Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Kai terorizmas nebekelia siaubo: kaip keičiasi visuomenė išpuoliams vis kartojantis?

Bombas prie arenų sprogdinantys, žmones peiliais badantys arba sunkvežimiu į minią įvažiuojantys teroristai siekia sukelti baimę. Tačiau kas iš tikrųjų įvyksta, kai išpuoliai pradeda atrodyti tokie dažni, kad ir pats terorizmas ima atrodyti kaip normalus reiškinys? Šią temą pasitelkdami įvairius ekspertus nagrinėja laikraštis „USA Today“.

flickr.com (David Holt) nuotr. / JK policijos pareigūnai
flickr.com (David Holt) nuotr. / JK policijos pareigūnai

„Dabar žmonės labai įsitempę. Tačiau išpuolių skaičiui augant, visuomenėje reakcijos bus vis mažiau, nes jie ims atrodyti kaip normalus dalykas. Žmonės visada prisitaiko prie smurto“, – sako terorizmo ekspertė Alexandra Bradford, dirbanti Londone įsikūrusiame Strateginio dialogo institute.

JAV visuomenėje baimės nemažai nuo pat rugsėjo 11-osios teroro aktų. Tačiau pastaruoju metu socialinių tinklų iškilimas, 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę prieinamos naujienos ir galimybė lengvai sužinoti naujienas išmaniųjų telefonų pagalba dar labiau sustiprino jausmą, kad egzistuoja nuolatinė grėsmė.

Staigūs naujienų pranešimai į išmaniuosius telefonus apie naujus išpuolius. „Facebook“ sraute pasirodančias draugų nuotraukas netikėtai pakeičiantys vaizdo klipai, kuriose matosi panikuojančios teroro išpuolių aukos. „Twitter“ pranešimai apie gatvėse išblaškytus kūnus. Kartais atrodo, kad nuo blogų naujienų pabėgti neįmanoma.

„Kai žiniasklaidos ir socialinių tinklų dėka mes nuolat matome baimę keliantį turinį, bėgant laikui mes tokiam turiniui tampame vis mažiau jautrūs ir vis menkiau reaguojame“, – sako psichologė Melanie Greenberg, knygos „Stresui atsparios smegenys“ autorė.

„Pew Research Centre“ tyrimų centro 2017 m. ataskaita rodo, kad net prieš pastaruosius išpuolius Londone ir Mančesteryje Europos, JAV ir Kanados gyventojai buvo susirūpinę dėl ekstremizmo grėsmės. A.Bradford teigimu, Jungtinė Karalystė ir anksčiau susidurdavo su smurto protrūkiais, ir žmonės visuomet prisitaikydavo.

„Jei pasitelksime istoriją kaip pavyzdį ir prisiminsime, kaip, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė išgyveno vokiečių atakas Antrojo pasaulinio karo metais arba dešimtmečius trukusius IRA [šia santrumpa žymima Airių respublikonų armija (Irish Republican Army). Tai teroristinė organizacija, siekusi smurtu suvienyti Airiją, – 15min] išpuolius, pamatysime, kad žmonės priprasdavo prie kasdienio smurto. Gyvenimas pasikeisdavo, ir žmonių suvokimas, apie tai, kas yra normalu, pasikeisdavo“, – sako A.Bradford.

Izraelio visuomenė, pavyzdžiui, „priprato prie terorizmo ir prie jo prisitaikė“, – teigė politikos mokslų profesorius Dovas Waxmanas 2011 m. straipsnyje „Gyventi supamam smurto ir išvengti smurto: nuolatinio terorizmo poveikis Izraelio visuomenei“.

„Visuomenės gebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančių aplinkybių neleidžia teroristams iš esmės sutrukdyti visuomenei funkcionuoti normaliai. Tai reiškia, kad teroristų taikiniu tampanti visuomenė gali priprasti prie terorizmo grėsmės ir nebūti jos demoralizuota“, – teigė D.Waxmanas.

Terorizmas – sudėtingas reiškinys, o jo tendencijos nuolat keičiasi. Pasak 2016 m. Pasaulinio terorizmo indekso, mirčių nuo teroro išpuolių pasaulyje 2015 m., lyginant su 2014 m., buvo 10 proc. mažiau. Tai pirmas kartas nuo 2010 m., kai šis rodiklis sumažėjo. Vis dėlto mirčių skaičius Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) priklausančiose šalyse, lyginant su 2014 m., išaugo net 650 proc. EBPO priklauso JAV, Izraelis, Australija, Vakarų Europos šalys ir kai kurios kitos pasaulio valstybės.

„Kelis kartus per metus įvykstantys žiaurūs išpuoliai pritraukia daugiausia dėmesio. Tačiau bendras teroro aktų metu žuvusių amerikiečių ir europiečių skaičius išlieka žemas. Maždaug tiek pat žmonių per metus nutrenkia žaibas“, – sako sociologas iš Albanio universiteto Richardas Lachmannas.

Ar visuomenė prisitaikė prie terorizmo?

Po išpuolių Paryžiuje ir Briuselyje „Facebook“ užplūdo Prancūzijos ir Belgijos vėliavos. Bet po įvykių Londone šį savaitgalį Jungtinės Karalystės vėliavų jau matėsi daug mažiau. Taip, socialiniuose tinkluose būta daug žinučių apie susirūpinimą, maldas ir paramą Londonui. Tačiau atsirado ir dar kai kas. Kažkas panašaus į apatiją.

„Atsitraukti nuo minčių apie terorizmą yra labai svarbu. Kai atsitinka tokie įvykiai, mums nelieka jokio kito pasirinkimo, tik egzistuoti toliau. Nors tai mus veikia ir mintis apie grėsmę kirba kažkur giliai mumyse, mes turime toliau daryti tai, ką darėme kasdien“, – sako psichologė Frieda Birnbaum.

Toliau gyventi savo gyvenimą kaip įprasta nėra blogai, sako psichologai.

„Aš nemanau, kad žmonės prie to pripranta... Bet jie su tuo kovoja susikoncentruodami į tai, kas yra jų galioje. Kitaip tariant, jie toliau gyvena savo gyvenimą ir eina į miestą, nepaisydami nerimo. Taip jie siunčia teroristams žinutę: jūs mūsų nenugalėjote. Būtent tokia reakcija padaro mus stipriais, ir tai yra geriau negu baimė ar vengimas“, – sako George'o Washingtono universiteto psichologė Mary Karepetian Alvord.

Pasak A. Bradford, būtent toks sugebėjimas laikytis grėsmės akivaizdoje lemia, kad terorizmas niekada negali laimėti.

„Teroristas siekia sukelti terorą. Ir jei visuomenė pripranta prie išpuolių, ir jei mes išliekame tvirti bei atsisakome pasiduoti baimei, tai reiškia, kad teroristams pasiekti savo tikslų nepavyksta“, – sako ji.

15min.lt



Socialinė raida

ANGLIJA.today login
pinigai paslaugos blue
Anglija.today skelbimai
ANGLIJA.today login
pinigai paslaugos blue