Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Vergais paversti JK lietuviai gali kęsti ir dėl tautiečių abejingumo

Galima numanyti, kad nemaža dalis Jungtinės Karalystės lietuvių vis dar nemoka atpažinti ir rimtai nevertina šiuolaikinės vergovės bei prekybos žmonėmis aukų, o šių nusikaltimų nelaiko problema. Nors egzistuoja tikimybė, kad tai vyksta visai šalia jų.

PxHere nuotr.
PxHere nuotr.

Anksčiau Britanijos ir Lietuvos visuomenėse didelio rezonanso sulaukė kelios istorijos apie vergais paverstus lietuvius, bene garsiausiai nuskambėjo kelių vyrų įdarbinimas Anglijos vištidėse, tarpininko priespauda, nežmoniškos gyvenimo ir darbo sąlygos.

Tačiau spaudos paskelbtais įvykiais prekyba žmonėmis ir šiuolaikinė vergovė, nuo kurios šioje šalyje kenčia lietuviai, nesibaigia – tai vyksta iki šiol.

Vien šių metų pradžioje dvi dešimtys lietuvių JK pripažinti šių sunkių ir sudėtingų nusikaltimų aukomis. Visus juos surado policija arba kitos organizacijos, nė vienas tyrimas nepradėtas pagal žmonių pranešimus.

Ir gali būti, kad mes jų nemokame atpažinti, bijome, nenorime suprasti arba tiesiog sąmoningai pasirinkome ignoruoti.

Didžiausias Jungtinės Karalystės lietuvių naujienų portalas ANGLIJA.today, kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene ir Lietuvos Vidaus reikalų ministerija pradeda aiškintis, kas lemia tokį lietuvių požiūrį į vieną iš didžiausių problemų, mokys ją atpažinti ir tinkamai reaguoti.

Nežinia, kas ją padės išspręsti, tačiau tikrai aišku, akd abejingumas sprendimo rasti nepadės.

Verčia dirbti ir nusikalsti

Jungtinėje Karalystėje veikia speciali sistema, kurios tikslas – identifikuoti prekybos žmonėmis aukas, jas apginti ir suteikti tinkamą apsaugą bei paramą. National Referral Mechanism (NRM) vadinama struktūra užtikrina, kad 45 dienas nuo suradimo aukos galėtų atsigauti nuo patirtų išgyvenimų, juos apmąstytų ir apsispręstų dėl ateities – tuo metu jo gyvenimas kompensuojamas iš valstybės biudžeto.

Naujausi JK vyriausybės disponuojami ir skelbiami duomenys – šių metų sausio-kovo mėnesių NRM statistika. Pagal ją, šiuolaikinės vergovės aukomis šalyje per pirmą ketvirtį tapo 18 lietuvių.

Nurodoma, kad 6 iš jų buvo išnaudojami nusikaltimams, 6 – darbui, 5 – nusikaltimams ir darbui, o 1 – darbui ir seksualiniam išnaudojimui.

Keturi nukentėjusieji – nepilnamečiai. Visi jie buvo verčiami nusikalsti, kaip konkrečiai – neįvardijama.

Dažniausiai – 17 atvejų iš 18 – šiuolaikinės vergovės aukomis tapusius lietuvius padėjo identifikuoti policijos pareigūnai.

Pabrėžiama, kad tokių nusikaltimų tyrimas – sudėtingas ir užima laiko, o pagal anksčiau išnagrinėtas bylas matyti, kad kai kuriais atvejais Lietuvos piliečiai dirbo vietinėse kompanijose, tačiau tarpininkai buvo lietuviai.

NRM identifikuojamų aukų didžiąją dalį sudaro užsieniečiai. Daugiausiai per pirmąjį šių metų pusmetį JK aptikta vergais paverstų Albanijos piliečių (534), už jų seka vietnamiečiai (185) ir atvykėlių iš Sudano (106).

Vertinant Europos Sąjungos kontekste, pagal aukų skaičių Lietuvos piliečiai nusileido tik Rumunijai (86), Lenkijai (29) ir Bulgarijai (23).

Primename, kad tai – tik 3 mėnesių duomenys.

Įdomu ir tai, kad per pirmąjį ketvirtį nustatytos 2945 šio nusikaltimo aukos, tačiau tik vieną kartą taip įvyko dėl anoniminio pranešimo – visais kitais atvejais nukentėjusiuosius randa policija, imigracijos kontrolės ir kitų teisėsaugos įstaigų pareigūnai arba įvairios nevyriausybinės organizacijos.

„Jie patys kalti“

Prieš porą savaičių didžiausio Jungtinės Karalystės lietuvių naujienų portalo ANGLIJA.today atliktos skaitytojų apklausos apie šiuolaikinę vergovę ir prekybą žmonėmis duomenys parodė, kad didžioji dalis respondentų supranta šią grėsmę.

Trečdalis nuomonę pareiškusių dalyvių sutiko, jog tai yra didžiulė problema, o tautiečiams vis dar trūksta švietimo apie šiuos nusikaltimus. 15 proc. dėl to yra susirūpinę ir tiki, kad tai rūpi kitiems JK lietuviams.

1 iš 20 gailėjosi nusikaltimo aukų ir sutiko, kad joms reikia pagalbos, 5 proc. buvo įsitikinę, jog tokiems nusikaltimams būtina kuo greičiau užkirsti kelią, 3 proc. pažymėjo, jog girdėjo apie tokius atvejus.

Penktadaliui vis dar sunku patikėti, jog lietuviai Jungtinėje Karalystėje vis dar tampa šiuolaikinės vergovės ir prekybos žmonėmis aukomis.

Na, o dešimtadalis net nemanė, kad tai problema – jie atsakė, kad žmonės yra patys kalti dėl to, kad atsidūrė tokioje situacijoje ir nėra verti gailesčio.

Požiūrį lemia nežinojimas

Ne tik JK, bet ir Lietuvoje kovos su prekyba žmonėmis ir šiuolaikine vergove analitikai pastebi, kad žmonės nelinkę laikyti tokių veikų nusikaltimais, gali būti, kad jie šiai didžiulei problemai yra abejingi sąmoningai.

Kodėl – tikslių priežasčių kol kas įvardyti negalima.

„Vienareikšmio atsakymo nėra, kodėl prekyba žmonėmis lietuvių tarpe vis dar nelaikoma problema, o nukentėję kaltinami, esą patys kalti.

Viena iš priežasčių galėtų būti žinių trūkumas apie prekybos žmonėmis nusikaltimo kompleksiškumą, pavyzdžiui, dažnai prekyba žmonėmis siejama su prostitucija ir nežinoma apie kitas šio nusikaltimo formas tokias, kaip priverstinis darbas, priverstinė santuoka ar vertimas nusikalsti.

Taip pat svarbu suvokti, kad nukentėję patys nesirinko tapti prekybos žmonėmis aukomis. Šiam nusikaltimui pasirenkami pažeidžiami asmenys, kurie verbuojami apgaulės būdu, jiems įtikinamai žadama tai, ko labiausiai trūksta gyvenime – geras uždarbis ar draugystė ir tik vėliau patenkama į situaciją be išeities“, – sako Lietuvos nacionalinis pranešėjas kovos su prekyba žmonėmis klausimais Sonata Mickutė.

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Jungtinės Karalystės lietuvių, Lietuvos jaunimo bei moksleivių informavimas apie prekybos žmonėmis organizavimo, verbavimo metodus Covid-19 pandemijos metu pasitelkiant išmanius informavimo būdus“, kurį finansuoja LR Vidaus reikalų ministerija

ANGLIJA.today inf.




Socialinė raida

Beauty access permanent make up banner 300x500
Beauty access permanent make up banner 300x500
Beauty access permanent make up banner 300x500
Beauty access permanent make up banner 300x500
Beauty access permanent make up banner 300x500