Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Užsienio lietuvių sugrįžimo planus diktuoja vaikai

Ne darbo ar būsto klausimai, o rūpestis dėl vaikų švietimo neretai nulemia užsienyje gyvenančių lietuvių apsisprendimą – ar iš emigracijos grįžti į Lietuvą? Nerimaujama, ar ilgus metus svetur praleidusių bei ten pasaulį išvydusios atžalos sugebės prisitaikyti gimtosios šalies mokyklose, ar ten joms bus sudarytos tinkamos sąlygos integruotis. Valstybės atstovai tikina, jog tam pasiruošta, o daugėjant grįžtančių vaikų, dėmesys jiems irgi auga.

needpix.com nuotr.
needpix.com nuotr.

„Galbūt jau būtų laikas grįžti – tikrai nebūtų bėdos, esame pakankamai gerai apsirūpinę. Lietuvoje tikrai neprapultume, ant būsto turime susitaupę, o viskam kitam tikrai užsidirbtume.

Bet kažin, kaip ten būtų mūsų vaikams“, – pasakojo dešimtmetį Anglijoje gyvenanti lietuvių pora, emigracijoje sukūrusi šeimą ir susilaukusi atžalų.

Jų sūneliui – dveji, o dukrai – 6-eri.

Mergaitė jau lanko vietinę mokyklą, puikiai kalba lietuviškai ir angliškai.

„Kažin, kaip ji reaguotų, jeigu sugrįžtume dabar. Kaip pritaptų Lietuvos mokykloje? Ar netaptų jai smūgiu tokie staigūs ir dideli pokyčiai. Ar netaps ji patyčių auka?

Be to, vis dar girdime nemažai kalbų, kad kai kuriose Lietuvos mokyklose pamokos nedaug tepasikeitė nuo sovietinių laikų. Kažin, ar tai tiesa“, – tokie klausimai kamuoja šiuos Anglijos lietuvius, o galbūt – ir daugiau jų tautiečių, svarstančių apie sugrįžimą.

Per pastaruosius porą metų į Lietuvos mokyklas iš užsienio sugrįžo apie tūkstantis vaikų, dauguma iš jų yra tokio amžiaus, jog svetur švietimo ragavo minimaliai ir Lietuvoje su mokykla turėtų susipažinti iš naujo.

Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad sėkminga šių vaikų integracija į mokyklas yra vienas svarbiausių darbų, jų ugdymui skiriamas papildomas finansavimas, sudaromos individualios mokymo programos, atskirai vertinami bei tenkinami kiti poreikiai.

Kaip tai veikia realybėje – patirtys skirtingos.

Daugiausiai – priešmokyklinukai

Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, per praėjusius mokslo metus į šalį iš užsienio sugrįžo 430 mokyklinio amžiaus vaikų (skaičiuojant kartu su priešmokyklinukais, tai yra, nuo 6 metų).

Tik vienas mokinys – jam 10 metų – registruotas kaip sugrįžęs nuo 2020-ųjų sausio, bet tai suprantama, nes buvo jau mokslo metų vidurys ir greitai prasidėjo karantinas.

„Žinoma, sugrįžusių per šiuos mėnesius bus ir daugiau. Bet kol kas mokyklos atostogauja ir dar nepateikė visų duomenų Mokinių registro tvarkytojams. Tikslius skaičius žinosime pačioje rugpjūčio pabaigoje ar jau rugsėjį“, – į JK lietuvių naujienų portalo ANGLIJA.today užklausą atsakė ministerijos Komunikacijos skyriaus specialistai.

Kelerius pastaruosius metus stebima, kad kasmet sugrįžta apie 300 mokyklinio amžiaus mokinių, todėl Lietuvos mokyklos per pastaruosius porą metų kruopščiau pasirengė priimti grįžtančius vaikus.

Šiuo metu yra apie 40 mokyklų, kurios savarankiškai įsitraukia į geriau sugrįžtančius mokinius pasirengusių priimti mokyklų tinklą.

„Planuojama, kad kiekvienoje savivaldybėje turėtų atsirasti bent po vieną tokią mokyklą, galinčią sudaryti visas sąlygas tinkamai ugdytis atvykstantiems vaikams, pasidalinti savo patirtimi su kitomis“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Nurodoma, jog grįžusiam iš užsienio mokiniui ugdyti valstybė skiria 30 proc. daugiau lėšų (papildomi 459 eurai ne ilgiau kaip 2 metus), kurios gali būti skiriamos papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, švietimo pagalbai ir kitiems individualiems vaiko ugdymosi poreikiams.

Ministerija šių metų biudžete švietimo pagalbai papildomai skyrė 10,3 mln. eurų, tad savivaldybės, disponuodamos šiomis lėšomis, gali įsteigti ir daugiau mokytojo padėjėjų pareigybių.

ŠMM/Dainiaus Labučio ir Gabrielės Vasiliauskaitės nuotr.

Vaikams padeda vaikai

Iš užsienio atvykusiam naujokui socialiniai ir emociniai poreikiai yra ne mažiau svarbūs nei formalus ugdymas.

Todėl į pagalbą jiems mokykla labai veiksmingai gali pasitelkti mokinius savanorius. Yra mokyklų, kuriose tokia praktika labai pasiteisino – naujokai greičiau įsitraukia į mokyklos gyvenimą, o atvykusysis vietiniams vaikams taip pat padeda pasimokyti, pavyzdžiui, anglų kalbos.

Tokia pagalba kurį laiką galima ir dėl to, kad atvykusiam mokiniui taip pat galima skirti adaptacinį laikotarpį, per kurį stebima mokinio pažanga, bet pasiekimai nevertinami pažymiais.

Atnaujintuose Bendrojo ugdymo planuose yra nustatyta, kad atvykusiam iš užsienio mokiniui gali būti perskirstytas mokymosi laikas.

Pavyzdžiui, jei mokinys gerai moka užsienio kalbą, jai skiriama mažiau pamokų, o daugiau – lietuvių kalbai ar kitiems dalykams mokytis.

Taip pat yra parengta atskira metodinė medžiaga bei rekomendacijos, skirtos mokykloms ir mokytojams dėl sugrįžtančių vaikų integracijos į Lietuvos švietimo sistemą, šiam tikslui siekti galima naudotis integruota lituanistinio švietimo programa.

Joje integruojamas lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo turinys ir nuodugniai aprašoma, ko ir kaip mokyti įvairaus amžiaus vaikus, kaip juos sudominti, pateikiama daug įvairių edukacinių žaidimų, užduočių pavyzdžių.

Dabar pradėti programos pritaikymo virtualiai mokymosi aplinkai darbai.

Beje, mokytojus, susiduriančius su sunkumais, visada gali pakonsultuoti kolegos iš Vilniaus lietuvių namų – ši mokykla jau trečią dešimtmetį specializuojasi ugdydama iš užsienio atvykusius vaikus. Vilniaus lietuvių namų pedagogai taip pat yra parengę mokytojų kvalifikacinę programą, kaip ugdyti atvykusius vaikus.

„Dėmesys grįžtančių iš emigracijos vaikų ugdymui toliau tik didės, kitais metais bus parengta metodinė medžiaga su praktinėmis užduotimis, skirta mokinių, nekalbančių lietuviškai ir neturinčių pagrindinių sričių pasiekimų patvirtinimo, turimam žinių bei gebėjimų lygiui nustatyti, kitos priemonės“, – sakė ministerijos Komunikacijos skyriaus specialistai.

ŠMM/Renatos Česnavičienės nuotr.

Iššūkis ir vaikui, ir mokytojui

Ilgametė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės (JKLB) pirmininkė, šiuo metu dėl kandidatavimo į Seimą nuo šių pareigų nusišalinusi Dalia Asanavičiūtė sutinka, kad Lietuvoje tokių mokinių atžvilgiu jaučiama pažanga, tačiau vis dar yra daugybė neišspręstų klausimų.

Jos komentaras apie į Lietuvą grįžtančių žmonių vaikų švietimą gimtojoje šalyje:

„Pirmą kartą grynajai migracijai peržengus į teigiamą pusę, vis labiau džiaugiamės grįžtančiaisiais gyventi į Lietuvą, bandančiais kurti savo gyvenimą gimtinėje.

Grįžtančios šeimos su vaikais dairosi tinkamos savo vaikui, kuris dažnai nemoka pakankamai gerai lietuvių kalbos, mokyklos, tinkamos psichologinės aplinkos ir neretai susiduria su išbandymais.

2018-2019 metais į Lietuvos mokyklas iš užsienio grįžo apie 900 vaikų. Todėl didėjant grįžtamosios migracijos skaičiui, mokyklų tinklas, gebantis tinkamai priimti ir integruoti tokius vaikus turi plėstis.

Vaikai susiduria su iššūkiais, kurie susiję su pačiu migracijos reiškiniu. Pasikeitusi namų aplinka, bendravimo nauja kalba būtinybė, prisitaikymas prie naujų taisyklių ir rutinos, iššūkiai mokykloje, socialinės ir emocinės paramos trūkumas – neišvengiami palydovai.

Ir kam priklauso šiuo sudėtingu laikotarpiu padėti vaikams ir šeimai būti palydovu ir pagalbininku?

Daugelis emigravusiųjų galėtų pasakoti istorijas apie pagalbą jų vaikams, kurie dažnu atveju nemoka tos šalies kalbos, pradėjus lankyti mokyklą. Apie mentorystės ir stebėsenos programas, mokytojų pasiruošimą ir kantrybę bendraujant su naujaisiais, pasimetusiais ir dažnai išsigandusiais vaikais. Apie tai, kad numatytos priemonės, parenkamos individualios ugdymo poreikius atliepiančios užduotys. Ir labai svarbu – pagarba ir tolerancija, patyčių prevencija ir draugiška aplinka.

Grįžtantys vaikai pasikeitimą, mokymosi procesą ir gyvenimo buitį supranta pagal buvusią gyvenimo aplinką, šalies kultūrą, kalbos valstybės, iš kurios grįžo, specifiką.

Pradėjus lankyti mokyklą, tiek vaiko, tiek mokytojo laukia nemenkas iššūkis – padėti susivokti naujoje realybėje, bendravimo kultūroje. Iš užsienio grįžę vaikai yra skirtingų lietuvių kalbos mokėjimo lygių, besimokę pagal skirtingas mokymo programas, skirtingo pamokų grafiko ir užklasinės veiklos.

Į ugdymo procesą įsitraukia skirtingų gebėjimų, turinčių įvairių sveikatos sutrikimų, vaikai iš mišrių šeimų taip pat ir turintys įvairiausius individualius ugdymo poreikius jaunieji moksleiviai. Ar Lietuvos švietimo sistema pasiruošusi atpažinti ir atliepti įvariausius individualius ugdymo poreikius?

Kyla klausimas, ar gali visos Lietuvos mokyklos, ne tik išskirtinės, būti pasiruošusios priimti mažuosius emigrantus, atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir gebėjimus?

Įvairių tyrimų duomenimis, nuo 20 proc. iki 50 proc. gabių mokinių yra neatpažįstami, nerealizuoja savo gebėjimų. Mokyklos negeba atpažinti itin talentingų ir gabių vaikų, kurie turi ypatingus ugdymo poreikius, nepakankamas mokytojų paruošimas, o kartais ir noro stoka bei požiūris lemia, tai, kad negebant parinkti tinkamas priemones ir nepasitelkiant reikiamų specialistų bei nepritaikytas ugdymo poreikius atitinkantis ugdymo turinys, grįžusių vaikų individualūs ir labai įvairūs bei ypatingi ugdymo poreikiai dažnai nėra patenkinami.

To pasekmė – tėvų priimtas sprendimas dar kartą emigruoti svetur.

Trūksta išplėtotos mentorystės sistemos atvykusiems vaikams, pedagogams net ir tėvams. 2018 m. bendrojo ugdymo mokyklose dirbo 2,3 tūkst. pagalbą mokiniui teikiančių specialistų.

Šimtui mokinių vidutiniškai teko vos 0,7 specialisto. Pedagogai nepakankamai pasiruošę dirbti su mokinių įvairove, atliepiant grįžtančiųjų individualius poreikius.

Ypatingai jautri situacija tėvų, auginančių neįgalų vaiką. Vis dar neįgalūs vaikai, kuriems reikalinga speciali pedagoginė pagalba susiduria su fizinio judėjimo sunkumais, mokymosi patalpų fiziniu nepritaikymu pagal mokinio negalią, nėra priimami į švietimo įstaigas dėl pastarosios nepritaikymo neįgalaus vaiko poreikiams. Tai taip pat vienas motyvų neplanuoti grįžimo į Lietuvą.

Mokytojo asistento nebuvimas žymiai apsunkina mokyklų integralumą ir įvairiapusę vaikų integraciją. Todėl vaikų, turinčių specialiuosius bei ypatinguosius poreikius, tėvai su didele baime ir rezervuotai svarsto grįžimo galimybę.

Dėl teisingumo turėčiau pasidžiaugti, kad įtraukusis ugdymas jau nebėra pilkoji zona, nežinoma teritorija. Grįžtančiųjų srauto didėjimas suponuoja problematikos aktualizavimą ir išeičių paiešką.

Mokykla, kuri siekia tapti tinkama, patraukli ir atvira visiems, turi užtikrinti mokymosi kokybę bei integraciją, atitinkant gabių ir talentingų vaikų bei tų, kurių gebėjimai turi būti vystomi, taip pat grįžusių iš užsienio vaikų poreikius.

Tinkama parama ir pagalba tiems, kurių lietuvių kalbos žinios yra labai ribotos, taip pat vaikams iš mišrių šeimų, kuomet įvairių kultūrų įtakotas bendravimo ir elgesio modelis neatitinka nusistovėjusių sampratų ir įtraukaus ugdymo koncepcijos pritaikymas Lietuvos švietimo sistemoje yra sėkmės garantas tiek sėkmingai grįžusiųjų integracijai, tiek ir atliepiant turinčių specialiųjų ugdymo poreikių lūkesčius.

Mokyklos vadovybės, mokytojų, mokyklos bendruomenės teigiamas požiūris į įtrauktį bei įvairiausius individualius ugdymo poreikius, specialistų pagalba, ugdymo dalyvių kompetencijų stiprinimas, naujų ugdymo metodų taikymas, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas yra pagrindiniai veiksniai gerinant integracijos procesą.

Visų mūsų, kaip ir visuomenės teigiamas požiūris, netolerancija patyčioms bei grįžusių emigrantų atskirčiai, bendruomeniškumo ugdymas, pagalba vieni kitiems – sėkmės šiame nelengvame bet labai prasmingame procese garantas.“

Embassy




Švietimas

Bagdonas till 10.09
Embassy
Bagdonas till 10.09
Embassy
Bagdonas till 10.09