Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Kaip atskirti, ar sloga – iš tiesų dėl peršalimo?

Jei šaltojo sezono pradžioje žiemos išbandymams dar buvome atsparūs, tai sezonui persiritus į antrą pusę nepasiduoti žiemos iššūkiams darosi vis sunkiau. Varvanti nosis, priepuolinis čiaudulys, perštinčios akys – tai simptomai, kuriuos paprasta supainioti su peršalimu, tačiau jų priežastys dažnai slypi daug arčiau nei mes galvojame – namuose ar darbe, kur šaltuoju metų laiku praleidžiame daugiausiai laiko.

Organizatorių nuotr. / Kaip atskirti, ar sloga – iš tiesų dėl peršalimo?
Organizatorių nuotr. / Kaip atskirti, ar sloga – iš tiesų dėl peršalimo?

Apie žiemos sezoną lydinčius, ilgo buvimo uždarose šildomose patalpose sukeliamus fizinius negalavimus, tarp jų – ir alergijas, pasakoja gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė doc. Jūratė Staikūnienė.

Vien atidaryti langą nepakaks

Bene daugiausiai diskomforto ir savijautos problemų šaltuoju metų laiku sukelia pernelyg išsausėjęs, užsistovėjęs patalpų oras, dėl kurio, pasak J. Staikūnienės, kaltas ne tik šildymas, bet ir sulig žiemos sezono pradžia radikaliai pasikeičiantis gyvenimo būdas.

„Atšalus orams daugiausia laiko praleidžiame ne lauke, kur grynas oras, o uždarose, dažniausiai nepakankamai ar net blogai vėdinamose patalpose, kur nuolat kontaktuojame su pačiais įvairiausiais alergenais. Esant tokioms sąlygoms, oro kokybė pasiekia kritinį tašką, taip sukeldama sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, kvėpavimo takų ligas, odos sudirgimus“, - vardijo J. Staikūnienė.

Kaip atskirti nuo peršalimo?

Alergologė vardija, jog sausas oras labiausiai kenkia nosies ir burnos gleivinei, taip pat jis dirgina odą, sukeldamas jos pleiskanojimą, niežėjimą, bėrimus. „Beje, visi šie požymiai gali įspėti ir apie rimtas odos ligas, pavyzdžiui, egzemą“, – sakė J. Staikūnienė.

Jūratė Staikūnienė

O į alergiją linkusi oda ar gleivinė, kurios paviršinis sluoksnis jau yra pažeistas iš ankščiau, pavyzdžiui, yra smulkių žaizdelių, skilimų, spuogelių ir panašiai, į drėgmės ar didelius temperatūrų svyravimus reaguoja ypač jautriai.

Pasak medikės, alerginė sloga yra labai apgaulinga ir net specialistui gali būti sunku atskirti, kada tai yra peršalimo, o kada – pernelyg sauso oro pasekmė. „Alerginį susirgimą dažniausiai išduoda užsitęsusi sloga, nosies ir akių niežėjimas, paraudimas ir priepuolinis čiaudulys. Tuo tarpu peršalimą galima atpažinti iš krečiančio šalčio, pakilusios kūno temperatūros, gerklės skausmo ir jį lydinčio kosulio, o gydoma sloga paprastai neužsitęsia ir praeina maždaug per savaitę“, - kaip nustatyti nemalonių simptomų priežastį patarė J. Staikūnienė.

Jos teigimu, dėl pernelyg sauso oro paūmėjusi alergija ir kitos sveikatos bėdos turėtų būti gydomos ne vaistais, o šalinant jų atsiradimo priežastį, t. y. kovojant su nematomu drėgmės vagimi.

Kaip sureguliuoti drėgmę?

Remiantis higienos normos reikalavimais, šaltuoju metų laiku drėgmė patalpose turėtų siekti 40–60 proc., tačiau sulig šildymo sezono pradžia šis rodiklis gali sumažėti net tris kartus – iki 20 ar net mažiau proc. Tokie oro kokybės kraštutinumai gali neigiamai atsiliepti ne tik žmogaus savijautai, bet ir patalpoje esantiems gyvūnams, augalams ar netgi daiktams, pvz., drėgmės kiekiui jautriems mediniams baldams ar grindims.

Pastatų automatikos ekspertas Raimundas Skurdenis atkreipia dėmesį, jog drėgmės kiekis šildomose patalpose, priklausomai nuo vykdomos ūkinės veiklos, nuolat kinta, todėl reguliarus patalpų vėdinimas atidarant langą gali šią problemą tik sušvelninti, bet ne išspręsti. Be to, taip niekuomet nebus užtikrintas klimato stabilumas.

„Beje, langų varstymas drėgmei įleisti gelbės tik tuomet, kuomet lauke bus pliusinė temperatūra. O jei už lango – minusas, drėgmės kiekis bus smarkiai sumažėjęs ir lauke, todėl lango varstymas nors ir padės į patalpų vidų įleisti deguonies, tačiau sauso oro problemą tik dar labiau paaštrins, mat taip tik išleisime namuose esančią drėgmę“, – sakė specialistas.

„Naminės“ priemonės prieš automatines sistemas

Tarp prieinamiausių ir daugelio jau išbandytų būdų patalpų sausumui mažinti – daugybė „naminių“ priemonių, pvz., šlapias rankšluostis ant radiatoriaus (kas iš dalies mažina šildymo efektyvumą) ar skalbinių džiovinimas patalpose, maisto ruoša, dėl kurios į orą išgarinama gana daug drėgmės. Taip pat kambariniai augalai, ant radiatorių kabinamos vandens talpos, kurios garuoja nuo šilumos. Paprasčiau kalbant – tuose namuose, kuriuose žmonių yra visą dieną, pavyzdžiui, auginami maži vaikai, drėgmės turėtų būti daugiau.

Darbe rekomenduojama ir už šlapius rankšluosčius kiek estetiškesnė, naudoti patogesnė priemonė galėtų būti buitinis oro drėkintuvas, kuris reguliariai į aplinką išmeta drėgmės dozę. Taip pat tiek darbinėse, tiek ir naminėse patalpose oro drėgnumo problemą pakankamai efektyviai sprendžia akvariumai. Tiesa, tuomet jau teks skirti laiko ir jo valymui bei priežiūrai.

„Ko gero, sprendžiant oro sausumo, deguonies stygiaus klausimą, pagrindinis protingo namo išskirtinumas, lyginant su garintuvais ar akvariumais, yra tas, jog pastatų automatika – tai sistema, kuri tarpusavyje suderina visas pastato funkcijas, t. y. jei atsidarys langas ir įeis šviežio oro, tai patalpos nebebus šildomos tam, kad šiluma neišeitų iš namų. O štai atskiri įrenginiai veikia patys sau, dar ir reikalaudami nuolatinio namų ar biurų šeimininkų dėmesio: juos turi išjungti ir įjungti, reguliuoti, prižiūrėti, taisyti ar valyti“, – sakė R. Skurdenis, pabrėždamas pastatų automatikos teikiamą visapusišką komfortą, – tiek buvimo patalpose, tiek pastatų automatikos valdymą.




Sveikata

pinigai paslaugos blue
Kredito unija till 2021-03-04
pinigai paslaugos blue
Kredito unija till 2021-03-04
pinigai paslaugos blue