Skelbimai

Triuškinama konservatorių pergalė: kas laukia JK?

Šių metų gruodžio 12 d. vykusiuose pirmalaikiuose Jungtinės Karalystės (JK) Parlamento rinkimuose triuškinamą pergalę iškovojo valdančioji Konservatorių partija – konservatoriai Parlamente laimėjo 365 vietas iš 650, nors parlamentinei daugumai užsitikrinti užtenka 326 vietų.

pixabay.com nuotr. / JK Parlamentas
pixabay.com nuotr. / JK Parlamentas

Tai geriausias konservatorių pasirodymas rinkimuose nuo pat 1987 m., kai rinkimuose triumfavo tuometinė partijos vadovė Margaret Thatcher.

Panagrinėkime, ką ši pergalė reiškia JK ir likusiam pasauliui.

JK subyrėjimo grėsmė

Nors įvykę JK Parlamento rinkimai politikos apžvalgininkų vertinami kaip tam tikras stabilumo rodiklis, panaikinęs neaiškumą dėl „Brexit“ ateities („Brexit“ įvyks iki kitų metų sausio 31 d.), tačiau kartu šie rinkimai išryškino šalies regionų nacionalistines tendencijas ir susiskaldymą.

JK nacionalistinės partijos šiuose Parlamento rinkimuose gavo daugiau vietų nei praėjusiuose.

Škotijos nacionalinė partija (SNP) JK Parlamente užsitikrino daugiau nei 75 proc. visų Škotijos atstovams skirtų vietų (iš viso SNP laimėjo 48 vietas arba 13 vietų daugiau nei 2017 m. rinkimuose). SNP lyderė Nicola Sturgeon jau pareiškė, kad JK premjeras Borisas Johnsonas neturi teisės blokuoti antrojo referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės surengimo po tokios įtikinamos SNP pergalės rinkimuose. Kitaip tariant, šių JK Parlamento rinkimų rezultatai įtikino SNP, jog ji turi įgaliojimus surengti antrąjį referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės.

Taip pat šių JK Parlamento rinkimų metu airių nacionalistai Šiaurės Airijoje pirmą kartą nuo 1921 m. įvykusio Airijos padalijimo laimėjo prieš lojalistus (Šiaurės Airijos sąjungos su JK šalininkus). Didžiausia airių nacionalistų partija „Sinn Fein“ ir panašių pažiūrų SDLP iš viso gavo 9 vietas JK Parlamente, o už sąjungą su JK pasisakanti Demokratinė unionistų partija (DUP) iškovojo tik 8 vietas arba 2 vietomis mažiau nei praėjusių rinkimų metu. Nors, airių nacionalistų pergalė prieš lojalistus atrodo labai nereikšminga, tačiau kartu ji atspindi Šiaurės Airijos rinkėjų nuotaikas. Labai tikėtina, jog Šiaurės Airijos atsiskyrimo nuo JK ir prisijungimo prie Airijos klausimas artimiausiu metu gali patekti į politinę darbotvarkę. Juolab, jog tiek Škotijai, tiek Šiaurės Airijai atsiskyrimas nuo JK reikštų galimybę išsaugoti trokštamą narystę Europos Sąjungoje (ES).

„Brexit“ ir laisvoji prekyba

2019 m. JK Parlamento rinkimai parodė, jog daugumai JK rinkėjų atsibodo kelis metus besitęsiantis ir niekaip nesibaigiantis „Brexit“ procesas, todėl premjero B. Johnsono pažadą „Brexit“ įgyvendinti iki 2020 m. sausio 31 d. ir nesiekti „Brexit“ pereinamojo laikotarpio pratęsimo po 2020 m. gruodžio 31 d., galima laikyti vienu iš esminių veiksnių lėmusių konservatorių pergalę.

Analizuodamas rinkimų rezultatą, politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius, Linas Kojala konstatavo, kad britai patikėjo labai aiškia rinkimine žinute: „Padarysime, kad „Brexit'o“ chaosas pagaliau baigtųsi („get Brexit done“ – anglų k.)“. Ši žinutė rezonavo ne tik su euroskeptikais, bet ir su tais britais, kurie norėtų likti ES arba bent jau turėti švelnų santykį su ES, bet jiems svarbiausia, kad pagaliau baigtųsi visa ta politinė suirutė.

Pasak politologo, JK Parlamento rinkimuose suveikė ir pagrindinės konservatorių oponentės, Leiboristų partijos, silpnybės. Leiboristai miglotai kalbėjo apie antrą „Brexit“ referendumą, apie derybas su ES, bet buvo sunku suprasti, ką jie realiai darytų suformavę vyriausybę.

Taip pat prisidėjo ir leiboristų vadovo Jeremy Corbyno nepopuliarumas bei B. Johnsono sugebėjimas pasiūlyti rinkėjams politinę lyderystę. B. Johnsonas dvikovoje aiškiai pranoko J. Corbyną, kurio antisemitinės idėjos, keistoki ekonominiai pasiūlymai, labai griežta kairioji laikysena neįtikino net visų leiboristų partijos rėmėjų. Toje skirtyje tarp J. Corbyno ir B. Johnsono, B. Johnsonas atrodė patikimesnis pasirinkimas.

Viena sritis, kurioje šie rinkimai iškėlė daugiau klausimų nei atsakymų – JK prekyba su ES po „Brexit“.

ES derybas su JK dėl laisvosios prekybos tikisi pradėti 2020 m. kovą, o tai reiškia, jog abiem derybų šalims liks mažiau nei 10 mėnesių susitarti dėl ilgalaikės laisvosios prekybos sutarties. Turint omenyje, kad derybos dėl panašaus pobūdžio sutarčių trunka ilgus metus (ES ir Japonijos derybos dėl laisvosios prekybos sutarties užtruko 6,5 metų, ES ir Kanados derybos – 10 metų), ES ir JK noras susitarti per mažiau nei metus laiko praktiškai atrodo beveik neįgyvendinamas.

Jei JK ir ES nesusitars dėl laisvosios prekybos iki „Brexit“ pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.) ir šis laikotarpis nebus pratęstas, tuomet abi šalys tarpusavyje prekiaus pagal Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) taisykles.

Kita vertus, šių metų gruodį JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepaskyrė/neatnaujino WTO teismo (Apeliacinės institucijos) teisėjų įgaliojimų, o tai reiškia, jog svarbiausia WTO institucija, sprendžianti prekybos ginčus gali likti paralyžiuota ir ES turės daugiau galimybių spausti JK dėl palankesnių prekybos sąlygų.

Po „Brexit“ laisvosios prekybos srityje JK atsidurs tarp savotiško kūjo ir priekalo (JAV ir ES) – siekdama sudaryti laisvosios prekybos sutartį su JAV JK bus priversta atlaisvinti šiuo metu galiojančius griežtus reguliacinius ES standartus, tačiau šių standartų atlaisvinimas gali sukelti tam tikrą įtampą tarp JK ir ES, ypač tokiose ginčytinose srityse kaip tarptautinė žvejyba, prekių kilmės ženklinimas, duomenų dalijimasis ir kitose srityse.

Žinutė Lietuvai dėl gynybos

Politologo L. Kojalos teigimu, 2019 m. JK Parlamento rinkimų metu išryškėjo Lietuvos poreikis dėl gilesnio britų įsitraukimo į NATO ir kitas Lietuvos saugumą užtikrinančias platformas, taip kompensuojant JK pasitraukimą iš ES.

Skirtingai nuo leiboristų lyderio J. Corbyno, kuris gana kritiškai vertina NATO ir transatlantinius santykius, B. Johnsonas gana griežtai kalba apie Rusiją, visuomet palaikė sankcijas ir transatlantinius santykius.

B. Johnsonas netgi kalbėjo apie britų įsipareigojimų savo sąjungininkams didinimą – tai itin svarbus pareiškimas, vertinant tai, kad britai gana aktyviai dalyvauja Baltijos šalių gynyboje (britai vadovauja Estijoje dislokuotam NATO priešakinių pajėgų batalionui).

Parengta pagal dw.com ir delfi.lt informaciją




Politika

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today