Skelbimai

Šunys kariami ant emigrantų

Lietuvoje jau kurį laiką sklando kalbos, kad pandemijos priešaušryje iš svetur į gimtinę suskubę užsienio lietuviai čia ėmėsi piktų darbų ir taip prisidėjo prie pablogėjusios bendrosios nusikalstamumo situacijos. Bet ar tai faktas – dar klausimas.

Lietuvos policija/Facebook nuotr. Policija Klaipėdos tarptautinėje jūrų perkėloje..
Lietuvos policija/Facebook nuotr. Policija Klaipėdos tarptautinėje jūrų perkėloje..

Įvertinant viešojoje erdvėje anksčiau demonstruotas reakcijas į žodį „emigrantas“ tenka straipsnio pradžioje pabrėžti, kad šiame kontekste juo nesiekiame absoliutinti visos lietuvių tautos diasporos, nenorime skirstyti lietuvių pagal gyvenamąsias vietas, neeskaluojame priešiškumo.

Terminas „emigrantas“ šiame straipsnyje naudojamas cituojant iš šaltinių gautą informaciją ir įvardijant kai kuriuos užsienio lietuvius – vis dėl to tai apibrėžimas žmogaus, kuris persikėlė gyventi iš vieno krašto į kitą.

Taigi, kovo viduryje, kai Europos šalys viena po kitos ėmė skelbti griežtus kelionių apribojimus, tūkstančiai lietuvių iš įvairiausių žemynom kampelių patraukė į Lietuvą, nemažai jų įstrigo Vokietijos pasienyje su Lenkija, kai ši, kovodama su koronaviruso grėsme, savo sieną uždarė aklinai.

Tada srautas patraukė pro Vokietijos uostamiestį Kylį, iš kurio keltu pasiekė Klaipėdą.

O dar neatėjus balandžiui Lietuvoje pradėjo sklandyti kalbos, kad į gimtinę grįžę emigrantai ėmėsi nusikaltimų.

Ir tos kalbos nerimsta iki šiol.

„Jau buvome įpratę gyventi taip, kad išeidami net durų nerakindavome – užtekdavo duris užremti šluota.

Tačiau šį pavasarį pasipylė vagystės, po miestą slampinėja anksčiau nematyti įtartini žmonės.

Matyt, emigrantai sugrįžo. Visi matėme, kokie parvažiavo“, – tokius žodžius praėjusią savaitę teko išgirsti iš vieno nedidelio Šiaurės Lietuvos miesto gyventojų lūpų.

Kiek šiuose žodžiuose tiesos?

Gal tai – paprasčiausias bandymas suversti vietines bėdas ant sugrįžusių tautiečių, o gal – tikrų tikriausia tiesa?

Kas pasėjo nerimą?

Šaukštas deguto sugadina medaus statinę, o kelių išeivių poelgiai gali gadinti visos diasporos įvaizdį.

Būtent ta mažytė dalis, kuri per karantiną grįžo į Lietuvą ir atvirai tyčiojosi iš čionykštės tvarkos, atkreipė didžiausią visuomenės dėmesį. Jie patys filmavo ir socialiniuose tinkluose skelbė įrašus su savita gyvenimo filosofija, kurioje įstatymai, taisyklės ir bendrieji susitarimai yra laikomi „nesąmone“.

Keltu iš Vokietijos į Klaipėdą grįžę ir garsiai apie tai paskelbę vyrai tapo pirmo ryškumo žvaigždėmis, deklaruojančiomis tokią filosofiją.

Arba vyras, kuris atvirai išdėstė savo versiją apie koronavirusą ir nuomonę apie Lietuvoje galiojantį privalomąjį karantiną.

Faktai apie iš užsienio grįžusius, saviizoliacijos reikalavimo nepaisančius, smurtaujančius ir svetimą turtą gadinančius atvykėlius buvo tarsi žibalas į ugnį ir dar labiau įkaitino diskusijas apie emigrantus bei jų požiūrį į tai, kas visuomenėje laikoma normalu.

Švelniai tariant, jų pastangos pagerinti emigranto įvaizdį buvo labai nevykusios.

O tada ėmė sklisti kalbos, kad šie žmonės iš užsienio parsivežė ir Lietuvoje pritaikė svetur įgytą blogąją patirtį – būtent su jais imti sieti tam tikri nusikaltimai ir išaugęs jų skaičius.

Žodis be argumento – nieko vertas.

Todėl ANGLIJA.today pabandė išsiaiškinti, kiek šiose kalbose yra tiesos.

Policija neišskiria – išsiskiria patys

Lietuvos policija savo poziciją šiuo klausimu pademonstravo jau anksčiau, gegužės pabaigoje. Anot jos atstovo spaudai Ramūno Matonio, garantuotai tvirtinti, jog pandemijos metu grįžę emigrantai Tėvynėje ėmėsi juodų darbų, negalima.

Galima tik įtarti juos, mat taip sutapo, jog tuo metu Lietuvoje padaugėjo nusikaltimų, kurių jau nebūdavo arba jie būdavo daromi labai seniai.

Emigrantų neišskiria ir pajūrio policija, kurios teritorijoje šiltuoju sezonu padaugėja nusikaltimų.

„Policijos pareigūnai neskirsto nusikalstamų veikų pagal tai, kas jas įvykdo, ar nuo jų nukenčia – emigrantai, vyrai, moterys ir panašiai. Policijoje registruojamas nusikalstamos veikos faktas ir pagal jos pobūdį pradedamas ikiteisminis tyrimas, arba administracinė teisena“, – portalui atsakė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė.

Tiesa, kovo 30-ąją Lietuvo policija pati išplatino pranešimą, jog iš užsienio grįžę ir 14 dienų saviizoliacijai išnuomotuose viešbučiuose apsistoję asmenys girtauja ir niokoja patalpas.

Vėliau šalies žiniasklaida išsiaiškino, kad minėtu atveju pasižymėjo Norvegijoje dirbantys ir į gimtinę karantino metu grįžę lietuviai.

Už jų padarytas eibes privalės atlyginti turės Lietuvos mokesčių mokėtojai, mat kambarius saviizoliacijai užsakė ir už paslaugą sumokėjo savivaldybės, šiam tikslui panaudojusios gyventojų į biudžetą suneštus pinigus.

O tai teigiamo jų požiūrio į emigrantus tikrai neformuoja – greičiau skatina negatyvą jų atžvilgiu.

Galbūt dėl to Lietuvoje per trumpą laiką susiformavo nuomonė, jog karantino metu į gimtąją šalį sugrįžę užsienio lietuviai pablogino bendrąją nusikalstamumo padėtį.

Nors tai – dar ne faktas.




Nusikaltimai ir nelaimės

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today