Skelbimai

Viruso iššūkiai lituanistiniam švietimui

Įvyko jau 15-asis kasmetinis Jungtinės Karalystės mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminaras, kuriame didžioji dalis dėmesio buvo skirta koronavirui – dėl jo lituanistinės mokyklos patyrė daugybę padarinių. Dalį liūdnų, dalį – labai pozityviai įkvepiančių.

Lituanistinis švietimas Anglijoje. Bostono Lietuvių Mokykla JK/Facebook nuotr.
Lituanistinis švietimas Anglijoje. Bostono Lietuvių Mokykla JK/Facebook nuotr.

Seminaras lapkričio 15-ąją įvyko virtualioje erdvėje, jame dalyvavo pusė šimto lietuviškų mokyklų vadovų bei mokytojų.

Dalyvius sveikino Lietuvos ambasadorius Renatas Norkus ir antrasis sekretorius Tadas Kubilius, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsienio lietuvių skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žemgulienė, naujoji seimo narė Dalia Asanavičiūtė ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės pareigas laikinai einanti Alvija Černiauskaitė.

Seminare įdomius pranešimus skaitė ir naudingus praktinius užsiėmimus vedė lektoriai: etnokultūrininkas ansablio ,,Žvangucis“ vadovas Giedrius Griškevičius, folkloro ansamblio „Gegutala“ vadovė Nijolė Grivačiauskienė ir prodiuseris, muzikologas Gediminas Zujus.

Renginio metu daug dėmesio buvo skirta virtualioms pamokoms aptarti ir nauja patirtimi bei metodine medžiaga pasidalinti.

Iššūkiai

Buvo liūdna, pirmiausia, jog ne visi mokiniai tęsė ar vasarą iki mokslo metų galo baigė mokslus virtualiai, dėl visos paletės priežasčių: ne visi, ypač didesnėse šeimose gyvenantys vaikai, turėjo laisvą kompiuterį pamokų metu, kai kurie po savaitės privalomų pagrindinės mokyklos mokslų prie kompiuterio nenorėjo dar ir šeštadienį praleisti mokantis.

Ikimokyklinukai dalyvavo tik su tėvelių pagalba, tad irgi ne kiekviena šeima galėjo prisėsti su vaiku pamokų metu. Buvo tikrai gaila nors ir laikinai atsisveikinti su dalimi mokinių.

Virtualių pamokų laikas sutumpėjo laikantis sveikatos reikalavimų. Didėjo savarankiško darbo mokiniui krūvis. Taip pat labai svarbu paminėti, jog mokymas per kompiuterį tinka tikrai ne kiekvienam, ypatingai ikimokyklinio amžiaus, vaikui. Turintiems specialiųjų poreikių, dėmesio problemų toks mokymas turi būti labai trumpas ir pritaikytas, virtualioje grupėje jis pasidaro visiškai neveiksmingas. Mokytojams sudėtingiau tikrinti ir taisyti ranka rašomus vaikų darbus, reikia laukti, kol mokiniai atsiunčia savo darbų nuotraukas.

Džiaugsmai

Tikrai yra ir kuo pasidžiaugti. Pamokų perkėlimas į virtualią erdvę privertė mokytojus labai kūrybingai pažiūrėti į lietuvių kalbos mokymo galimybes. Mokyklos sugalvojo įvairių sprendimų, kaip ne tik garantuoti lietuvių kalbos pamokų tąsą vedant gyvas virtualias pamokas, bet ir išlaikyti vaikų susidomėjimą dalyku.

Leeds‘o mokyklos „Saulutė“ vodovė Simona Kaunienė pristatė vaizdines priemones žodyno plėtimui ir temines video pamokas vaikams.

Pourthsmouth Lituanistinės ugdymo studijos „Jūra“ vadovė Gintarė Ulevičiūtė pristatė atpasakojimo, kaip psichologinio kalbos mokymosi pagrindo metodą puikiai taikomą nuotolinėse pamokose. O šios studijos mokytoja Aušrinė pasakojo jog buria mokinius į virtualius lietuviškų knygų skaitymo ir filmų žiūrėjimo klubus.

Škotijos lietuviškos mokyklos vadovė Evelina Kovnators pasakojo jog internete rado vertingos, jau paruoštos medžiagos, kurią pritaikė savo pamokoms bei pati kuria nuotolinių pamokų medžiagą.

Aš pati šiuo metu gyvenu Vilniuje ir kuriu mano vadovaujamos mokyklos – darželio Londone „Mano pirmieji mokslai“ mokiniams vaizdo reportažus apie juos dominančius su mokymo tema susijusius dalykus Lietuvoje.

Juose kalbinu muziejų gidus, visokių sričių specialistus, kūrėjus. Reportažais siekiu supažindinti mokinius su Lietuvos istorija, kultūra, tradicijom ir dabartim, padoryti vaikams įdomias tėvų gimtos žemės vietas.

Gerą žinią lituanistinėms mokykloms paskelbė laikinoji lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė. Bendruomenės tinklalapyje netrukus atsiras puslapis, kuriame Jungtinės Karalystės mokyklos dalinsis sukaupta metodine medžiaga.

Aptariant mokinių pasiekimus seminaro dalyviai vieningai pastebėjo, jog pradinių klasių ir vyresnieji mokiniai kiekvienas prie savo kompiuterio susikaupia geriau, nei klasėje, vaikų niekas neblaško. Tėvai detaliau mato, ko ir kaip mokosi vaikai ir gali jiems padėti.

Džiugiausia naujiena, jog atsiradus platesniam virtualių lietuvių kalbos pamokų pasirinkimui, mokytis prisijungė nauji, toli nuo mokyklų gyvenantys mokiniai, kurie neturėjo galimybės lankyti lietuvišką mokyklą, nes jos arti nebuvo. Naujų šeimų ir vaikų susidomėjimas lietuviškomis pamokomis yra pats geriausias ir prasmingiausias viruso pasekoje atsiradusių virtualių pamokų rezultatas.

Lituanistinis švietimas Anglijoje. Bostono Lietuvių Mokykla JK/Facebook nuotr.

Lietuviškumo ugdymas

Šis faktas ir kūrybingas mokytojų sprendimų ieškojimas teikia daug vilties, kad lietuvių kalbos mokymosi galimybės virusas neįveiks. Savo pranešime seminaro dalyviams kalbėjau norėdama paskatinti mokytojus neprarasti budrumo ir nepaimršti, jog labai svarbu ne tik mokyti vaikus lietuvių kalbos ar istorijos, bet ir ieškoti būdų, kaip ugdyti lietuviškumą.

Lietuviškumu vadinu lietuviško mąstymo, kultūros supratimą, lietuviško identiteto ir savivertės formavimą, lietuviškų tradicijų ir papročių perėmimą. Tapatybės gerosios patirtys, nuo pat mažų dienų gyvenant kitoje šalyje, natūraliai atsiranda ne tik šeimoje, bet ir per ryšį su lietuviška mokyklos bendruomene, lietuvių draugų rato plėtimą ir gyvą bendravimą patiriant malonias emocijas. Lituanistinėje mokykloje tai yra labai natūrali veiklos dalis. Virtualios pamokos karantino metu šiuo atžvilgiu riboja mokytoją. Mokant internetu nebeįmanoma su mokiniais šokti ratelių, žaisti grupinių žaidimų, neįmanoma susiderinti dainuoti dainas. Kiekvienas lieka su savimi.

Būtų dar blogiau, jei mokymas persikeltų į visiškai kompiuterizuotą, programuotą lygį, nes gyvo bendravimo su mokytoju tikrai kokybiškai nepakeis joks kompiuteris ar dirbtinis intelektas.

Mokytojas turi visą bagažą „super galių“, kaip dabar madinga sakyti.

Kelios svarbesnių: emocinis intelektas padedantis jausti ar mokinys priima mokymo medžiagą, ar gerai šiandien jaučiasi ir nusiteikęs mokytis, o gal prieš pradedant mokslus reikia su juo pasikalbėti ir sumotyvuoti. Geras mokytojas žino individualius, kiekvienam jo mokiniui tinkančius mokymo būdus ir nešabloniškai vertina jo pasiekimus.

Mokytojas prisideda ne tik prie ugdymo, bet ir auklėja mokinius. Galima šį sąrašą pratęsti iki labai ilgo ir detalaus, bet manau, jau supratote, jog noriu akcentuoti, kad mokytojas yra žmogus. Kiekvienas žmogus turi minusų, bet mokymo atžvilgiu, kas daugiau gali išugdyti ŽMOGŲ, jei ne kitas žmogus? Tikrai ne kompiuteris. Ir į tai labai svarbu atkreipti dėmesį turint omenyje, kad lituanistines mokyklas aktyviausiai lanko ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokiniai, kurių mokymuisi labai reikalingas gyvas bendravimas, emocijos.

Žmogus, mokytojas lituanistinėje mokykloje moko, dalinasi ne tik kalba ir Lietuvos istorija, bet ir kultūra, tradicijomis. Juk reikia pirmiausia jas turėti ir branginti, kad galėtumei su kitais pasidalinti. Ir tai efektyvu daryti gyvai bendraujant klasėje, bendruomenėje, nes įsimenama patiriant geras emocijas, jaučiamas bendrumas su kitais mokiniais.

Virtualiose pamokose mokytojas irgi yra svarbiausias veikėjas, kuris kuria ryšį ir visos klasės bendrumo jausmą virtualiai įmanomais būdais.

Tad noriu palinkėti visiems lietuviškų mokyklų mokytojams neužmiršti jog mūsų visų tikslas ne tik techniškai mokyti kalbos, bet kuriant virtualių pamokų mokymo planus labai sąmoningai stebėti savo mokinius, kaip jaučiasi vaikai ir kas jiems padeda, o kas trukdo mokytis šiomis neįprastomis sąlygomis, kad galėtume ne tik išsaugoti ryšį su esamais ir sukurti jį su naujais mokiniais.

Per šį savo ryšį padedame mokiniams puoselėti, kurti, atrasti ir stiprinti ryšį su Lietuva.




Švietimas

pinigai paslaugos blue
Anglija.today skelbimai
pinigai paslaugos blue
Anglija.today skelbimai
pinigai paslaugos blue