Skelbimai

„Polexit“: pasitraukimo iš ES eilėje – Lenkija?

Pastaruoju metu tarp Lenkijos ir ES tvyranti politinė įtampa paskatino dalies politikos apžvalgininkų kalbas apie tikėtiną „Polexit“ (Lenkijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos).

pikist.com nuotr. / ES šalininkų eitynės
pikist.com nuotr. / ES šalininkų eitynės

Kitų politikos apžvalgininkų teigimu, dvišalė įtampa ir sklandantys gandai dėl „Polexit“ – tik politinio elito kova, dirbtinai keliant Lenkijos pasitraukimo iš ES klausimą, juolab, kad šalies narystę ES remia 80 proc. lenkų. Pasak šių apžvalgininkų, „Polexit“ – tik žmonių gąsdinimui naudojamas baubas, Lenkijos valdančiajai partijai „Teisė ir Teisingumas“ (lenk. Prawo i Sprawiedliwość, PiS) siekiant savo politinių tikslų.

Kaipgi yra iš tikrųjų?

Šių metų lapkritį Lenkijos vyriausybė prisijungė prie Vengrijos blokuojant 1,8 trilijono eurų vertės ES biudžeto ir atsigavimo nuo pandemijos fondo patvirtinimą, nes ES išmokos ir finansinė parama buvo susieta su teisės viršenybės laikymosi principu, dėl kurio pažeidinėjimo abi šalys (Lenkija ir Vengrija) ilgus metus susilaukdavo griežtos kritikos iš ES. Lenkijos vyriausybės retorika, vaizduojanti ES kaip nedraugišką ir svetimą lenkų tautai jėgą, paskatino nuogąstavimus dėl tikėtino šalies pasitraukimo iš ES, kaip tai įvyko Jungtinėje Karalystėje (JK).

Nors 2021-2027 m. Lenkija iš ES biudžeto ir įvairių fondų turėtų gauti 173 milijardus eurų, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis teigė, kad svarbiausias yra santykis tarp ES narių bendrų įmokų į biudžetą ir iš bendros rinkos gautos naudos. Pasak lenkų premjero, 2010-2016 m. Višegrado grupės šalys (Čekija, Vengrija, Lenkija ir Slovakija) iš ES gavo grynųjų išmokų, kurios sudarė 1,5-4 proc. nuo jų bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau iš šių šalių į 15 ES šalių iškeliavusių pinigų srautas sudarė 4-8 proc. nuo BVP.

Šių metų gruodžio 10 d. ES nusileido Lenkijai ir Vengrijai bei patvirtino, kad bet kuri valstybė narė, nepritarianti ES finansinės paramos sąsajoms su teisės viršenybe, galės kreiptis į ES Teisingumo Teismą. Mainais į į Lenkijos ir Vengrijos sutikimą nebeblokuoti ES biudžeto ir atsigavimo fondo patvirtinimo, ES sutiko, jog finansinės paramos sąsajos su demokratijos nuostatomis nebebūtų teisiškai privalomos, o reikalui esant galėtų būti nagrinėjamos teisme. Kitaip tariant, teisės viršenybės taikymas bus atidėtas ilgiems mėnesiams ar net metams, kol teismas paskelbs savo sprendimą. Tokia ES „susitaikymo“ politika tapo įmanoma daugiausiai dėl nuolaidžiaujančios Vokietijos, kuri nuo pat pradžių buvo linkusi spręsti šią situaciją nekonfliktiniu būdu.

premier.gov.pl (Krystian Maj) nuotr. / Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Lenkijos premjeras M. Morawieckis

Lenkijos vyriausybės „pergalė“ ES biudžeto klausimu buvo plačiai išreklamuota valdančiosios PiS partijos, kurios nuomone, ji dar kelerius metus galės laisvai įgyvendinti savo politiką. Pasak lenkų premjero M. Morawieckio, lėšų mobilizavimo klausimas negali būti siejamas su politiškai motyvuotais sprendimais. Tokia Lenkijos premjero pozicija skamba gana dviprasmiškai, žinant, jog nuo 2015 m. Lenkiją valdanti konservatyvi PiS partija dažnai kaltinama diktatoriškomis nuostatomis, nepaisant partijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio nuomonės, jog PiS Lenkiją pavertė laisvės sala Europoje.

Dviprasmiška Lenkijos padėtis

Visuomenės lygmenyje galima pastebėti gana stiprų lenkų palankumą ES, kuri suteikė Lenkijos gyventojams naujas galimybes mokytis ir užsidirbti užsienyje bei pavertė šalį visaverte Vakarų pasaulio dalimi (Lenkija tapo ES nare 2004 m., praėjus 5 metams po įstojimo į NATO).

Viena vertus, ideologiškai ir politiškai Lenkijos narystės ES situacija yra panaši į Jungtinės Karalystės (JK) situaciją iki 2016 m. „Brexit“ referendumo – narystė ES Lenkijai suteikia prieigą prie bendrosios rinkos, tačiau kartu ir kelia reikalavimus įgyvendinti teisines nuostatas, kurioms Lenkija dažnai nepritaria.

Antra vertus, kaip pastebi tyrimų centro „European Council of Foreign Affairs“ Varšuvos biuro direktorius Piotras Burasas, lenkų emocinis prisirišimas prie ES yra kur kas stipresnis nei britų, todėl lenkų visuomenė, greičiausiai, netoleruotų valdžios, kuri nuspręstų įgyvendinti „Polexit“.

Tinklapis Politico.eu pateikė po tris priežastis, kodėl galėtų įvykti „Polexit“ ir kodėl – ne.

Argumentai už „Polexit“

  1. Lenkijos vertybės yra labai skirtingos nuo kitų ES valstybių vertybių. Kai PiS politikai aiškina, kodėl jie blokavo ES biudžetą, labai retai naudojami finansiniai terminai, o blokavimo politika grindžiama ideologija, suverenumo ar civilizacijos sąvokomis. Pavyzdžiui, teigiama, jog Lenkija buvo priversta užblokuoti ES biudžetą, nes šalis galėjo prarasti savo suverenumą. Be to, aiškinama, jog Vokietija negali nurodinėti Lenkijai, kaip laikytis teisės viršenybės principo (turima omenyje Lenkijos okupacija Antrojo pasaulinio karo metu). Nesvarbu kokie klausimai būtų svarstomi – teisės viršenybė, klimato kaita, abortai, lyčių lygybė, lesbiečių, gėjų ir biseksualų teisės – daugelis PiS politikų ES vertina kaip prievarta diegiančią vakarietiškas liberalias vertybes konservatyvioje ir krikščioniškoje Lenkijoje. Lenkijos ir ES skirtingi požiūriai į vertybes dažnai lemia konfliktines situacijas.
  2. Stiprėjančios antieuropinės nuotaikos Lenkijos vyriausybėje. Nors Lenkijos vyriausybė oficialiai deklaruoja, jog nesiekia „Polexito“, dažni aukštas pareigas einančių pareigūnų pasisakymai prieš ES gali nevalingai paskatinti šalies pasitraukimą iš ES, ypač, jei pasikeistų dalies visuomenės nuotaikos. Lenkijos pareigūnų kalbose neretai girdimos frazės apie Europos oligarchiją, eurokratus, Europos Parlamento sukaustytą Lenkiją, o pati ES kartais netgi prilyginama buvusiai Sovietų Sąjungai, nuo kurios Lenkija itin skaudžiai nukentėjo. Dėl „Polexit“ nerimaujanti opozicija šalies viduje jau įžvelgia tokius pačius procesus, kokie paskatino „Brexit“ pradžią.
  3. Ilgalaikiu Lenkijos buvimu ES nesuinteresuotas faktinis Lenkijos vadovas, vicepremjeras ir valdančiosios PiS partijos lyderis J. Kaczynskis. Teigiama, kad 71 metų politikui ES nėra pagrindiniu veiksniu stiprinant Lenkijos valstybingumą. J. Kaczynskis siekia sustiprinti valstybės kontrolę teismų, žiniasklaidos ir kitų institucijų atžvilgiu bei susikurti sau lojalų elitą. Dabartinės Lenkijos vyriausybė neatmeta tolesnio konfliktavimo su ES galimybių, o Lenkijos švietimo sistemoje toliau stiprinamos tradicinės ir nacionalistinės vertybės, galinčios dar labiau atitolinti šalį nuo ES.

Argumentai prieš „Polexit“

  1. ES yra labai populiari tarp lenkų. Skirtingai nuo savo vyriausybės, lenkai yra viena labiausiai remiančių ES tautų. 2003 m. stojimo į ES referendumo metu, už šalies narystę ES pasisakė 74 proc. rinkėjų. Nuo 2004 m. daugiau nei 2 milijonai lenkų pasinaudojo laisvo judėjimo teise ir galimybe dirbti užsienyje. Šiuo metu, skirtingų apklausų duomenimis, šalies narystę ES remia nuo 73 iki 81 proc. Lenkijos gyventojų.
  2. „Polexit“ sužlugdytų Lenkijos ekonomiką. „Brexit“ derybos parodė, koks sudėtingas ir sunkus gali būti pasitraukimo iš ES procesas. Skirtingai nuo JK, Lenkijos pasitraukimas iš ES būtų ne tik sunkiu, bet galėtų tapti tikra katastrofa. 2018 m. duomenimis, beveik 80 proc. Lenkijos eksporto buvo nukreipta į ES, o 58 proc. importo atkeliavo iš ES. Klestinti Lenkijos ekonomika pavertė šalį ES pramoninėmis dirbtuvėmis, o dėl ES skirtų lėšų Lenkijos pajamos vienam gyventojui padidėjo nuo 45 proc. ES vidurkio 2004 m. iki 70 proc. ES vidurkio 2017 m. Tai geriausi šalies ekonominiai rodikliai per visą šalies istoriją. Lyginant „Brexit“ ir „Polexit“ reikėtų įvertinti ir tai, kad JK yra 6-oji pagal dydį ekonomika pasaulyje, o Lenkija – tik 22-oji ir kur kas labiau priklausoma nuo ES nei JK.
  3. Lenkija skaudžiai nukentėtų būdama be sąjungininkų. Šiuo metu Lenkija išgyvena didžiausio ekonominio klestėjimo ir didžiausio karinio saugumo laikotarpį per pastaruosius keturis šimtmečius. Lenkijos narystė NATO ir ES pašalino ją iš Kremliaus įtakos sferos, į kurią šalis gali sugrįžti, jei pasitrauktų iš ES. Nors Lenkijos nacionalistai itin linkę pabrėžti glaudžius šalies ryšius su JAV, tačiau išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas nesilaiko ES niekinimo politikos, kokia buvo būdinga Donaldui Trumpui. Kitaip tariant, amerikiečiai suinteresuoti saugia ir klestinčia Lenkija ES viduje. Be to, reikėtų įvertinti ir tai, jog visi artimiausi Lenkijos sąjungininkai – Višegrado grupės valstybės, Baltijos šalys ir kitos – yra ES narės, kurios pirmenybę teiks Briuseliui, o ne iš ES pasitraukusiai Varšuvai.



Politika

Darbo skelbimas
Darbo skelbimas
Darbo skelbimas
Darbo skelbimas
Darbo skelbimas