Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Britiška alga slaugą iš Lietuvos išvilioti vis sunkiau

Pastaraisiais metais Jungtinėje Karalystėje dėl įvairių priežasčių smarkiai išaugo slaugytojų poreikis – tai jau tapo prioritetine valstybės problema. Jos sprendimo kol kas nėra, nepaisant dosnių valdžios pasiūlymų reikiamo kiekio specialistų prisivilioti nepavyksta. Jie kviečiami atvykti ir iš Lietuvos, tačiau ir ten situacija – ne ką geresnė.

Command Care/Flickr nuotr.
Command Care/Flickr nuotr.

Praėjusių metų pabaigoje JK buvo 44 tūkst. laisvos slaugytojų vietos, o iš vyriausybėsnutekinti slapti dokumentai liudija, jog per artimiausius penkerius metus šių specialistų poreikis sparčiai augs: 2025 metais jų turėtų trūkti jau 70 tūkst.

Vyriausybė jau anksčiau parengė specialias programas, kurių tikslas yra prisikviesti reikiamą kiekį specialistų iš užsienio – jie turėtų užpildyti didžiulę spragą šalies sveikatos apsaugos sistemoje (NHS). Tačiau slaugytojai iš svetur neskuba atsiliepti į britų kvietimą, priešingai – sistemą palieka Europos Sąjungos piliečiai.

Juos atbaido ne milžiniškas darbo krūvis ir didžiulė atsakomybė – viena iš pagrindinių tokių sprendimo priežasčių yra nesvetinga aplinka užsieniečiams po „Brexit“.

Lietuvoje vis dar pastebima slaugytojų emigracija į JK, tačiau jos mastai toli gražu ne tokie, kaip anksčiau: dalis medicinos darbuotojų jau uždirba tiek, kad apie išvykimą galvoti neverta, o kitur jų ima trūkti gyvybiškai, tad atsilaisvinusias vietas užima imigrantai iš trečiųjų šalių.

Lietuviai, kaip ir britai, sutinka, kad slaugytojų poreikis ateityje tik augs, tačiau ar pavyks rasti reikiamą jų skaičių – klausimas be atsakymo tiek vienoje, tiek kitoje šalyje.

WorldSkills UK/Flickr nuotr.

Kodėl išeina?

Mažėjantis slaugytojų skaičius JK sveikatos ir rūpybos įstaigose – ne vakar atsiradusi problema: tokios tendencijos pastebimo nuo 2010-ųjų, per dešimtmetį šio darbo atsisakė apie 200 tūkst. žmonių.

Dažniausiai nurodomos išėjimo iš darbo priežastys – pernelyg ilgos darbo valandos, emocinio pasitenkinimo stoka, pacientų nepagarba, vis daugiau laiko reikalaujantis popierizmas.

Po 2016-ųjų referendumo ėmė daugėti darbą paliekančių specialistų iš ES šalių, jie neretai tokius sprendimus priėmė dėl pablogėjusio požiūrio į JK dirbančius užsieniečius. Taip, atvyksta kiti, tačiau jie trūkumo toli gražu nekompensuoja.

Skirtumą puikiai iliustruoja JK slaugos ir akušerijos tarybos (Nursing and Midwifery Council, NMC) statistika: 2015-2016 metais į šalį atvyko 9389 slaugytojų iš ES, o 2019-ųjų pirmą pusmetį – tik apie tūkstantis.

Iškalbinga ir „Brexit“ įtaka – po referendumo JK paliko apie 10 tūkst. specialistų iš žemyninės Europos, kurie buvo registruoti NMC. Per tą patį laikotarpį iš minėto regiono atvyko ir užsiregistravo vos 6 tūkst. slaugytojų.

NHS sistemoje dirbantys slaugai, priklausomai nuo užimamos pozicijos bei patirties, per metus gali vidutiniškai uždirbti 23–34 tūkst. svarų sterlingų, nurodo darbo užmokesčio analizės organizacija „PayScale“.

Dabartiniai darbo pasiūlymai slaugams numato 16-73 tūkst. £ per metus.

Darbo pasiūlymasMetinis atlyginimas

Ligoninės priimamojo slaugas

38 297£

Slaugų pamainos vadovė

34 877£

Vadovaujantis slaugos pareigūnas

73 302£

Klinikos slaugas

32 230£

Klinikos slaugų instruktorius

32 512£

Klinikos slaugos vadovas

52 846£

Širdies ligų pacientų slaugas

31 893£

Šeimos slaugos praktikas

35 674£

Slaugytojo asistentas

16 853£

Namų rūpybos slaugas

29 183£

Bazinis slaugas

30 445£
*Šaltinis: indeed.com 3 metų darbo pasiūlos duomenys

Slaugytojams – išimtys po „Brexit“?

Dar 2017 metais, kai pagrindinių valstybės problemų sąraše ėmė dominuoti slaugų ir kito medicinos personalo trūkumas, JK vyriausybė pristatė revoliucinį sprendimą – specialius paketus specialistams iš kai kurių ES šalių (tarp jų – ir Lietuvos).

Į šį paketą įėjo ne tik metiniai atlyginimai iki 90 tūkst. svarų sterlingų, specialūs 12 savaičių trukmės apmokymai, bet ir visokeriopa pagalba persikraustant iš gimtinės į JK, pagalba susirandant būstą, parama integruojantis šeimos nariams ir kt.

Panašu, kad toks dosnus pasiūlymas nepritraukė reikiamo kiekio specialistų, be to, kai kuriais atvejais vietos medikai pasipiktino, jog atvykėliams siūlomos tokios sąlygos, kurių vietiniai niekada nesulauks.

Nepaisant nepasiteisinusių lūkesčių, JK valdžia ir ateityje žada vilioti medicinos personalą iš ES.

Ateities imigracija į JK. Australijos pavyzdys

Žinia, po „Brexit“ turėtų įsigalioti visiškai nauja, kur kas griežtesnė imigracijos kontrolė, o užsieniečiai į šalį bus įleisti tik tokiais atvejais, jeigu bus pakankamai gerai įvertinti: tokia tvarka numatyta rengiamoje taškų sistemoje.

Tačiau sveikatos apsaugos darbuotojams numatyta daryti išimtis – jų prašymai būtų svarstomi pirmumo tvarka, žymiai greičiau, o norint gauti teisę gyventi ir dirbti JK užtektų įsigyti specialią vizą.

Algos Lietuvoje – nevienodos

Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė sako, kad per pastaruosius keletą metų slaugytojų migracijoje pokyčių nepastebėta, „Brexit“ sukelto efekto nebuvo.

„Permainų nėra – tie, kurie išvyksta į užsienį, išvažiuoja dėl nepasiteisinusių lūkesčių dėl darbo užmokesčio. Tai itin aktualu periferijoje, rajoninėse įstaigose. Todėl kai kuriuose šalies regionuose slaugytojų labai trūksta.

Jauni specialistai ten nelabai nori dirbti dėl labai paprastų priežasčių – oresnio savo šeimų gyvenimo, o algos rajonuose jų poreikių netenkina“, – pasakojo Aldona Baublytė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuotr. Aldona Baublytė.

Anot jos, situacija nuo 2016 metų Lietuvoje pagerėjo – profsąjungoms su sveikatos apsaugos ministerija pasirašius šakinę kolektyvinę sutartį joje įtvirtintas tikslas, kad šiemet vidutinis slaugytojų atlyginimas šalyje siektų 1625 eurus.

„Visai neseniai buvo atliktas monotoringas, nustatyta, kad per paskutinius 3 mėnesius vidutinis slaugytojo atlyginimas Lietuvoje buvo 1354 eurai. Tačiau tai – šalies vidurkis, o pagal įstaigų tipus skaičiai yra skirtingi.

Universitetinėse ligoninėse algų vidurkis šiuo metu siekia 1641 eurą, respublikinėse ligoninėse – 1365 eurus, regionuose – 1117 eurų, o rajonuose – 1025 eurai.

Į šias sumas įtraukti apmokėjimai už darbą naktimis ir švenčių dienomis. Žinoma, tai sumos iki mokesčių“, – apie atlyginimus Lietuvoje pasakojo Aldona Baublytė.

Jos teigimu, rajonuose likusias laisvas darbo vietas užpildo atvykėliai iš kitų šalių.

„Kai kuriose savivaldybėse elgiamasi taip pat, kaip Jungtinėje Karalystėje – siekiant prisivilioti specialistus skiriami tam tikri „įsikūrimo krepšeliai“, padedantys įsikurti svetimšaliams. Kai kur tai tapo veiksminga priemone, atvyksta medikai iš Ukrainos“, – sakė sąjungos vadovė.

Tuo tarpu didžiosiose šalies gydymo įstaigose situacija kur kas geresnė.

„Per paskutinius 2 metus Kauno klinikose įsidarbino daugiau slaugytojų nei jų išėjo. Kiek iš jų išvyksta dirbti pagal specialybę į užsienio šalis – atsakyti negalime, nes neturime tokių duomenų“, – į ANGLIJA.today užklausą atsakė klinikų Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Karolina Vaikšnoraitė. ​

Aldona Baublytė sutinka, kad slaugytojo profesija gali tapti arba jau yra viena iš geidžiamiausių visoje Europoje.

„Jų poreikis auga dėl dviejų priežasčių. Pirma, slaugytojams suteikiama vis daugiau kompetencijų norint mažinti krūvį gydytojams. Antra, visuomenė sensta, todėl slauga žmonėms tampa vis reikalingesnė“, – paaiškino ji.

Embassy



Sveikata

Bagdonas till 10.09
Embassy
Bagdonas till 10.09
Embassy
Bagdonas till 10.09