Neturi piniguNeturi piniguNeturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Milijonas eurų už dingusį Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą

Koncernas „MG Baltic" vasario 16-osios išvakarėse pradeda metus truksiančią iniciatyvą, kuria siekiama Lietuvai sugrąžinti 1918 metais pasirašyto Nepriklausomybės Akto originalą.

fotor.com/wikimedia.org nuotr. / Nepriklausomybės Aktas ir signatarai
fotor.com/wikimedia.org nuotr. / Nepriklausomybės Aktas ir signatarai

Asmeniui ar asmenų grupei, perdavusiai dokumentą, kurio autentiškumą patvirtins nepriklausomi ekspertai, koncernas įsipareigoja sumokėti 1 milijoną eurų, o patį Nepriklausomybės Aktą neatlygintinai perduoti Lietuvos valstybei.

Dokumento originalas laikomas dingusiu maždaug nuo 1940 metų. Į atlygį gali pretenduoti bet kuris asmuo, nėra jokių apribojimų dėl tautybės, pilietybės ar gyvenamosios vietos.

„Jei per daugiau nei 70 metų niekam nepavyko surasti didžiulę istorinę vertę turinčio dokumento, tai labiausiai tikėtinos dvi versijos - arba niekas rimtai neužsiėmė paieškomis, arba Aktas tiesiog dingęs negrįžtamai. Artėjant Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui, mes norime padėti tašką šioje užsitęsusioje istorijoje. Žinau, kad egzistuoja ne mažiau nei šešios skirtingos dokumento dingimo ir jo buvimo vietos versijos, todėl akivaizdu, kad ieškant dokumento sėkmę gali nulemti ne tik žinios, bet ir gebėjimas sutelkti pagalbininkų būrį, investicijos į pasirengimą ir krislas avantiūrizmo. Tuo tarpu siūlomas atlygis, manau, atitinka rizikos laipsnį ir galimas sąnaudas paieškoms", - sakė „MG Baltic" prezidentas Darius Mockus.

Pasak jo, į paieškas kviečiami ne tik istorijos mėgėjai bei profesionalai, bet ir visi azartiški, mėgstantys iššūkius žmonės.

„Vienas iš šalutinių iniciatyvos tikslų - paskatinti prisiminti, domėtis Nepriklausomybės atkūrimo aplinkybėmis ir suvokti paties įvykio reikšmę. Jei iniciatyva paskatins dalintis informacija, ieškoti naujų faktų ir interpretacijų - ji bus sėkminga", - pridūrė D. Mockus.

Jei iki 2018 metų vasario 16 dienos originalus dokumentas vis dėlto nebus sugrąžintas, koncernas „MG Baltic" yra numatęs veiksmus, kaip panaudoti tam skirtas lėšas.

Akto originalas buvo perduotas J. Basanavičiui, bet niekuomet nebuvo paviešintas. Apie jo dublikato vietą nežinoma nuo 1940-ųjų, kai Lietuvą okupavo sovietai. Iki tol jis saugotas Prezidentūros archyve Kaune. Žiniasklaidoje prieš kelerius metus buvo spekuliacijų, kad jį gali saugoti tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos giminės.

„MG Baltic“ anksčiau ketino Vilniuje pastatyti paminklą J. Basanavičiui, bet šie planai sulaukė prieštaringų vertinimų, kai atsidūrė teisėsaugos akiratyje galimos politinės korupcijos byloje. Joje įtarimai pateikti „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui ir buvusiam liberalų vadovui Eligijui Masiuliui.

Anot žiniasklaidos pranešimų, teisėsauga tiria versiją, jog „MG Baltic“ siekė įtikinti sostinės valdžią dėl paminklo konkrečioje vietoje senamiestyje, kad joje statybų nepradėtų konkurentai. Pats D. Mockus yra sakęs, kad koncernui paminklo pastatymo vieta nerūpėjo.

Milijonas už Nepriklausomybės akto signatarą – ne pirma „MG Baltic“ vieša akcija artėjant Valstybės atkūrimo dienos 99-osioms metinėms. Pirmadienį koncernas pranešė, kad mažesnį J. Basanavičiaus skulptūros modelį perdavė Lietuvos nacionaliniam muziejui. Anksčiau šį mėnesį koncernas Seimo nariams išsiuntė knygas apie J. Basanavičių, bet Seimo pirmininkas pranešė, kad dauguma parlamentarų jas grąžino verslininkams.

Pasak bendrovės pranešimo, šią savaitę koncernas Signatarų namams padovanojo Jono Basanavičiaus skulptūrą, kurią pagal žinomo tarpukario skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus eskizą atkūrė Algirdas Bosas.

„MG Baltic" šiemet taip pat parėmė Algirdo Grigaravičiaus knygos apie J. Basanavičių „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos" leidimą.

„MG Baltic" jau daug metų remia knygų, skirtų Lietuvos istorijos tyrinėjimams bei kultūros paveldui, leidimą. Bendrovės finansuotų leidinių kataloge yra „Lietuvos istorija. Nepriklausomybė (1918-1940 m.)"; „Lietuvos medinės bažnyčios"; Senojo Vilniaus fotografijai skirtas Jano Bulhako tritomis; „Stanislaw Filibert Fleury: fotografijos"; V. Drėmos „Dingęs Vilnius” (pakartotinis leidimas); 6 Mykolo Romerio dienoraščių tomai ir kiti.

ELTA



Politika

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today