Skelbimai

Nebus skiepo – nebus nieko. Tokia Jūsų teisė

Įtakingo britų leidinio redaktorius išplatino savo nuomonę, kaip elgtis su tais, kurie Jungtinėje Karalystėje atsisako skiepytis nuo Covid-19. Anot jo, tokie žmonės nenusipelno tam tikrų teisių, nes nevykdo pareigos visuomenei.

Gana griežtą pasisakymą viešai paskelbė „The Independent“ asocijuotasis redaktorius Seanas O’Gready.

Tokia jo reakcija pasirodė antradienį, kai šalies valdžia ir vėl prabilo apie galimus lokalius karantinus Jungtinėje Karalystėje – tokių priemonių gali prireikti dėl šalyje plintančios indiškosios koronaviruso atmainos.

Paaiškėjo, kad dauguma juo užsikrėtusių žmonių atsisako siūlomos galimybės skiepytis.

Tos pačios dienos vakare „The Independent“ nuomonių skiltyje paskelbtas tekstas su pavadinimu. „Ką daryti su antivakseriais: nėra skiepo – nėra darbo. Nėra leidimų. Nėra prieigos prie NHS“.

Jo autorius Seanas O’Gready rašo:

„Būti apkosėtam kažkieno, kuris nešioja koronavirusą – ne toks mano laisvės supratimas. Tie, kurie atsisako skiepytis, privalo susidurti su pasekmėmis. Nes likusieji irgi turi teises, įskaitant teisę gyventi.

Ką turėtume daryti su antivakseriais? Žinau – įžūlus klausimas, ne jie yra žmonės, tokie patys, kaip ir dauguma populiacijos, kuri pasirinko skiepytis nuo Covid-19, ir mes visi turime teisę spręsti ką daryti ir ko nedaryti su savo kūnais.

Bet laikas eina ir sunkus pasirinkimas – vis arčiau. Jeigu mes nenorime, kad Covid krizė tęstųsi amžinai, mums reikia naujų ir paprastų gairių: nėra skiepo – nebus darbo, nebus skiepo – nebus prieigos prie NHS sveikatos apsaugos, nebus skiepo – nebus valstybinio švietimo Jūsų vaikams. Nebus skiepo – nebus leidimo į aludę, restoraną, teatrą, kiną, stadionus. Nebus skiepo – nebus leidimo įvažiuoti į JK ir dar daug ko.

Kas nori, kad jų senelę prižiūrėtų kažkas, kas nešioja koronavirusą arba moko vaikus mokykloje ir čiaudi visur skleisdamas indiškąją viruso atmainą, arba kartu su jumis žiūri futbolą ir kosėja visuriniu užtaisu ant Jūsų? Ne toks mano laisvės supratimas.

Visuomenei visada reikėjo balansuoti tarp teisių ir pareigų ir, su retomis išimtimis (dėl sveikatos problemų), tiems kurie atsisako vakcinos, reikia susitaikyti su tuo, ką daro likusieji arba susidurti su savo elgesio pasekmėmis.

Tai kritinis momentas, taškas, kai mes galime laimėti karą su virusu ir prispausti jį iki minimalaus lygio arba pralaimėti kovą amžiams. Taigi, arba užbaikime vakcinavimo programą, arba, kaip sakoma, rizikuokime prarasti dar daugiau gyvybių, niekada nesibaigiančiais, stabdomais ir atnaujinamais karantinais, kurių reikės pasirodžius kiekvienams naujam viruso variantui, kurie pradeda „plisti kaip ugnis“, kaip vaizdingai apibūdino sveikatos apsaugos ministras.

Bandos imunitetas negali veikti tol, kol didžioji dauguma populiacijos nebus paskiepyta. Ankstesnėse vakcinavimo programos stadijose nebuvo taip svarbu, kad kai kurie žmonės dėl įvairių priežasčių nebuvo linkę skiepytis. Dabar, pasirodžius labiau plintančiam indiškajam viruso variantui ir norint greičiau paskiepyti daugiau žmonių, laukia sunkesni ir griežtesni pasirinkimai.

Juos turi priimti atskiri žmonės, kuriuos reikia įtikinėti apie vakcinos saugumą – tai dabar įrodo milijonai sėkmingų skiepų – bet sprendimus turi priimti ir visa bendruomenė.

Laimei, nė vienos fundamentalios žmogaus teisės nereikia pažeisti. Nė vienas neturėtų privalomai skiepytis dėl šios priežasties. Juk tai būtų žmogaus teisių pažeidimas.

Bet tie, kurie atsisako savo visuomeninių pareigų – tai yra jų teisė – negali tikėtis tokio paties gyvenimo, koks buvo anksčiau ir vaikščioti skleidžiant aplink virusą kitiems žmonėms, pažeidžiamiems ir ne. Likusieji irgi turi teises, įskaitant teisę gyventi.

Mes turime apsaugoti platesnę populiaciją nuo ligų, mirčių ir uždelsto socialinio poveikio mūsų skylančiai ekonomikai, nuo mėnesius trunkančių ribojimų.

Kas nori, kad tai tęstųsi amžinai? Žinoma, mes galime bandyti „mokytis gyventi“ su virusu ir jo žiauresniais įpėdiniais, tačiau tai mums kainuotų daugybę gyvybių, reikštų visuomenės susiskaldymą ir NHS sistemos žlugimą – visiškai kaip maro bangos metu, kaip senovėje.

Neseniai vienas konservatorius parlamento narys Markas Harperis „Twitter“ rašė: Kyla susirūpinimas girdint vyriausybę puoselėjant karantino pabaigos, numatytos birželio 21 dieną, atidėjimą – tai sukeltų masines problemas daugelio žmonių gyvenimams – dėl to, kad kai kurie žmonės nesiskiepija. Visuomenės likimas negali priklausyti nuo mažos grupelės žmonių veiksmų, nesvarbu, kokios būtų tų veiksmų priežastys.

Gana teisinga būtų abejojančius įtikinti ir paskatinti daryti teisingus dalykus. Turėtų būti daugiau mobilių ir stacionarių vakcinacijos centrų, informavimo nuo durų prie durų, visuomenės informavimo, demaskavimo kampanijų, vakcinos tipo pasirinkimo, tokiu būdu pasiekiant atskirus žmones ir bendruomenes, kurios neturėjo galimybės gauti gyvybes saugančio skiepo.

Bet, jeigu jie tikrai nori tvirtinti, kad vakcina yra pavojinga ir naudojama minčių kontrolei ar dar kam nors, tada jie būtų laisvi nuo skiepijimo, tačiau negalėtų platinti infekcijos kenkdami ir galbūt pražudydami savo bendrapiliečius už tai nebaudžiami. Tai diskriminacija, bet sąžininga diskriminacija, lygiai tokia pati, kaip leidimas vairuoti traukinius suteikiamas tik kvalifikuotiems žmonėms.

Jeigu mes atgrasome neatsakingus žmones nuo vairavimo išgėrus arba nuo rūkymo patalpose, aplinkos teršimo, tai gal mes galime atgrasyti juos nuo potencialiai mirtino viruso platinimo? Kaip sakiau, su retomis ir tam tikros medicina pateisinamomis išimtimis, kiekvienas atsisakęs skiepytis galėtų būti žudikas laisvėje ir turėtų būti atitinkamai teisiamas.“

Originalią publikaciją galima rasti čia.




Nuomonės

Zurnalisto darbo skelbimas
ALF account assistant
Zurnalisto darbo skelbimas