Skelbimai

Kodėl koronavirusas nėra problema Nr. 1?

Tūkstančiai mirusių, milijonai sergančių, kasdien vis didėjantys skaičiai ir kolektyvinė viso pasaulio žmonių svajonė, kad koronavirusas kuo greičiau atsitrauktų ir gyvenimas pagaliau grįžtų į visiems įprastą ritmą.

Evelyn Simak/geograph.org.uk nuotr.
Evelyn Simak/geograph.org.uk nuotr.

Net ir atsitraukes virusas savaime niekur nedings, jis gali bet kada sugrįžti, ką ir rodo jau dabar mus pasiekiančios žinios iš Kinijos – ten dalis jau sirgusių žmonių vėl užsikrečia. Sunku tuo patikėti, bet net ir toks mirtinas ir baisus virusas gali tapti dar viena sezonine liga, staigiai paūmėjančia rudenį ar žiemą.

Kaip žmonių imunitetai reaguos į virusą antrą ir trečią kartą dar neaišku ir kokio masto bus kitos viruso bangos, kokių priemonių vėl bus priverstos imtis šalys, kokią žalą gali būti padaryta šalių ekonomikoms, sustabdžius įprastą gyvenimą dar kartą? Prognozuoti kol kas nedrįsta niekas, o iš namų anksčiau ar vėliau išeiti vis tiek teks.

Didelės viltys dedamos į farmacininkus. Tūkstančiai laboratorijų aplink pasaulį dirba dieną naktį – neskaičiuojant nei jėgų nei pinigų –lenktyniauja bandydamos sukurti naują, efektyvų vaistą, vakciną nuo viruso. Bet vaistų kūrimas nėra kirvio koto drožimas, siekiant išvengti bet kokių netikėtumų, net ir išrastas vaistas turi būti deramai išbandytas, patikrintas, nustatyti visi galimi šalutiniai poveikiai… naujo vaisto gali tekti palaukti ir pusmetį, o gal net metus ar du.

Stebuklas, ko gero, neįvyks nei šiandien, nei rytoj, bet reikia tikėti, kad visu gražumu šiandien žydintis virusas jau greitai trauksis, bet turint galvoje tai, kad visos didžiausios pasaulio ekonomikos sustojo, pats virusas jau nebėra pati didžiausia pasaulio problema. Naivu būtu tikėtis, kad virusui pradingus, lyg niekur nieko per keletą dienų viskas susistatys ir grįš į buvusias vėžias.

Kad ir kaip tai nemalonu, bet pats laikas būtų pradėti kalbėti ir apie tai, kad vos per tris savaites izoliacijos pasaulio ekonomika smigo į kur kas gilesnę duobę, nei per, žmonių atmintyse vis dar išlikusią ir žiniasklaidos vis dar linksniuojamą finansinę krizę 2008 metais.

Vos per keletą savaičių bedarbių armiją ir valstybės paramos prašytojų gretas papildė keli milijonai gyventojų visame pasaulyje.

Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis Jungtinės Karalystės ekonomika dėl viruso trauksis 6,5 %, kai finansinės krizės metu 2008 metais susitraukė 5,4 %.

Prognozės nemalonios, bet ne tokios liūdnos kokios prognozuojamos Italijai, Ispanijai ar net Lietuvai. Valiutos fondo prognozėmis ekonomikos šiose šalyse smuks 8 % ir daugiau.

Kitoje viruso pusėje laukia kitoks pasaulis nei buvo iki šiol, su naujais iššūkiais. Net ir kai televizorių ir planšečių ekranus kasdien pildys vis daugiau gerų naujienų apie atsitraukianti virusą, apie ženkliai mažėjantį mirštamumą, atsidarančias valstybių sienas, mokyklas – girdėsime ir naujienas apie bankrotus, bedarbystę, infliaciją, padidėjusį nusikalstamumą, savižudybes...

Atsitraukdamas virusas paliks šimtus tūkstančių artimųjų netekusių šeimų, sunkiai pulsuojančius ar visai pulsą praradusius verslus ir ištisus verslo sektorius. Restoranai, kavinės ir visas turizmo sektorius šiuos metus minės dar ilgai ir minės juos su didele nuoskauda. Net ir švelniau krizės paveikti, tik pristabdyti verslai, pilnu pajėgumu nepradės dirbti per naktį. Dėl įsipareigojimų, kreditų tik nedaugelis verslo įmonių gali sau leisti dirbti mažomis apsukomis.

Daugeliui šalių prireikė net trijų metų išsikapstyti iš nuosmukio praėjusiame dešimtmetyje. Ši krizė ne tokia, ji kur kas sudėtingesnė – jos negalima lyginti nei su finansine krize 2008 metais, nei su 1973 metų naftos krize, nei su 1929 metais prasidėjusia ir dešimtmetį užsitęsusia didžiąja depresija, fiksavusia dviženklius bedarbystės bei bendro ekonomikos nuosmukio rodiklius.

Tai, kas pasaulio laukia jau visai netolimoje ateityje yra unikalu, nepatirta, o pasekmės sunkiai prognozuojamos.

Koronaviruso sukelta sumaištis – tai ne tik skaičiais, procentais išreiškiama ir ekonomistų paprastai išnagrinėjama ir apskaičiuojama krizė, tai išbandymas ir pačiai demokratijai.

Net ir tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, puoselėjanti demokratiją ir žmogaus laisvę nuo laikų, kai didelę dalis dabartinėje Europos esančių šalių dar nebuvo net pažymėtos žemėlapiuose – šioje sumaištyje privalėjo imtis veiksmų, kurie neturi nieko bendro nei su laisve, nei su demokratija: suvaržyta gyventojų laisvė ir pilietinės teisės ar net sekantiems dvejiems metams migracijos tarnyboms duotas įgaliojimas sulaikyti bet kurį, į šalį bandantį įvažiuoti žmogų, vien tik įtarus kad žmogus yra viruso nešiotojas.

Demokratija nekvepia ir Jungtinių Amerikos Valstijų naujausi įgaliojimai teisėjams, kuriems suteikta teisė suspenduoti bet kokį teismo procesą, įtarus, kad vienas iš proceso dalyvių yra užsikrėtęs koronavirusu.

Šiuo metu tai atrodo labai logiška ir atėjus laikui neabejotinai daugelyje šalių atskiriems asmenims laikinai suteiktos naujos, nelabai demokratiškos galios, gyventojų suvaržymai, sulaikymai, baudos ir gyventojų sekimas palaipsniui išnyks. Bet yra šalių kuriose viskas taip gali ir likti, gyventojų stebėjimas, teisių ir laisvių suvaržymas gali tapti nauja realybe ir nauja norma.

Grotestiška, bet skausmą ir skurdą nešantis virusas turi ir pozityvių pusių. Pasaulio žmonės kaip niekad vieningi, nebeliko jokios priešpriešos tarp skirtingų rasių, tautų, ne tokia svarbi tapo socialinės padėtis. Turtingesni žmonės ir valstybės aukoja milijardines sumas skurdesniems kraštams ir žmonėm, milijoninės sumos skiriamos vakcinos paieškoms, ligoninių įrangai, žmonės tapo kantresni, supratingesni. Galų gale virusas visiems priminė kokie yra svarbūs eiliniai parduotuvių, fabrikų darbuotojai, kokios reikalingos yra kirpėjos ir kepėjos…

Pasaulio patirtis byloje, kad naudingiausi dalykai sukuriami per krizes, ne gyvenant ramiais ir sočiais laikais. Tik po žiaurios antrojo pasaulinio karo pamokos žmonės suprato, kaip yra svarbu pasaulio šalims dirbti kartu – būtent po karo atsirado Jungtinių Tautų organizacija, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Maršalo planas, kurio dėka bendromis jėgomis buvo atstatyta karo sugriauta Europa.

Belieka tikėti, kad ir ši negailestinga liga ir po jos laukianti krizė bendromis žmonių ir valstybių jėgomis bus greitai įveikta, kad bus išmokta dar viena pamoka ir kita kartą būsime labiau pasiruošę.

Tai yra ANGLIJA.today skaitytojo nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.




Nuomonės

ANGLIJA.today