Skelbimai

Pandemija išryškino užsienio lietuvių stiprybes ir silpnybes

2020 metai pažymėti viena didžiausių pasaulinių tragedijų – COVID-19 ligos pandemija. Ji palietė visus, nepriklausomai nuo odos spalvos, regiono ir valstybės. Sienos, pasaulis užsidarė palikdamas mus visus nežinioje. Tačiau didžiulės nelaimės akivaizdoje valstybės mobilizavosi, ėmėsi griežtų sveikatos apsaugos priemonių, ekonomikos stabilizavimo ir regresijos stabdymo priemonių. Tai padėtis, kai nėra vieningos patikrintos teorijos, o visas pasaulis mokosi realiuoju laiku.

Facebook nuotr. Dalia Asanavičiūtė.
Facebook nuotr. Dalia Asanavičiūtė.

Ne išimtis ir mes, lietuvių diaspora užsienyje. Mus tai mobilizavo, suvienijo ir petys į petį su diplomatinėmis atstovybėmis, organizacijų nariais ir nepriklausančiais jokiai organizacijai stojome į pradines linijas, kad galėtumėme suteikti visą įmanomą pagalbą savo tautiečiams. Dar kartą įrodėme, kad esame Lietuvos jėga pasaulyje!

Galėčiau įvardinti tris kovos su pandemijos pasekmėmis etapus-stadijas. Pirmoji – repatriacija, pagalba grįžtantiems į Lietuvą arba iš Lietuvos į nuolatinę gyvenamą vietą užsienyje. Antroji – pagalba ir informacijos teikimas netekus darbo arba einant priverstinių atostogų ir trečioji, kuri vyksta šiuo metu – psichinė būklė užsitęsus karantinui, sudėtingas darbinės ir socialinės ateities, kelionių į Lietuvą ir atostogų planavimas.

Pirmoji fazė – kovo 13-ąją paskelbus neturinčių galimybių savarankiškai grįžti į Lietuvą piliečių registraciją, į Lietuvos diplomatines atstovybes kreipėsi 5994 piliečiai. Kovo 25 dienos duomenimis, su Lietuvos institucijų, kitų ES valstybių pagalba ir savarankiškai į Lietuvą grįžo 5131 asmuo. Tik užsidarant sienoms, prie Lenkijos stovint virš 2000 tautiečių su automobiliais, buvom tarpininkai tarp Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir ten esančių ekipažų, informuodami, kaip vyksta derybos dėl jų leidimo vykstant tranzitu per Lenkiją.

Į Lietuvą 863 piliečiai vis dar norėtų grįžti į Lietuvą, tačiau tą padaryti galimybės labai ribotos.

Piliečiams pagalbą šiuo laikotarpiu teikėme bendradarbiaujant su Lietuvos diplomatinėmis atstovybėmis, ačiū URM.

Nuolat informavome apie atsirandančias skrydžių galimybes, ieškojome visų galimų likusių maršrutų, įskaitant kitų Europos Sąjungos valstybių repatriacijos skrydžius. Stengėmės operatyviai išspręsti piliečiams kilusias judėjimo problemas. Į URM kreipėsi beveik 200 įvairiose valstybėse gyvenančių lietuvių ar lietuvių kilmės žmonių, kurie išreiškė norą padėti užsienyje užstrigusiems Lietuvos piliečiams.

Užsienio reikalų ministerija kartu su Susisiekimo ministerija suorganizavo 22 repatrijavimo komercinių skrydžius, kuriais iš viso parskrido apie 2700 asmenys.

Antrasis etapas susijęs su parama ir informacijos teikimu netekus darbo užsienyje gyvenantiems lietuviams. Reaktyviniu greičiu kraštų bendruomenės ir diplomatinės atstovybės vertė visą svarbią informaciją į lietuvių kalbą, kad mūsų tautiečiams būtų lengviau suprantama, kokios Valstybės pagalbos gali tikėtis netekus darbo, netekus pajamų ar sumažėjus atlyginimui. Pradėjo veikti savanorių registracijos schemos tiek URM, tiek užsienio valstybėse veikiančios diplomatinės atstovybės kartu su bendruomenių organizacijomis telkė savanorius įvairios pagalbos teikimui.

Susikūrė dešimtys platformų, lengvinančių informacijos sklaidą ir pasiekiamumą.

Ypatingai svarbus diplomatinių atstovybių vaidmuo. Nes užsienyje gyvenantys lietuviai atstovybes mato kaip pirminės pagalbos vietas ir kreipiasi visų pirma nutikus bėdai. Todėl ir toliau išsamus informacijos teikimas, kaip tai vyko karantino pradžioje yra be galo svarbus. Svarbu maksimaliai plėsti konsulinių paslaugų tiekimą nuotoliniu būdu, bei planuoti naujausių informacinių technologijų diegimą. Kaip ir bendradarbiavimas su kraštų bendruomenių organizacijomis. Nes antras kreipimosi taškas yra bendruomenės.

Kiekviena valstybė įdiegė savo ekonomikos kritimą stabdančią, verslą ir darbuotojus palaikančią schemą ir jos veikia pakankamai gerai.

Tuo pat metu aktyviai stengėmės padėti ne tik morališkai, bet ir finansiškai Lietuvai kovoje su pandemija. Raginome aukoti jau įsteigtiems ir reikalingas apsaugos priemones medikams ir gyvybiškai svarbius aparatus perkantiems fondams, kurie išsaugotų žmonių gyvybes.

Facebook nuotr. JK lietuviai.

Tačiau maloniai stebino ir įvairiose kraštuose esančių lietuvių bendruomenių organizacijų iniciatyvos. Tautos fondas kartu su lietuvių bendruomene ir JAV profesionalais renka lėšas Lietuvai kovai su pandemijos pasekmėmis.

JK lietuviai aukojo savo regionų ligoninėms ir socialiniams darbuotojams veido skydų pirkimui. Taip pat išvystytas tarptautinis projektas „Pasportuok ir padėk“, kurio metu treniruotes veda lietuviai treneriai iš įvairių pasaulio kraštų ir ragina aukoti Lietuvos „Maisto bankui“.

Rengiami virtualūs koncertai, kurių vienas, apjungsiantis įvairių šalių lietuvių muzikantus planuojamas neužilgo. Raginame pasaulio lietuvius birželio 14-ąją jungtis prie gražios iniciatyvos tremtinių ir politinių kalinių atminimo bei pagerbimo akcijos „Ištark, Išgirsk, Isšaugok“.

Didelė padėka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai už šios krizės metu atvertą skaitmeninių mokymo priemonių archyvą, kuris labai padeda lituanistinių neformaliojo švietimo mokyklų mokytojams. Ateityje vieninga informacinė platforma, nuotolinio mokymo alternatyva skirta neformaliojo švietimo lituanistinėms mokykloms irgi būtų be galo reikalinga.

Lituanistinis ugdymas labai svarbus Lietuvos valstybei, kadangi tokiu būdu ugdoma jaunoji karta. Mes, kaip tauta save identifikuojame per kalbą. Kalba vienas iš svarbiausių mūsų tautos išlikimo priemonių.

Šiuo metu mes įžengiame ir realizuojame trečiąją fazę, kuri apima labai daug sričių.

Tai galimybė keliauti ir grįžti į Lietuvą. Įdomu buvo suprasti, kad nemaža dalis užsienyje gyvenančių būtent šiuo laikotarpiu planavo savo kraustymąsi į Lietuvą. Žinodami grįžtamosios migracijos tendencijas, ypač iš JK dėl „Brexit“ įtakos, šioje komisijoje ne kartą kalbėjome apie Lietuvos pasiruošimą priimti grįžtančiuosius, padėti integruotis ir vaikams ir suaugusiems.

Juk mums tai tarsi antroji emigracija, kuri sukelia didelį neapibrėžtumą ir stresą.

Ne kartą esame raginę spartinti vaikų integraciją mokyklose.

Vaikai susiduria su iššūkiais, kurie susiję su pačiu migracijos reiškiniu, kaip neišvengiamai pasikeičianti namų aplinka, bendravimo nauja kalba būtinybė, prisitaikymas prie naujų taisyklių ir rutinos.

Vaikai taip pat susiduria su iššūkiais mokyklose, kaip tinkamas jų turimų pasiekimų ir poreikių įvertinimas, kitos šalies gimtosios kalbos mokymosi sudėtingumai, socialinės ir emocinės paramos trūkumas.

Šiuo metu kuriamą mokyklų tinklą, turinčių patirties tinkamai integruojant grįžtančius vaikus į Lietuvą, sudaro 21 mokykla, apimanti 10 skirtingų Lietuvos savivaldybių. Dalis mokyklų skirtingose savivaldybėse jau organizuoja ar turi galimybę organizuoti išlyginamąsias klases ir/ar išlyginamąsias mobiliąsias grupes. Taip pat dalis mokyklų vykdo nuotolinį mokymą.

2018/2019 mokslo metais į šias mokyklas grįžo apie 900 vaikų. Ir, didėjant grįžtamosios migracijos skaičiui, mokyklų tinklas, sugebantis tinkamai priimti ir integruoti tokius vaikus turi plėstis.

Taip pat pastebimas didžiulis dezinformacijos srautas, lengvai plintantis virtualioje erdvėje, kuris kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pandemijos akivaizdoje išryškėjo šios silpnos vietos ir iš to gimę pasiūlymai, apie kuriuos jau kalbėta anksčiau.

1. Sudaryti sąlygas grįžtantiems – vaikų integracija, lietuvybės centrai, padedantys integruotis vaikams, vieno langelio principu teikiama informacija, psichologinė pagalba grįžtantiesiems. Vieno langelio principu veikiantys konsultacijos centrai ypatingai svarbus labiausiai pažeidžiamoms socialinėms grupėms.

2. Palankios darbo sąlygos visų amžiaus grupių ir kvalifikacijų žmonėms, pagalba integruojantis į Lietuvos darbo rinką. Tokiu būdu stabdyti numatomą naują emigracijos bangą pasibaigus karantinui.

3. Darbdavių skatinimas įdarbinti iš užsienio atvykusius lietuvius skiriant mokesčių lengvatas pirmaisiais įdarbinimo mėnesiais.

4. Vaikų su specialiaisiais poreikiais integracija.

5. Bendruomeniškumo skatinimas per Globalių regionų kūrimą, vietos bendruomenių palaikymą. Būtent per Globalių regionų programas miestai iš savo buvusių miestelėnų susilaukė daug pagalbos. Miestų ambasadorių tinklo kūrimas, padedantis į savo gimtąjį miestą atvesti žmogiškuosius ir finansinius resursus, pritraukti užsienio kapitalą, skatinantį darbo vietų kūrimą.

6. Užsienyje gyvenančių talentų įtraukimas į įvairių komisijų veiklą, jų žinių panaudojimas. Bendros informacijos ir patirties dalijimosi platfortmos kūrimas.

7. Bendruomeniškumo skatinimas, tinkamų socialinės integracijos priemonių kūrimas.

Karantino metu verslams priverstinai sustabdžius veiklą, o valstybėms skatinant vidinį vartojimą ir taip palaikant šalies pramonę prarandamos eksporto rinkos. Pavyzdžiui, vien iš Lietuvos į JK eksportas per metus siekia 1,1 milijardo eurų. Tai yra lygiai tokia pati suma, kurią sudaro užsienyje gyvenančių lietuvių piniginės perlaidos į Lietuvą per metus.

Iki šiol buvo akcentuojamas investicijų į Lietuvą pritraukimas, darbo vietų užpildymas kviečiant kvalifikuotą darbo jėgą iš užsienio. Tačiau eksporto rinkų plėtimui nepakankamai išnaudota lietuvių diaspora, kurios potencialas yra didžiulis ir galingas.

Turėdami jį – ypatingai šiuo metu – mes privalome stiprinti ryšius su užsienyje veikiančiomis lietuvių bendruomenėmis, atverti neišnaudotus žmogiškuosius resursus, įtraukti užsienyje gyvenančių savo sričių specialistus į valstybės valdymo struktūras, komisijas.

Būtina šias patirtis pritaikyti ir panaudoti Lietuvos gerovei kurti.

Kurkime kartu!

Tai yra teksto autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.




Nuomonės

ANGLIJA.today