Skelbimai

Puoselėjant toleranciją

Mūsų tolerancijos lygis dažnai atsispindi mūsų reakcijose į diskriminacijos apraiškas. Pastarųjų savaičių įvykiai JAV išjudino pasaulyje įsisenėjusią rasinės diskriminacijos sopulį net ir toli pažengusiose Vakarų valstybėse.

Diskriminacija dėl odos spalvos tapo prioritetu ir mes grįžome į Martino Liuterio Kingo epochą, kai praeito amžiaus vidury kova už pilietines teises buvo didelis žingsnis įgyvendinant 1948 metais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paskelbtą Visuotinę Žmogaus teisių deklaraciją, kuri tapo svarbu įrankių kovoje dėl visų žmonių laisvės, lygybės, orumo ir įvairovės puoselėjimo bei tapo lygiateisiškumo pagrindu.

Nueitas ilgas kelias, bet vis grįžtame ir grįžtame prie pamatinių tolerancijos tiesų. Gyvenant užsienyje platėja tolerancijos ribos, ir gyvenant įvairialypėje visuomenėje lengviau pastebėti ir žavėtis žmonių įvairove, jų talentais ir kūrybinėmis galiomis, kuriančiomis geresnę aplinką.

Matant visumą, supranti, kad toleranciją turime puoselėti ne tik kelių socialinių grupių atžvilgiu. Mus supa ne tik kelios grupės žmonių, kurių skirtys stipriai akcentuojamos ir eskaluojamos mūsų visuomenėje, ir kova už jų teises jau tampa mados dalyku, paliekant užribyje kitų visuomenės grupių problemas.

Vertinant savo lavinamą pakantumo lygį, naudinga pažiūrėti į Jungtinėje Karalystėje 2010 metais priimtą lygių galimybių įstatymą, kuris apibrėžia visuomenės grupių teises pagal kelias charakteristikas: amžių, neįgalumą, santuoką ir civilinę partnerystę, nėštumą ir motinystę, rasę, lytį, religiją ir tikėjimą, seksualinę orientaciją. Galime paklausti kiekvienas savęs, kiek mes toleruojame kiekvieną grupę žmonių, pagal pateiktas individualius skirtumus? Kai kurie diskriminacijos požymiai tokie subtilūs, arba įsitvirtinę mūsų stereotipuose, kad tai traktuojama kaip priimtino požiūrio dalis.

Tiriant skirtingų lyčių padėtį darbo rinkoje, bene dažniausiai vyrauja moterų ir vyrų lygių dalyvavimo galimybių klausimas. Tačiau moterų problemoms Lietuvos darbo rinkoje skiriamas didesnis dėmesys dažniau jas siejant su šios grupės diskriminacijos apraiškomis užimtumo sferoje. Skirtingais laikotarpiais Moterų informacijos centro atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje įsivyravo nuostata, jog šeimos vyrams ir moterims aktyviai dalyvaujant darbo rinkoje, trūkstant darbo vietų, anksčiau buvo teikiama pirmenybė vyrų užimtumui. Moterų darbinės pajamos už tą patį darbą išlieka mažesnės. Dėl motinystės moterys patiria diskriminaciją darbo rinkoje.

Darbo rinkoje išskiriamas ir dvigubos diskriminacijos reiškinys (pvz., neįgalių moterų ar neįgalių vyrų). Tėvai, auginantys vaikus, turinčius specialiuosius poreikius vis dar susiduria su tokių ypatingų vaikų ugdymo problemomis. Iškyla daug šių vaikų ugdymo, adaptacijos klasės kolektyve, bendravimo bendruomenėse, tęstinio mokymosi ir kitų sričių iššūkių. Iš užsienio į Lietuvą gyventi grįžtantieji ypatingai sunerimę, kokia pagalba ir priežiūra bus teikiama tokiems vaikams. Ar patyčių kultūra kitokiems mokiniams vis dar gaji ir ar vaikas jausis saugus, ar bus atsižvelgiama ir ar patenkinami specialūs ugdymo poreikiai?

Vyresnio amžiaus žmonių integracija darbo rinkoje pasireiškia keliamų standartų neatitikimui pagal amžių. Tai ypač jaučiama grįžtančiųjų tarpe ir neretai lemia apsisprendimą negrįžti į Tėvynę.

Nei karto nebuvo eitynių dėl vienišų motinų ar tėvų teisių, kurie zuja kaip bitės, kad galėtų savo vaikams suteikti geresnę buitį. Diskriminacija darbo rinkoje, dėl didelio užimtumo ribojamas socialinis gyvenimas, formuoja neigiamus stereotipus apie vienus vaikus auginančius tėvus, daro psichologinį spaudimą ir lemia menką savęs vertinimą.

Tolerancijos trūkumas emigrantams – naujausia netolerancijos forma, ypač išbujojusi COVID-19 pandemijos metu, kuomet lietuviai plūstelėjo iš visų pasaulio kraštų į Lietuvą. Įdomiausia tai, kad pačių emigrantų skaičius buvo nedidelis, tačiau keli didesnį atgarsį turėję atvejai sukėlė didžiulę pasipriešinimo audrą. Emigrantai – tai ypač poliarizuojama visuomenės grupė, kuriai ypač dažnai taikomi stereotipai. Pats daiktavardis „emigrantas“ jau suponuoja neigiamą turinį. O juk esame viena tauta ir susivienijimas atneštų daug spartesnę Valstybės gerovę.

Tolerancijos ugdymas – kompleksinis dalykas. Toleruojant netradicinės seksualinės orientacijos asmenis, bet niekinti tikinčiuosius dėl jų įsitikinimų, išaukštinant rasinę toleranciją, bet niekinant vyresnio amžiaus žmones, kurie nebe taip greitai orientuojasi šiame staigiai besikeičiančiame pasaulyje, nepavadinčiau išugdytu pakantumu. Diskriminacija visuomenėje, tai procesas, kuris neturėtų būti gydomas kitų visuomenės grupių diskriminacija ar ignoruojant jų lygias galimybes. Tolerantiška visuomenė galėsime vaidintis, kai priimsime visų pirma šalia esantį, net jei nesutinkame su jo nuomone ar išvaizda. Kai nuo mokyklos suolo suprasime, kad šalia sėdinčiam grįžusiam iš emigracijos klasiokui, sunkiai tariančiam lietuviškus žodžius reikalinga pagalba ir draugystė, ne atstūmimas ir patyčios.

Pats žodis tolerancija yra lotyniškos kilmės (tolerantia) ir reiškia kantrybė, ištvermė.

Būkime kantrūs vieni kitiems ir ištvermingi puoselėjant pakantumą.




Nuomonės

Zurnalisto darbo skelbimas
ALF account assistant
Zurnalisto darbo skelbimas