Skelbimai

Dauguma britų nepritaria ES piliečių judėjimo laisvei

Beveik du trečdaliai apklaustų Jungtinės Karalystės (JK) rinkėjų mano, jog Europos Sąjungos (ES) piliečiai nebeturėtų mėgautis judėjimo laisve vykstant į JK po pereinamojo „Brexit“ laikotarpio pabaigos, o vietoje laisvo judėjimo ES piliečiai turėtų kreiptis dėl teisės gyventi ir dirbti šalyje.

commons.wikimedia.org (Colin)/needpix.com nuotr. / Demonstracija
commons.wikimedia.org (Colin)/needpix.com nuotr. / Demonstracija

Tiesa, nepritariančių ES piliečių judėjimo laisvei britų šiuo metu yra mažiau nei 2016 m. „Brexit“ referendumo metu, kai tokios nuostatos laikėsi 74 proc. apklaustųjų. 2020 m. ES piliečių judėjimo laisvei nepritarė 62 proc. apklaustųjų.

Socialinių tyrimų nacionalinio centro (angl. National Centre for Social Research) surengtoje apklausoje dauguma apklaustų rinkėjų laikėsi nuomonės, jog imigrantai turėtų būti vertinami vienodai , nepriklausomai nuo jų kilmės šalies. 58 proc. apklaustųjų manė, jog Prancūzijos piliečiams turėtų būti nei sunku, nei lengva atvykti į JK. Tiek pat žmonių (58 proc.) taip pat manė apie Lenkijos piliečius, 55 proc. – apie Pakistano piliečius ir 53 proc. – apie Australijos piliečius.

Pagrindiniu kriterijumi, kuriuo būtų vertinami imigrantai apklausti rinkėjai laikytų darbo pobūdį, tačiau skirtingai nuo JK vyriausybės suvokia pirmenybės teikimą tarp kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų.

Nors 80 proc. apklaustų rinkėjų pirmenybę teikė gydytojų imigracijai, tačiau bankininkų atvykimui ir darbui pritarė tik 18 proc. apklaustųjų. Viešbučių valytojų imigracijai pritarė tik 19 proc. apklaustųjų, tačiau slaugos darbuotojų atvykimui pritarė net 60 proc. apklaustųjų. Tokia apklaustųjų nuomonė gerokai skiriasi nuo JK vyriausybės ketinamos įgyvendinti naujosios imigracijos politikos, kur profesinė kvalifikacija, anglų kalbos mokėjimas, išsilavinimas ir kiti veiksniai bus vertinami taškais.

JK toliau stebimas visuomenės susiskaldymas „Brexit“ pasekmių klausimu. 51 proc. apklaustųjų tiki, jog šalis ekonomiškai nukentės pasitraukusi iš bendros rinkos ir muitų sąjungos su ES, tačiau kartu tiek pat žmonių mano, jog ES sumenkino JK galias savarankiškai priiminėti įstatymus. Kitaip tariant, dauguma apklaustųjų mano, jog dėl „Brexit“ šalis nukentės ekonomiškai, tačiau išloš politiškai.

Taip pat apklausa užfiksavo toliau krentantį visuomenės pasitikėjimą valdžia. 2016 m. 22 proc. apklaustųjų pasitikėjo šalies vyriausybe, o 2019 m. – tik 15 proc. Net 34 proc. apklaustųjų teigė, jog jie beveik niekada nepasitiki vyriausybe. Visuomenės nepasitikėjimo valdžia lygis yra didžiausias per daugiau nei 40 pastarųjų metų.

Tiesa, net 80 proc. apklaustųjų norėtų, jog po „Brexit“ JK toliau laikytųsi ES taisyklių dėl skrydžių kompensacijų, o 69 proc. norėtų, jog JK toliau galiotų ES taisyklės dėl tarptinklinio mobiliojo ryšio (angl. roaming) mokesčių panaikinimo.

„Brexit“ procesas paskatino visuomenės domėjimąsi politika – 1986-2013 m. politika domėjosi tik 31 proc. apklaustųjų, iškart po 2016 m. „Brexit“ referendumo – 42 proc., o šiuo metu domėjimasis politika vis dar nemažas – 39 proc.




Politika

pinigai paslaugos blue
pinigai paslaugos blue
pinigai paslaugos blue
pinigai paslaugos blue
pinigai paslaugos blue