Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Kai kurioms moterims karantinas – dvigubas iššūkis

Žemę užklupusi koronaviruso pandemija ne tik sulėtino žmoniją, bet ir išryškino kai kurias seniai egzistuojančias problemas, kurių sprendimui galo kol kas nematyti. Ir kol didžioji pasaulio dalis rūpinosi tualetinio popieriaus atsargomis, Jungtinėje Karalytėje gyvenanti ir dirbanti lietuvė psichoterapiautė Vilma Jazgevičiūtė priminė, jog dar labiau suprastėjo namuose smurtą patiriančių moterų padėtis.

Asmeninio archyvo nuotr. Vilma Jazgevičiūtė.
Asmeninio archyvo nuotr. Vilma Jazgevičiūtė.

Koronavirusas šiuo metu yra pagrindinė tema bet kurioje srityje – ši neganda tokia galinga, kad tiesiogiai paveikė beveik visus planetos gyventojus.

Kiekvienas į tai reaguoja pagal savo veiklą ir pasaulėžiūrą. O Vilma Jazgevičiūtė praėjusią savaitę parengė ir išplatino trumpą ir aiškią instrukciją (ją galima rasti čia), kaip elgtis moterims, kenčiančioms smurtą namuose: tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje.

Specialistės manymu, ši problema dabar itin aktuali, nes vyriausybės moterims liepė namuose su savo kankintojais.

Karantinas, anot jos, yra palankesnė terpė smurtautojui. Tačiau jis gali būti ne tik padidėjusių grėsmių, bet ir galimybių metas, ANGLIJA.today sakė Vilma Jazgevičiūtė.

Asmeninio archyvo nuotr. Vilma Jazgevičiūtė.

– p. Vilma, kaip Jus geriausiai pristatyti?

– Aš esu konsultantė psichoterapeutė, Britų konsultantų ir psichoterapeutų asociacijos narė, dirbu su suaugusiais žmonėmis, konsultuoju vyrus ir moteris nuotoliniu būdu bei gyvai.

– Jūs specializuojatės: yra klausimų, kuriems skiriate daugiausiai dėmesio?

– Didžiąją dalį mano veiklos sudaro sąmoningumu (mindfulness) pagrįstos terapijos, dirbu su žmonėmis, kurie patiria nerimą, man labai įdomi moterų padrąsinimo tema, ieškančių atsakymų „kas man svarbu gyvenime, kaip noriu toliau gyventi“. Tačiau stengiuosi tuo neapsiriboti, domiuosi daugeliu kitų dalykų, tokiais kaip atidėliojimas ar perfekcionizmas, kuris nepadeda žmonėms.

Taip pat esu dirbusi krizių centre, padedančiame seksualinę prievartą patyrusioms moterims. Tai irgi viena iš tų temų, kuri mane domina, norisi padėti moterims: kad jos taptų stipresnės, laisvesnės, labiau pasitikėtų savimi.

– Tai problemų, kurias galite padėti išspręsti, spektras – labai platus?

– Kiekvienas žmogus turi problemų ar rūpesčių, tačiau reikia įvardinti konkrečius tikslus ir tik tuomet galima nuspręsti, kaip galima padėti.

Jeigu klientas įvardija, kurioje vietoje jis stringa, ko siekia – tuomet žiūrime, ką galime padaryti, tokiais atvejais taikyti sąmoningumu pagrįstą ir į tikslą nukreipta terapija ar padėti kitaip.

– Kokią dalį tarp Jūsų klientų sudaro lietuviai?

– Didžioji dauguma – tai lietuviai iš viso pasaulio: Lietuvos, Anglijos, Norvegijos ar Australijoje. Man labai patinka dirbti su lietuviais, norėčiau, kad ir ateityje dauguma mano klientų bus tautiečiai.

– Egzistuoja mitas, kad svetur išvykę lietuviai nustumia dvasios reikalus į pakraštį, nes dėmesį sutelkia į buitį, finansus, kitus rūpesčius. Kiek, Jūsų nuomone, tiesos šiame teiginyje?

– Neišskirčiau emigrantų. Manau, kad lietuviams bendrai psicholginės konsultacijos yra gana neįprastas dalykas, prie kurio dar vis pratinamės.

Į užsienį išvykę lietuviai patiria daugiau emocinių sunkumų, ypač, jeigu emigracijoje gyvena be šeimos, vieniši. Žinoma, jiems pirmiausiai reikia aprūpinti buitį, todėl tik po tam tikro laikotarpio jie kreipiasi į specialistą.

Verta pastebėti, kad vis daugiau ir daugiau lietuvių ieško tokios pagalbos. Labai svarbu – o man ir labai gražu – kad pagalbos vis dažniau ieško vyrai.

Tokia mano patirtis.

– Dėl ko į psichoterapeutą kreipiasi vyrai?

– Būna vyrų, kurie ateina prašomi moterų – jų partnerių. Yra tokių, kurie jaučiasi labai vieniši, įstrigę tam tikrose situacijose. Kai kuriuos vis dažniau aplanko sunkios mintys apie gyvenimo beprasmybę.

Situacijų daug ir labai skirtingų. Jeigu moteris dažniau domina santykių klausimai, tai vyrai kreipiasi dėl asmeninių problemų, priėję ribą, kai nežino kaip toliau pasielgti: ar keisti darbą, profesiją, ar važiuoti į Lietuvą, kaip ieškoti kibirkšties kasdienėje veikloje.

Bet nuo asmeninių ir profesinių dalykų vėliau pereinama ir prie egzistensinių klausimų, tokių, kaip vienatvė.

– Jūs minėjote, kad norisi perprasti situaciją, kurioje moteris patiria prievartą. Kas atsitinka vyro galvoje, kad jis pakelia ranką prieš žmoną, draugę, partnerę ar net mamą? Vaikus? Bandėte ieškoti šių atsakymų?

– Aš ir pati norėčiau išgirsti šiuos atsakymus.

Aš nežinau tikslių priežasčių, dėl kurių vyrai smurtauja prieš moteris – artimiausius žmones, jų vaikų motinas, gyvenimo drauges.

Yra įvairių matymų. Gal kaltas senasis šeimos modelis, pagal kurį vyras yra dominuojantis asmuo, o moteris – tik paklusni padėjėja. Modelis šiuo metu keičiasi, vyras ir moteris tampa lygiaverčiais partneriais, todėl dalis vyrų galbūt bando išlaikyti senąją tvarką. Taip pat, pati visuomenė nors nepalaiko smurto, tačiau dalis vis dar pritaria vyro viršenybei prieš moterį.

Reikėtų klausti pačių vyrų, kurie smurtauja prieš moteris. Kodėl jie trokšta besąlygiškai kontroliuoti kitą žmogų. Ar ne geriau šeimoje turėti draugę ir sau lygią partnerę?

Gal tai nepriimtina tik asmeniškai jam? O gal jaučia visuomenės spaudimą, bijo pasirodyti nesantis šeimos galva, „paspaustas po padu“? Gal lygiavertė žmona jam reiškia prarastą vyrišką orumą?

Žinoma, yra atvejų, kai moteris smurtauja šeimoje. Bet statistika liudija, kad dažniausiai moterys kenčia vyro smurtą.

Lietuvės, išvykusios į užsienį yra dar labiau pažeidžiamos nei gimtinėje , nes emigracijoje jos atskiriamos nuo šeimos, nuo pažįstamų ir praranda labai svarbų artimųjų palaikymą, atsiranda kalbos barjeras. Šios aplinkybės tik dar labiau jas silpnina.

Pexels nuotr. / Agresyvių partnerių moterims karantinas gali būti ne į naudą.

– Išplatinote pranešimą apie tai, kad dabartinis karantinas – papildomas pavojus nuo smurtautojų kenčiančioms moterims. Kodėl?

– Koronavirusas per pasaulį keliauja bangomis, ir ten, kur jis praėjo anksčiau, mes jau matome pasekmes: Kinijoje, kitose Azijos šalyse, Italijoje, Ispanijoje smurtą patiriančių ir pagalbos dėl to ieškančių moterų skaičius išaugo net iki trečdalio ir daugiau.

Jungtinėje Karalystėje pagalbos dėl smurto šeimoje ieškančių moterų padaugėjo maždaug ketvirtadaliu, matome, kad susidomėjimas išaugo dar labiau. Tai labai dideli skaičiai.

Analizuojant smurtą šeimoje matyti, kad tai dažniausiai yra siekis įgyti kontrolę prieš kitą žmogų, auką siekiama izoliuoti.

Dabar galioja vyriausybės nurodymas izoliuotis, o tai reiškia, kad auka atsiduria uždaroje erdvėje su potencialiu smurtautoju, nelieka galimybės socializuotis, pabūti atskirai, prie viso to prisideda trintis, įtampa.

Tai itin palanki terpė smurtui šeimoje.

Tačiau noriu pabrėžti, kad sisteminiam smurtui priežasties nereikia. Tai sąmoningas ėjimas kontroliuoti žmogų, tarsi jį užvaldyti, paimti kontrolės pultelį ir paversti jį tarnu: moterys ne tik patiria smūgius – joms sakoma, kaip jos privalo atrodyti, su kuo susitikti, kada išeiti ir grįžti. Dirbti arba nedirbti.

Santykių tokiu atveju nebelieka. Vienas yra smurtautojas, o kitas priverstas jam paklusti.

Normaliomis sąlygomis mes esame užimti kasdienėmis veiklomis, vaikštome į darbus, mažiau matomės, o dabar tapome uždaryti kartu su žmogumi, kuris turėtų būti artimiausias, o namai – saugiausia vieta. Bet namai dabar kaip kam tampa ypač nesaugia vieta.

Taip pat noriu pasakyti, kad karantinui pasibaigus staiga smurto problema nedings.

– Ar šis laikotarpis gali „pagimdyti“ naujų problemų, kurios pareikalaus iš visuomenės didelio dėmesio ateityje?

– Labai norėtųsi, kad šis karantinas, visa ši krizė, taptų galimybe dar kartą atkreipti dėmesį į tam tikras problemas.

Kad padėtų suprasti, jog šeimos modelis visuomenėje keičiasi, nors ne visiems tai priimtina, kad nuo smurtautojų kenčia ne tik moterys, bet ir tai matantys vaikai, kurie tokių patirčių traumuojami ilgam.

– Situaciją galima laikyti galimybe?

– Galima atkreipti didesnį vyriausybių dėmesį į šias problemas. Gal atsiras didesnis supratimas apie smurtą artimoje aplinkoje, kaip visa tai vyksta, skirti atitinkamas pajėgas šiai problemai spręsti.

Skirti finansavimą, šviesti žmones: kas yra sveiki santykiai ir kas yra smurtas?

Nebandau pasakyti, kad dabar tai užmiršta: dėmesio skiriama, bet jo reikėtų daugiau. Nes problema išties rimta.

– Ko palinkėtumėte žmonėms – kaip ištverti šį nerimo ir apribojimų laikotarpį?

– Sunku rasti patarimą bendrai visiems, juk daugybė skirtingų situacijų. Norėčiau ir vėl išskirti moteris: kasdien bent trumpam raskite laiko sau, pasistenkite ištrūkti į gamtą, kuri – ji ramina nervų sistemą.

Jeigu jaučiatės kontroliuojama, pasistenkite nuo to atitrūkti, „persikrauti ir atsistatyti“.

Būkite realistės, nesitikėkite, kad smurtautojas šiuo laikotarpiu staiga pasikeis ir taps empatišku.

Ir stenkitės palaikyti ryšį, geriau video - su draugais, artimais kiek galima dažniau. Junkitės į bendraminčių grupes internete.

Šiame laikotarpyje – daug nerimo, daug baimės. Pabandykite įsivaizduoti, kad tai – tik vienas knygos skyrius, kuris vistiek pasibaigs.

uihere.com nuotr.
Embassy



Socialinė raida

Ruta BPN banner
Ruta BPN banner
Ruta BPN banner
Ruta BPN banner
Ruta BPN banner