Skelbimai

Škotijai ir Velsui leista dalyvauti „Brexit“ bylos nagrinėjime

Šiandien, lapkričio 18 d., Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis Teismas (JK AT) paskelbė sprendimą, leidžiantį Škotijai ir Velsui dalyvauti „Brexit“ (JK pasitraukimo iš Europos Sąjungos) bylos apeliacijos nagrinėjime, kuris prasidės šių metų gruodžio 5 dieną.

pixabay.com nuotr. / „Brexit“
pixabay.com nuotr. / „Brexit“

Priminsime, jog šių metų lapkričio 3 d., Anglijos ir Velso Aukštasis Teisingumo Teismas priėmė sprendimą Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybei pateikto ieškinio dėl jos teisės savarankiškai pradėti „Brexit“ procesą, nepasitarus prieš tai su JK Parlamentu, byloje. Teismas nusprendė, jog JK vyriausybė negali savarankiškai pradėti derybų dėl šalies pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Kitaip tariant, JK vyriausybei reikės šalies Parlamento pritarimo dėl „Brexit“ proceso pradžios.

JK vyriausybė nedelsiant apskundė Anglijos ir Velso Aukštojo Teisingumo Teismo sprendimą šalies Aukščiausiajam Teismui, o Škotijos vyriausybė pareiškė, jog ketina dalyvauti „Brexit“ (Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos) bylos nagrinėjime Aukščiausiajame Teisme kaip lygiavertė JK partnerė.

Aukščiausiajam Teismui leidus Škotijai ir Velsui dalyvauti „Brexit“ byloje, JK vyriausybė greičiausiai turės gauti ne tik JK Parlamento, tačiau ir Škotijos bei Velso parlamentų pritarimą šalies išstojimui iš ES, o tai tik dar labiau sujauks vis labiau stringantį „Brexit“ procesą, kurį tikimasi pradėti iki 2017 m. kovo pabaigos

Nors Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon pareiškė, kad ji nesieks vetuoti Anglijos ir Velso noro pasitraukti iš ES, tačiau JK vyriausybė privalo skaitytis su Škotijos gyventojų noru likti ES – šių metų birželį „Brexit“ referendumo metu 62 proc. Škotijos rinkėjų balsavo už pasilikimą ES, o 52 proc. visos JK rinkėjų balsavo už pasitraukimą iš ES.

Škotija jau svarsto galimybes prisijungti prie Europos ekonominės erdvės (EEA) ir išlaikyti glaudžius ryšius su ES, panašiai kaip Norvegija.

Norvegija, kuri 1994 metais atsisakė prisijungti prie Europos šalių bloko, turi prieigą prie didžiosios dalies Europos Sąjungos bendrosios rinkos ir taip pat priklauso Europos ekonominei erdvei (EEA). Norvegija yra įsipareigojusi priklausyti laisvą asmenų judėjimą užtikrinančiai Šengeno zonai. Norvegai taip pat neturi balso priimant ES reglamentus ir taip pat neturi šalies atstovų valdančiuosiuose organuose, nepaisant to, jog šalis moka didelę sumą pinigų ir privalo laikytis ES įstatymų už galimybę su ES palaikyti santykius. Norvegijai taikomos išimtys ES žemės ūkio, žvejybos, teisingumo ir vidaus reikalų politikoje.

Vadinamojo norvegiškojo modelio aptarimas vis labiau stiprėja tarp Škotijos politikų, tačiau Škotija glaudžius asociacijos su ES ryšius galėtų išlaikyti tik tuo atveju, jei šiems ryšiams pritars ir ES, ir JK.

Škotijos narystės EEA šalininkai teigia, jog ši narystė leistų EEA gyventojams dirbti Škotijoje, net jei jie negalėtų dirbti kituose JK regionuose.

Kita vertus, Škotijos politikai ginčijasi, ar šaliai verta kovoti dėl teisės išlikti ES bendrosios rinkos dalimi, tačiau atsiskirti nuo škotams daug vertingesnės JK rinkos.




Politika


ANGLIJA.today
Pinigai co uk banner
A.t niekur banner
ANGLIJA.today
Pinigai co uk banner