Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Kokia būtų JK be imigrantų Foto

Jungtinei Karalystei paskelbus apie itin griežtus reikalavimus čia gyventi ir dirbti norintiems užsieniečiams po „Brexit“ susidaro įspūdis, jog britai apskritai nenori matyti čia svetimšalių, radikalai tai sako be užuolankų. O kas būtų, jeigu šis jų noras taptų realybe?

Dave Hitchborne/geograph.org.uk nuotr.
Dave Hitchborne/geograph.org.uk nuotr.

Londono karališkojo koledžo ekonomikos ir visuomenės politikos profesorius Jonathanas Portesas pabandė vaizdžiai papasakoti, kokia šalis būtų be imigrantų.

Per pastaruosius 20 metų emigracijos mastai į JK augo didžiuliais, analogų istorijoje neturinčiais tempais, ji šalies visuomenę ir ekonomiką gerokai pakeitė.

Vienas iš 7 JK gyventojų šiuo metu yra gimęs užsienyje, todėl aišku, jog be užsieniečių valstybės populiacija būtų žymiai mažesnė beveik 10 milijonų žmonių.

Galvojantiems, kad žmonių šalyje šiuo metu yra per daug, o sala yra pernelyg pergrūsta, profesorius primena, jog šiuo metu užstatyta tik 6 procentai JK teritorijos.

Kaip atrodytų miestai? Juose būtų mažiau transporto, mažiau indiško maisto užkandinių ar kebabų gamintojų – juk juos įkūrė svetimšaliai. Manote, kad laisvas patalpas užimtų žuvies ir bulvių („Fish&Chips“) pardavėjai?

Galbūt, bet reikėtų priminti, jog britai ir už šį patiekalą turėtų dėkoti imigrantams – jį pirmieji dar 1860 metais pradėjo gaminti į šalį atvykę žydai.

Ewan Munro/Flickr nuotr. „Fish&Chips“.

Gyventojų skaičiui mažėjant miestai tuštėja, o tai lydi tam tikros pasekmės.

Jonathanas Portesas britams siūlo prisiminti praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžią, laikmetį, kai iš šalies išvyko daugiau žmonių nei atvyko. Kas tuomet dėjosi – Londono populiacija susitraukė penktadaliu, mažėjo darbo vietų, buvo surenkama žymiai mažiau mokesčių.

Augimas fiksuotas tik vienoje srityje – nusikalstamume.

Būtent tuomet britai ir nusprendė jungtis prie Europos Sąjungos.

Dabar trečdalio naujagimių bent vienas iš tėvų yra užsienietis, o tai reiškia, jog gimstamumas be imigrantų taip pat būtų mažesnis. Šis rodiklis daro tiesioginę įtaką kitam visuomenės požymiui – senėjimui.

Taigi, mokyklose būtų daugiau vietos, bet jos imtų trūkti ligoninėse ir slaugos namuose, o kalbant apie šią sritį ir vėl neįmanoma paneigti imigrantų svarbos – nemažai atvykėlių užima laisvas darbo vietas medicinos, globos ir rūpybos įstaigose. Po „Brexit“ referendumo nemažai šių darbuotojų paliko JK, bet šiandien jie vistiek sudaro didelę dalį visų tų, kurie prižiūri savimi pasirūpinti jau negalinčius britų senjorus.

Pasitraukia darbuotojai – traukiasi ir biudžetas, į kurį jie moka mokesčius, būtinus mokykloms išlaikyti ir pensijoms mokėti. Profesorius dar kartą pakartoja anksčiau faktais įrodytą tiesą – imigrantai į JK iždą įdeda daugiau pinigų nei paima iš jo socialinės paramos forma.

Todėl imigrantų išvarymas sutaupyti nepadėtų – tai tik dar labiau nuskurdintų šalį.

Alisdare Hickson/Flickr nuotr.

Ekonomikos profesorius pripažįsta, kad tokiu atveju šiek tiek padidėtų atlyginimai mažiausiai uždirbantiems žmonėms, nes sumažėtų konkurencija. Tačiau toks augimas nekompensuotų atsiradusių trūkumų vertinant ekonomikos būklę bendrai: imigrantai ją pavertė ženkliai produktyvesne ir turtingesne.

„Daugelis iš mūsų gyventų vargingiau nei dabar“, – sako Jonathanas Portesas.

Imigrantai JK ne tik dirba slaugos namuose, statybose ar žemės ūkio laukuose – valstybės mokslo įstaigose daugiau nei pusė darbuotojų yra užsieniečiai. Kažin, ar Londonas būtų laikomas pasaulio finansų centru, jeigu jame nedirbtų tiek daug specialistų iš užsienio.

Kažin, ar Cambridge’as būtų biotechnologijos mokslų lyderis pasaulyje, jeigu ne iš svetur atvykę mokslininkai.

Netgi Anglijos pasididžiavimas – futbolas – pasaulyje žibėtų ne taip ryškiai, jeigu ne užsieniečiai. Juk šalies klubai stipriausią pasaulyje turnyrą – Čempionų lygą – paskutinius 4 kartus laimėjo kai juos treniravo žaidimo specialistai iš užsienio.

Eric The Fish/Flickr nuotr. „F.C. Liverpool“ švenčia pergalę Čempionų lygoje, 2019 m.

Pernai – vokiečio Jurgeno Kloppo vadovaujamas „F. C. Liverpool“, 2012 metais – italo Roberto di Matteo treniruojama Londono „Chelsea“, 2008 metais – škoto Alexo Fergusono (na gerai, jis britas) vedamas „Manchester United“, o 2005 – ir vėl „F. C. Liverpool“, tik šįkart jam vadovavo ispanas Rafaelis Benitezas.

Žiūrime į antrą pagal pajėgumą turnyrą – Europos lygą. Kai ten paskutiniuosius kartus triumfavo Anglijos klubai, juos irgi vairavo imigrantai (2019 m. „Chelsea“, Maurizio Sarri, Italija; 2017 m. „Manchester United“, José Mourinho, Portugalija; 2013 m. „Chelsea“, Rafaelis Benitezas).

Žinoma, nereikia užmiršti ir fakto, kad šiuos turnyrus komandoms laimėti padėjo futbolininkai iš užsienio ir šie imigrantai toli gražu nebuvo atsarginiai, o ekipų lyderiai.

Taigi, kokia būtų JK be imigrantų?

Viena rasė, viena kalba, viena kultūra.

Mažiau bendraujanti, mažiau globali, daugiau izoliuota.

Ar britai išties to nori? Į tai atsakys jie patys.

Embassy



Socialinė raida

Bagdonas till 10.09
Embassy
Bagdonas till 10.09
Embassy
Bagdonas till 10.09