? Be to, mano mergautinė pavardė vokiškame pase įrašyta su lietuviškomis raidėmis. Manau, tai irgi aktuali tema. Tiesiog liūdna, kaip gimtoji šalis lengvai išbraukia savus piliečius. Mano atveju, ministrės Agnės Bilotaitės pasirašytame sąraše, kartu su manimi vienu metu neteko dar 53 asmenys ir daugiausia jauni. Visų šių asmenų gimimo datos ir vieta nurodytos viename sąraše. Ar tai nėra duomenų saugos pažeidimas?“, – kilo jai dar vienas klausimas.

DELFI skaitytojos nuotr. / Laiškas iš ambasados

Nenustatė išimties aplinkybių, bet planuoja naują referendumą

Vidaus reikalų ministerija (VRM) nurodė, kad Migracijos departamentas apgailestauja dėl to, kad moteris neteko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.

„Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Lietuvos Respublikos pilietis turėti ir kitos valstybės pilietybę gali tik išimtiniais atvejais. Šiuos išimtinius atvejus apibrėžia Pilietybės įstatymas (pvz., jeigu asmuo yra turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir buvo ištremtas iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. arba turėjęs Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; arba tokių asmenų palikuonis). Plačiau apie daugybinės pilietybės atvejus žr. ČIA .“

Taip pat „Delfi“ buvo informuotas, kad Migracijos departamentas nenustatė, kad lietuvė galėjo turėti teisę turėti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę, todėl ir Lietuvos Respublikos pilietybės neteko.

„Atskirais atvejais Lietuvos Respublikos Prezidentas, atsižvelgdamas į tai, kad asmuo turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, gali priimti sprendimą, kad asmuo išsaugo Lietuvos Respublikos pilietybę. Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos Respublikos piliečio veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.“

Šiuo atveju, nurodė ministerija, jeigu Respublikos Prezidentas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos piliečių rekomendacijas dėl šios lietuvės, nuspręstų, kad ji turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, Lietuvos Respublikos pilietybė jai galėtų būti grąžinta, išlaikant turimą kitos valstybės pilietybę.

„Tam ji turėtų pateikti prašymą grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS (www.migracija.lt). Plačiau apie Lietuvos pilietybės grąžinimą skaitykite ČIA (rinktis „Grąžinimas“)“.

Dėl lietuvės pastabos, kad esą galėjo būti nutekinti kitų, netekusių pilietybės, duomenys, ministerija komentavo, kad pateiktame vidaus reikalų ministro įsakymo nuoraše su jame nurodytais 53 asmenų inicialais, gimimo data ir gimimo vieta, nėra asmens duomenų pažeidimas.

„Iš šių duomenų nėra įmanoma identifikuoti konkretaus asmens. Tokios nuomonės laikosi ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Taip pat informuojame, kad Aštuonioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, suprasdama daugybinės (dvigubos) pilietybės klausimo svarbą, jos aktualumą, asmenų lūkesčius, į savo programą įtraukė nuostatą – daugybinės pilietybės klausimo sprendimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155.

„Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtintas šios programos nuostatų įgyvendinimo planas; referendumą dėl daugybinės pilietybės planuojama rengti 2024 metais. Dėl ambasados komunikacijos su klientais siūlytume kreiptis į URM.“

Pritrūko rinkėjų „už“ balsų

2019 m. gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Prezidento rinkimų pirmuoju turu įvyko ir ilgai lauktas referendumas dėl dvigubos pilietybės Lietuvoje. Nors referendumas dėl dvigubos pilietybės buvo laikomas įvykusiu, tačiau pritrūko rinkėjų balsų „už“ ir Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo keičiamas nebuvo.

Taip įvyko dėl to, kad Lietuvoje yra apie 2,4 mln. piliečių, įrašytų į rinkėjų sąrašus, o referendume dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo turėjo balsuoti mažiausiai 1,2 mln. visų balso teisę turinčių rinkėjų ir pasisakyti „už“. Tačiau suskaičiavus visų apylinkių balsus, paaiškėjo, kad referendume dėl dvigubos pilietybės balsavo 52,58 proc. visų rinkėjų, bet tam, kad būtų pakeistas Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis, 50 proc. visų Lietuvos rinkėjų turėjo tam taip pat pritarti.

Už dvigubos pilietybės išsaugojimą balsavo 71,78 proc. dalyvavusių referendume rinkėjų, prieš buvo 26,04 proc. Pagal VRK duomenis, už balsavo 927 410 rinkėjai, kai turėjo balsuoti nemažiau 1,2 mln. Todėl buvo laikoma, kad šis balsų skaičius yra per mažas ir Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis keičiamas nebuvo.

DELFI.lt



Teisė

Zurnalisto darbo skelbimas
ALF account assistant
Zurnalisto darbo skelbimas
ALF account assistant
Zurnalisto darbo skelbimas