Neturi piniguNeturi piniguNeturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Būsimų JK ir ES derybų iššūkiai: kas laukia britų?

Jungtinė Karalystė (JK) ir Europos Sąjunga (ES) ruošiasi lemiamoms deryboms dėl laisvosios prekybos sutarties, galinčios apspręsti dvišalių santykių pobūdį artimiausioje ateityje ir „Brexit“ ekonomines pasekmes.

pxfuel.com nuotr.
pxfuel.com nuotr.

Pačios derybos prasidės šių metų kovo 3 d. ir truks iki šių metų pabaigos, tačiau jau dabar politikos apžvalgininkai ir ekspertai išskiria kelias sritis, kuriose tikėtinas JK ir ES susikirtimas bei abiejų šalių nenoras nusileisti.

Praėjusį pirmadienį, vasario 3 d., JK ir ES apsibrėžė bendruosius būsimųjų derybų prioritetus. JK savo prioritetu pasirinko derybų partnerių lygiavertiškumą, akcentuojant britų vyriausybės poziciją, jog JK nepriims ES taisyklių ir sąlygų didesne apimtimi nei ES būtų pasirengusi priimti britiškas taisykles ir sąlygas. ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier pareiškė, kad ES pasirengusi sudaryti su JK itin ambicingą laisvosios prekybos susitarimą, tačiau išskirtinis pasiūlymas JK bus neatsiejamas nuo ES keliamų sąlygų.

Kitaip tariant, dar neprasidėjus deryboms dėl laisvosios prekybos susitarimo, tiek JK, tiek ES pozicijos išsiskyrė. Panagrinėkime, kokiose srityse tikėtini didžiausi ginčai, galintys sužlugdyti būsimąsias derybas bei lemti „Brexit“ be sutarties skaudžias ekonomines pasekmes JK nuo kitų metų pradžios.

Skirtingas požiūris į taisykles

Bene pagrindine JK ir ES skirtingo požiūrio į būsimąsias derybas sritimi išlieka klausimai dėl vienodų „žaidimo taisyklių“. ES neramina tai, kad po „Brexit“ pereinamojo laikotarpio (po 2020 m.) JK gali susilpninti darbuotojų teises ir aplinkosaugos standartus bei sustiprinti valstybinę paramą britiškoms kompanijoms, taip nesąžiningai konkuruodama su ES kompanijomis.

Vienas iš kertinių klausimų, kurie rūpi ES – ar būsimuose dvišaliuose santykiuose JK pasirengusi prisitaikyti prie ES socialinio ir reguliacinio modelio? Nuo šio prisitaikymo lygio priklausys ir būsimų santykių glaudumas.

JK vyriausybė jau pareiškė, kad nebūtina siekti laisvosios prekybos susitarimo, kuris apimtų ES taisykles konkurencingumo politikos, subsidijų, socialinės apsaugos, aplinkosaugos ar bet kurioje kitoje panašioje srityje.

Kita esminė sritis, kurioje ES ketina laikytis principingumo – žmogaus teisės. Europos Komisija (EK) paskelbė, jog būsimose derybose su Jungtine Karalyste (JK) žmogaus teisių sritis bus neliečiama, o bet koks Europos Sąjungos (ES) ir JK susitarimas dėl bendradarbiavimo saugumo ir baudžiamosios teisės srityje bus siejamas su Žmogaus teisių įstatymo laikymusi. Kitaip tariant, jei JK nuspręs nesilaikyti Žmogaus teisių akto ir Europos Žmogaus teisių konvencijos, JK teisėsaugos institucijos ir teismai nebegalės bendradarbiauti su analogiškomis ES institucijomis.

JK premjeras Borisas Johnsonas ketina perrašyti 1998 m. priimtą Žmogaus teisių įstatymą ir netgi sustabdyti JK narystę Europos Žmogaus teisių konvencijoje kaip pretekstu pasinaudojęs neseniai Pietų Londone įvykusiu teroristiniu išpuoliu, kurio metu peiliu buvo subadyti žmonės.

ES pagrasino, jei JK trauksis iš bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje, ES teismams ir policijai automatiškai bus uždrausta bendradarbiauti su britais saugumo ir baudžiamosios teisės srityje. Tokios pozicijos ES žada laikytis ir tuo atveju, jei asmenys negalės kreiptis į britiškus teismus dėl žmogaus teisių pažeidimų pagal Europos Žmogaus teisių konvenciją, kurios Europoje nepasirašė vienintelė valstybė – Baltarusija.

Finansai mainais į žvejybą?

Kita sritis, kur gali susikirsti JK ir ES derybiniai interesai – žvejybos sektorius. ES siekia išlaikyti abipusę teisę žvejoti teritoriniuose vandenyse kartu išlaikant prieigą prie rinkų ir stabilias žvejybos kvotas.

Britų vyriausybė laikosi pozicijos, jog JK turi tapti nuo kitų valstybių nepriklausoma valstybė su svarankiška žuvininkystės ir žvejybos politika, pirmenybę teritoriniuose vandenyse teikiant britų žvejams ir britų laivams. Tiesa, minėta pozicija nėra kategoriška – britai sutiktų savo teritoriniuose vandenyse suteikti tam tikras metines žvejybos kvotas ES šalims mainais į finansinių paslaugų paketą, tačiau tam itin įnirtingai priešinasi Prancūzija.

Prancūzijos Finansų ministras Bruno Le Maire iškart atmetė finansinių paslaugų mainų į žvejybą galimybę, nors JK ir gali užblokuoti prieigą ES šalims prie savo pakrantės išskirtinės ekonominės zonos taip sukeldama rimtus sunkumus kai kurioms nuo žvejybos priklausančioms šalims.

Europos Komisija (EK) palaiko Prancūzijos poziciją ir teigia, jog JK finansų kompanijos galės vystyti savo verslą ES tik tose srityse, kur JK ir ES taisyklės sutaps – ir dėl šio klausimo nebus deramąsi. Tokia ES nuomonė gali smarkiai kirsti per Londono kaip vieno iš didžiausių pasaulinio finansų centrų įvaizdį.

Gibraltaro klausimas

ES vyriausiojo derybininko Michelio Barnier teigimu, klausimas dėl Gibraltaro statuso nebus įtrauktas į būsimąsias derybas, o bet kokio klausimo, susijusio su Gibraltaru, svarstymui turės pritarti Ispanija. JK laikosi pozicijos, jog būsimosios derybos dėl laisvosios prekybos susitarimo bus vykdomos visos „JK šeimos“, įskaitant ir Gibraltarą, vardu.

Ispanija nuolat siekia, kad ES dokumentuose būtų nurodytas ginčytinas Gibraltaro statusas, o pati JK užjūrio teritorija būtų priskirta neautonominėms teritorijoms (angl. non-self-governing territories), kuriose gali būti vykdoma dekolonizacija. Tačiau Gibraltaro kaip JK kolonijos įvardijimui prieštarauja dalis ES valstybių ir pati JK, kurios teigimu, reikia gerbti Gibraltaro gyventojų apsisprendimą būti britais.

Priminsime, jog 2002 m. Gibraltare vyko referendumas dėl galimybės Ispanijai ir JK kartu valdyti Gibraltarą, kurį Ispanija perleido JK dar 1713 m. pagal Utrechto sutartį, tačiau net 99 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų nubalsavo prieš tokį sprendimą.

Derybų trukmė ir vienbalsiškumas

ES nuolat įspėja JK, kad „Brexit“ pereinamojo laikotarpio, kuris truks iki šių metų pabaigos, gali neužtekti visapusiško laisvosios prekybos susitarimo sudarymui, kurį britai tikisi pasiekti per 10 mėnesių. Praktika rodo, jog derybos dėl tokių susitarimų trunka ilgus metus, tačiau JK vyriausybė laikosi nuomonės, kad derybos dėl laisvojo prekybos susitarimo nebus pratęsiamos po šių metų gruodžio pabaigos, o tokią datą ES įvardina kaip „B. Johnsono pasirinkimą“.

Laisvosios prekybos susitarimo sudarymo tvarkaraštis priklauso ir nuo ES valstybių. Geriausio scenarijaus atveju, ES tikisi užbaigti derybas iki šių metų spalio viduryje vyksiančio ES viršūnių susitikimo, o iki metų pabaigos ratifikuoti pasiektą susitarimą be ES valstybių nacionalinių parlamentų įsikišimo.

Kita vertus, jei bent dalis JK ir ES susitarimo nuostatų nepriklausys išskirtinei ES kompetencijai, kai kurios ES šalys gali pareikalauti, jog jų nacionaliniai parlamentai įvertintų pasiektą susitarimą ir taip susidarytų galimybė jį užblokuoti.

Pabrėžtina, jog ES vyriausiasis derybininkas M. Barnier leido suprasti, kad būsimos derybos dėl laisvosios prekybos su JK bus vykdomos pagal Sutarties dėl ES veikimo 217 straipsnį, leidžiantį įvertinti kiekvienos ES šalies interesus bei įpareigojantį ES šalis vienbalsiai pritarti pasiekto susitarimo priėmimui. Kitaip tariant, net mažiausia ES valstybė galės užblokuoti būsimą susitarimą, jei jai kils kokių nors dvejonių. Pavyzdžiui, Ispanija galės užblokuoti susitarimą dėl JK ir ES laisvosios prekybos, kol nebus išspręstas Gibraltaro statuso klausimas, Belgija galės užblokuoti susitarimą žvejybos klausimais, Prancūzija – dėl finansinių paslaugų reguliavimo ir panašiai.

Įdomu tai, jog iš pradžių Europos Komisija svarstė galimybę pasinaudoti Sutarties dėl ES veikimo 207 straipsniu, kuris paprastai yra naudojams ES laisvosios prekybos susitarimų su kitomis šalimis sudarymui. Pagal 207 straipsnį, JK ir ES laisvosios prekybos susitarimo patvirtinimui užtektų tik kvalifikuotos ES valstybių balsų daugumos, tačiau dėl kai kurių ES valstybių politinio spaudimo buvo pasirinktas vienbalsiškumo principas, todėl itin tikėtina, jog būsimos derybos nebus sklandžios ir taps kai kurių ES valstybių politinio spaudimo JK įrankiu.

Parengta pagal https://www.politico.eu medžiagą




Politika

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today