Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Ekonomiškai silpstanti Britanija vis garsiau žvangina ginklais

Šių metų lapkričio pradžioje Jungtinė Karalystė (JK) atsidūrė savitoje politinėje ir ekonominėje kryžkelėje. Įstrigusias britų derybas su Europos Sąjunga (ES) dėl laisvosios prekybos sutarties ir „Brexit“ be sutarties perspektyvą dar labiau apsunkino įvykę JAV prezidento rinkimai, kai naujai išrinktas prezidentas Joe Bidenas leido britams suprasti, jog JK nebėra svarbiausiu amerikiečių prioritetu Europoje. Pabandykime įvertinti tikėtiną JK ateitį per jos santykius su JAV ir ES artimiausioje ateityje.

flickr.com (Defence Images) nuotr. / Britų kariai
flickr.com (Defence Images) nuotr. / Britų kariai

Miglota JK ir JAV prekybos ryšių ateitis

JK, kaip klestinčios ir suverenios valstybės, išsilaisvinusios nuo ES įtakos (vyriausybinę „Globalios Britanijos“) viziją temdo gana miglota JK ir JAV prekybos santykių ateitis. Reikėtų pabrėžti, kad JK itin trokštama laisvosios prekybos su JAV sutartis dabartinės britų vyriausybės yra vaizduojama, kaip savitas susitarimas, galintis ateityje padėti JK išsivaduoti nuo ekonominės ES priklausomybės ir dar labiau sustiprinti dviejų glaudžiausių strateginių partnerių, JK ir JAV, bendradarbiavimą. Tačiau tikrovėje viskas yra gerokai sudėtingiau.

Pirma, proairiškai nusiteikęs išrinktasis JAV prezidentas (J. Bideno protėviai kilę iš Airijos) „Brexit“ be sutarties vertina kaip grėsmę 1998 m. taiką Šiaurės Airijoje įtvirtinusiam Didžiojo penktadienio susitarimui. Tokia grėsmė kiltų, jei JK nesusitartų su ES dėl laisvosios prekybos ir britų vyriausybė įgyvendintų prieštaringai vertinamą Vidaus rinkos įstatymo projektą, laužantį JK „Brexit“ įsipareigojimus Europos Sąjungai. Pasak J. Bideno, bet kokia būsima JK ir JAV laisvosios prekybos sutartis turės gerbti Didžiojo penktadienio susitarimą siekiant išvengti „kietojo“ (fizinio) pasienio režimo tarp Šiaurės Airijos ir Airijos įtvirtinimo. Kitaip tariant, J. Bidenas tikėtiną JK ir JAV laisvosios prekybos susitarimą sieja su britų ir ES susitarimo galimybėmis – jei JK ir ES nesusitars dėl laisvosios prekybos sutarties, britams, greičiausiai, nepavyks susitarti ir su amerikiečiais.

Antra, politikos apžvalgininkų teigimu, būsimojo JK ir JAV laisvosios prekybos susitarimo likimą lems JAV Kongresas, nepriklausomai nuo JAV prezidento postą užimančio asmens pažiūrų. Tiek karštas britų premjero B. Johnsono „Brexit“ vizijos rėmėjas JAV prezidentas D. Trumpas (jei būtų buvęs perrinktas antrai kadencijai), tiek šia vizija abejojantis išrinktasis JAV prezidentas J. Bidenas susidurtų su sunkumais siekiant spartaus JK ir JAV laisvosios prekybos sutarties patvirtinimo Kongrese, mat 2021 m. liepos 1 d. amerikiečių Kongresas nebeteks galios skubos tvarka (išvengiant užsitęsusių procedūrų ir debatų) tvirtinti arba atmesti tarptautines prekybos sutartis. Jei naujoji JAV administracija ir atkreips didesnį dėmesį į tarptautinę prekybą, ji, greičiausiai, sieks įgyvendinti dešimtmečiais stringančias Pasaulio prekybos organizacijos reformas ar sustiprinti prekybos ryšius su ES. Britams nesusitarus su amerikiečiais iki kitų metų vasaros, JK ir JAV laisvosios prekybos susitarimo pasirašymas nusikeltų ilgiems mėnesiams ar net metams.

Trečia, pačios JK vyriausybės vertinimu, jei JK ir JAV pavyktų pasirašyti laisvosios prekybos susitarimą, prognozuojamas JK bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėtų 0,07-0,16 proc., tačiau tas augimas niekaip neatsvertų 4,9 proc. BVP nuosmukio, kurį patirtų JK, perėjusi nuo visavertės narystės ES prie tipinės laisvosios sutarties su ES. „Brexit“ be sutarties atveju pasekmės JK ekonomikai būtų dar skaudesnės – BVP nuosmukis siektų 7,6 proc. Tiesa, JK vyriausybė ginasi, kad minėti skaičiai buvo sumodeliuoti dar 2018 m. pabaigoje, o JK ir JAV laisvosios prekybos sutarties nauda būtų žymiai didesnė ilguoju laikotarpiu.

https://www.pickpik.com nuotr. / JAV vėliava

Galiausiai daug klausimų kelia ir britų vyriausybės „dviveidiškumas“ derantis dėl tų pačių prekybos sąlygų tiek su ES, tiek su JAV. Pavyzdžiui, britai nelinkę nusileisti ES aplinkosaugos, darbo teisės standartų ir teisinių ginčų sprendimo taisyklių srityse, kurios laikomos JK nepriklausomybės požymiais, tačiau kartu JK reikalauja atitinkamų taisyklių įgyvendinimo iš JAV, jei su ja būtų pasirašyta laisvosios prekybos sutartis.

Jei ne prekyba, kas tada?

Britų premjero B. Johnsono norą bendradarbiauti su bet kokiu būsimu JAV prezidentu liudija ir J. Bidenui išsiųstas sveikinimas su pergale rinkimuose, nors J. Bidenas anksčiau B. Johnsoną yra gana įžeidžiai pavadinęs fiziniu ir emociniu D. Trumpo klonu. Pats B. Johnsonas juokavo, jog J. Bidenas, ko gero, yra vienintelis pasaulio politikas, kurio jis dar nėra įžeidęs savo kalbomis.

Įdomu tai, jog JAV kaskart išsirinkus naują prezidentą, kuris skirtingai suvokia transatlantinius (JAV ir Europos) santykius, dažniausiai prie naujosios vizijos prisitaikyti turėdavo Europos valstybės, o JK mėgaudavosi nekintančiais ir išskirtiniais „specialiaisiais santykiais“ (angl. special relationship) su JAV, tačiau, panašu, kad dabar padėtis keičiasi JK nenaudai.

Jau dabar aiškėja, kad išrinktasis JAV prezidentas Joe Bidenas didžiausią dėmesį skirs savo šalies vidaus problemoms – kovai su koronavirusu, ekonomikos atgaivinimui ir šalies sutaikymui, po visuomenę suskaldžiusių prezidento rinkimų.

Pasak J. Bideno neoficialaus užsienio politikos patarėjo Charleso Kupchano, JK „specialiųjų santykių“ statusas – daugiau Šaltojo karo palikimas, kai britai atlikdavo savitą JAV „akių ir ausų“ funkciją Europoje siekiant sutramdyti sovietų imperines ambicijas, išsiaiškinti nuotaikas dažnai amerikiečiams prieštaravusioje Prancūzijoje bei baiminantis Vokietijos militarizmo atgimimo po II Pasaulinio karo. Žlugus Sovietų Sąjungai ir suintensyvėjus ES integracijos procesams, amerikiečių dėmesys nuo britų nukrypo į įtakingesnes ES valstybes – Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Ispaniją bei Lenkiją, o britams tarsi atiteko antraeilis vaidmuo. Kitaip tariant, JAV britų prireikia sprendžiant kitus, tačiau ne vidinius ES klausimus, kur JK prarado savo įtaką, kai nusprendė įgyvendinti „Brexit“.

Ch. Kupchano teigimu, JK ir toliau bus svarbi JAV, tačiau tik tose srityse, kurios nebus tiesiogiai susijusios su Europos vidaus reikalais ir „Brexit“ – pavyzdžiui, bendradarbiaujant klimato kaitos klausimais, projektuojant JAV karinę galią globaliu lygmeniu, palaikant JAV jos akistatoje su Rusija ir Kinija.

Kalbant apie dvišalių JK ir JAV santykių ateitį galima išskirti bent kelis aspektus, kuriuose britai galėtų reikšmingai sudalyvauti:

  • 2021 m. JK pirmininkaus Glazge vyksiančioje Jungtinių Tautų Organizacijos Klimato kaitos konferencijai (COP26), kuri, pasak B. Johnsono, taps gera proga JAV pademonstruoti savo globalią lyderystę kovoje su klimato kaita. Šia užuomina JK premjeras išreiškė paramą tikėtinoms būsimoms JAV ambicijoms kovos su klimato kaita srityje, turint omenyje, kad dabartinis amerikiečių prezidentas D. Trumpas globalinį atšilimą laiko prasimanymu.
  • Kita sritis, kur JK galėtų pasiūlyti savo pagalbą JAV – vertybinė, gynybinė ir technologinė parama amerikiečiams santykiuose su Rusija ir Kinija, kurių požiūriai dažnai nesutampa su Vakarų valstybėmis.
  • Britų premjero B. Johnsono plėtojama „Globalios Britanijos“ vizija galėtų prisidėti prie JAV karinės galios sklaidos pasaulyje, ypač regionuose, kuriuose tvyro didelė įtampa – Libijoje, Persijos įlankoje, Viduržemio jūros rytinėje dalyje (malšinant Graikijos ir Kipro nesutarimus su Turkija) bei kitose vietovėse.

Didžioji Britanija nusiteikusi karingai

Šių metų lapkričio 18 d. B. Johnsonas paskelbė apie JK gynybos reikmėms numatomus papildomus 16,5 milijardo svarų sterlingų, kurie bus skirti per artimiausius ketverius metus. Ši suma paverstų JK daugiausiai gynybai skiriančia Europos valstybe ir antra pagal gynybos išlaidas NATO valstybe, nusileidžiančią tik JAV. Tai didžiausia JK gynybos išlaidų programa per pastaruosius 30 metų.

flickr.com (Defence Images) nuotr. / Britų tankas pratybose

JK gynybos pajėgumų stiprinimas atitiktų net kelis santykių su JAV aspektus – pradedant gynybine ir technologine parama amerikiečiams, baigiant JAV karinės galios, pasitelkiant JK, sklaida pasaulyje.

Nors papildomos JK išlaidos gynybai dar nėra tikslingai paskirstytos, tačiau britų Gynybos ministerijos duomenimis, didesnis dėmesys bus skiriamas kibernetinės gynybos reikmėms, nacionalinių kibernetinių pajėgų kūrimui, kovinių oro pajėgų sistemos kūrimui, dirbtinio intelekto plėtrai ir kosminiams pajėgumams, įskaitant planuojamą britiškos raketos paleidimą 2022 m.

Viena vertus, papildomos milijardinės išlaidos britiškų karinių pajėgų modernizavimui leis JK išlaikyti dalyvavimą Europos kariniuose projektuose, pavyzdžiui, šeštosios kartos naikintuvų kūrime.

Antra vertus, minėtų karinių pajėgumų plėtra dar labiau sustiprins JK kaip pasaulinės karinės galios patrauklumą, ypač prisidedant prie karinių misijų, kuriose dalyvaus JAV.

Be to, JK karinių pajėgumų modernizavimas papildomai sukurtų iki 10 000 darbo vietų per metus.

Tiesa, JK „žvanginimas ginklais“ turi ir savo kainą – išlaidų, numatytų tarptautinei vystomojo bendradarbiavimo pagalbai (pagalbai besivystančioms šalims), apkarpymas. JK Iždo kancleris Rishis Sunakas vystomojo bendradarbiavimo pagalbą ketina sumažinti nuo 0,7 iki 0,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), nors 0,7 proc. BVP pagalba besivystančioms šalims atitinka Jungtinių Tautų Organizacijos tikslus ir yra įtvirtinta britiškuose įstatymuose. 2019 m. JK pagalba užsienio šalims siekė 15,8 milijardo svarų sterlingų, o jos sumažinimas iki 0,5 proc. BVP leistų sutaupyti iki 5 milijardų svarų sterlingų per metus.

Be jau minėtos pagalbos trečiosioms šalims apkarpymo, JK vyriausybė ketina įšaldyti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Šis sprendimas tiesiogiai paliestų apie 5,5 milijono žmonių, kuriems atlyginimai mokami iš valstybės biudžeto: mokytojus, policininkus, valstybės tarnautojus ir daugelį kitų profesijų atstovų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (OECD) įspėjo JK, jog jos ekonomika nukentės skaudžiausiai tarp OECD narių – prognozuojamas JK biudžeto deficitas šiais metais sieks apie 15 proc. dėl daugybės milijardų svarų sterlingų, išleistų verslo paramai ir darbuotojų atlyginimų kompensavimo programoms koronaviruso epidemijos metu.

Manoma, jog viešųjų išlaidų mažinimas – tai tik viena iš B. Johnsono vyriausybės priemonių siekiant subalansuoti deficitinį biudžetą, o kitos priemonės neišvengiamai apims mokesčių didinimą siekiant surinkti daugiau pajamų į biudžetą.

JK gynybos išlaidų didinimui – ne pats palankiausias metas, tačiau, pasak britų premjero B. Johnsono, šį sprendimą jis priėmė sukandęs dantis, nes šalies gynybos poreikiai yra patys svarbiausi, o JK sveikatos krizės suvaldyme dalyvavo ir virš 20 000 karių, kurie užtikrino asmeninių apsaugos priemonių (kaukių, pirštinių ir kitų) dalinimą gyventojams, sklandžią koronaviruso testavimo centrų veiklą ir medicininės pagalbos teikimą atokiausių šalies vietovių gyventojams.




Politika

Beauty access permanent make up banner 300x500
Beauty access permanent make up banner 300x500
Beauty access permanent make up banner 300x500
Beauty access permanent make up banner 300x500
Beauty access permanent make up banner 300x500