Neturi piniguNeturi piniguNeturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Ateitis po „Brexit“: gera derybų pradžia – dar ne pusė darbo

Šių metų kovo 2 d. prasidėjo Jungtinės Karalystės (JK) ir Europos Sąjungos (ES) derybos dėl ateities santykių po „Brexit“.

flickr.com (Christoph Scholz) nuotr. / „Brexit“
flickr.com (Christoph Scholz) nuotr. / „Brexit“

Politikos apžvalgininkai ir ekspertai pirmąjį derybų raundą, vykusį kovo 2-5 d., vertina gana teigiamai – JK pažadėjo ES laikytis „Brexit“ įsipareigojimų dėl Šiaurės Airijos, numatančių prekių, judančių tarp JK ir Šiaurės Airijos, patikrą siekiant išvengti fizinio pasienio tarp Šiaurės Airijos ir Airijos, o ES – gerbti JK savarankiškumą.

JK įsipareigojimai dėl Šiaurės Airijos tapo savitu atskaitos tašku, leidusiu abiem derybų šalims sustiprinti pasitikėjimą, būtiną derybų pradžiai. ES nuomone, abi derybų šalys gali gana lengvai susitarti dėl bendradarbiavimo branduolinės energetikos srityje, kai kuriose ES programose ir netgi pasiekti pažangą prekių ir paslaugų judėjimo, transporto bei kitose srityse.

Kita vertus, tarp JK ir ES išlieka labai skirtingi požiūriai į esminius derybų klausimus: bendras verslo veiklos sąlygas ir taisykles, baudžiamąjį teisingumą ir teisėsaugą, valdymą, žvejybą bei kitas sritis, be kurių neįmanoma susitarti dėl laisvosios prekybos. ES jau įspėjo JK, kad norint pasirašyti susitarimą dėl laisvosios prekybos būtini ilgalaikiai susitarimai dėl žvejybos ir bendrų veiklos sąlygų bei taisyklių, nors būtent šiose srityse JK nori išlaikyti savarankiškumą ES atžvilgiu. JK vyriausybės nuomone, nebūtina siekti laisvosios prekybos susitarimo, kuris apimtų ES taisykles konkurencingumo politikos, subsidijų, socialinės apsaugos, aplinkosaugos ar bet kurioje kitoje panašioje srityje, kur būtinas bendrų taisyklių laikymasis.

Žvejybos kvotų ir ES valstybių galimybės žvejoti JK išskirtinės ekonominės zonos vandenyse klausimas yra toks jautrus, jog Prancūzijos žvejai pagrasino užblokuoti savo uostus ir sutrikdyti žemyninės Europos prekybą su JK, o britų vyriausybė pagrasino ginti savo žvejus visomis įmanomomis priemonėmis, netgi karinio laivyno pagalba. Didelį spaudimą visai ES šiuo klausimu daro Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris įsitikinęs, jog žvejų protestai gali peraugti į masinius gatvių protestus ir pilietinius neramumus.

JK vyriausybė mano, kad dabartinė Europos Žmogaus teisių konvencija yra perteklinė, nors britai toliau žada ginti žmogaus teises. Dar prieš prasidedant deryboms ES pagrasino, jei JK trauksis iš bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje, ES teismams ir policijai automatiškai bus uždrausta bendradarbiauti su britais saugumo ir baudžiamosios teisės srityje. Tokios pozicijos ES žada laikytis ir tuo atveju, jei asmenys negalės kreiptis į britiškus teismus dėl žmogaus teisių pažeidimų pagal Europos Žmogaus teisių konvenciją. JK vyriausybė oficialiai nepareiškė, jog ji trauksis iš dalyvavimo Europos Žmogaus teisių konvencijoje, tačiau britai nenori, kad ES iš JK reikalautų platesnės apimties įsipareigojimų nei yra įsipareigojusios kitos šios konvencijos dalyvės (Europos Žmogaus teisių konvencijos Europoje nepasirašė vienintelė valstybė – Baltarusija).

Taip pat JK vyriausybė mano, jog į bet kokius būsimos sutarties su ES svarstymus neturėtų būti įtrauktas ES Teisingumo Teismas (ESTT), nes šią ES instituciją, sprendžiančią ginčytinus ES teisės klausimus, vertina kaip britiškos teisinės nepriklausomybės kliūtį.

Valdymas irgi ganėtinai probleminis klausimas, nes jis apima visus būsimos sutarties dėl JK ir ES ateities santykių sritis. Įdomu, tai, jog JK derybų metu nori su ES pasirašyti aibę sektorinių susitarimų – kitaip tariant, sudaryti keliolika arba keliasdešimt „mini susitarimų“, kurių kiekvienas apimtų tik tam tikrą klausimą. ES siekia vieno, visaapimančio susitarimo, su bendru ginčų sprendimo mechanizmu, pasirašymo. Pasak ES, išsamus susitarimas būtų ne tik praktiškesnis, tačiau ir leistų teisiškai lengviau spręsti ateityje kilsiančius klausimus.

Kita vertus, JK vyriausybė toliau atkakliai laikosi pozicijos, kad ji nesieks pratęsti „Brexit“ pereinamojo laikotarpio po 2020 m. pabaigos, o tai reiškia, kad JK ir ES derybos turi būti užbaigtos iki šių metų spalio, jog liktų pakankamai laiko ratifikuoti būsimą susitarimą.

Tiesa, pati ES JK ryžtą šių metų pabaigoje pasitraukti su sutartimi arba be jos vertina kaip blefą ir savitą derybų taktiką, tačiau, panašu, kad britų premjeras Borisas Johnsonas yra nusiteikęs gana rimtai. Pagal B. Johnsono viziją, JK nuo 2021 m. pradžios taps visiškai ekonomiškai savarankiška valstybe: geriausio scenarijaus atveju – pasirašiusi laisvosios prekybos sutartį su ES, blogiausiu atveju – nepasirašiusi, tačiau vis tiek savarankiška.

Šią savaitę prasidėjusiose derybose JK atmetė ES reikalavimą sudaryti atskirą derybų grupę dėl bendradarbiavimo užsienio politikos, saugumo ir gynybos klausimais. JK kol kas nenori įtraukti šių klausimų į derybų darbotvarkę, nors pati ES pareiškė, kad ji lieka atvira minėtų klausimų svarstymui.

Britų žiniasklaida tokį gan keistą JK elgesį vertina kaip britų vyriausybės siekį sustiprinti savo derybines pozicijas.

JK kariniai pajėgumai yra vieni didžiausių Europoje, o teroristų stebėjimo, elektroninės žvalgybos, dronų ir dirbtinių palydovų technologijų srityse britams niekas neprilygsta Europoje. Pasak ekspertų, atsisakiusi derybų pradžioje svarstyti bendradarbiavimo užsienio politikos, saugumo ir gynybos klausimais JK visą ES pavertė „saugumo įkaite“, nes nei Vokietija, nei Prancūzija, nei daugelis kitų ES valstybių neturi JK galimybių saugumo srityje.

Kita vertus, saugumo srityje JK itin glaudžiai bendradarbiauja su JAV – abi šalys turi bendras karines bazes, bendrai plėtoja branduolinių ginklų pajėgumus, bendrai vykdo karinės įrangos pirkimus, dalinasi žvalgybos duomenimis ir t.t.

Nepaisant JK ir JAV itin glaudaus bendradarbiavimo saugumo srityje, abiejų šalių požiūriai nebūtinai sutampa. Dar prieš prasidedant JK ir ES deryboms, JAV pagrasino nutraukti bendradarbiavimą su JK saugumo srityje, nes britų vyriausybė suteikė Kinijos telekomunikacijų kompanijai „Huawei“ teisę dalyvauti JK diegiant 5G tinklą. Priminsime, kad JAV administracija „Huawei“ vertina kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl spaudžia savo sąjungininkus nebendradarbiauti su šia kompanija.

Tikėtina, kad tarp JK ir JAV padidėjusi įtampa saugumo srityje verčia britus „brangintis“ ES atžvilgiu, o bendradarbiavimas užsienio politikos, saugumo ir gynybos klausimais į JK ir ES derybų darbotvarkę gali būti įtrauktas ir tapti savitu „mainų objektu“ tada, kai britai bus priversti ieškoti rimto kompromiso su ES.




Politika

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today