Skelbimai

Išgirsta diaspora

Per pastaruosius 30 metų mūsų valstybė susidūrė su demografiniais iššūkiais. Atkūrus nepriklausomybę ir atsivėrus sienoms, didelė mūsų tautiečių dalis nusprendė palikti Lietuvą ir ieškoti geresnio gyvenimo galimybių užsienyje. Pratinomės prie naujos susiformavusios sąvokos – nepriklausomos Lietuvos emigrantai. Nuėjome ilgą kelia nuo emigracijos neigimo, išlieto pykčio emigrantų atžvilgiu iki pripažinimo, jog net ir gyvenant svetur, jie yra labai svarbi Lietuvos dalis.

Išgirsta diaspora
Išgirsta diaspora

Šiandien, kai mūsų nepriklausoma valstybė jau sustiprėjo, turime dėti visas pastangas, jog šie žmonės, kažkada fiziškai išvykę iš Lietuvos, vėl grįžtų į savo gimtąją žemę arba fiziškai, arba širdimis ir prisidėtų prie geresnio gyvenimo joje kūrimo. Kaip rodo kitų šalių patirtis, šią misiją įgyvendinti yra įmanoma. O užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių aktyvus įsitraukimas į Lietuvos pilietinį ir politinį gyvenimą, rodo, jog didžioji dalis užsienio lietuvių vis dar jaučia stiprius ryšius su savo tėvyne.

Šios Vyriausybės vienas iš prioritetų – remti, kurti ir puoselėti stiprų ryšį su diaspora, realiai įtraukti diasporą į Lietuvai svarbių klausimų sprendimą ir gerovės kūrimą. Stiprinti lietuvišką identitetą remiant lituanistines neformaliojo švietimo mokyklas, bendruomenės organizacijas ir kitas iniciatyvas. Priimti pagalbą iš diasporos profesionalų, padedant pritraukti investicijas, plėsti eksporto rinkas. Siekiama, kad daugiau Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų grįžtų į Lietuvą ar kitaip prisidėtų prie stiprios Lietuvos kūrimo.

Numatyta spręsi dešimtmečiais neišsprendžiamos pilietybės išsaugojimo, įgijus kitos valstybės pilietybę klausimą. Siekiama užtikrinti tinkamą pasirengimą referendumui dėl Konstitucijos pakeitimo daugybinei pilietybei įteisinti, kuris galėtų įvykti kartu su 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais. Bus siekiama, kad šiame referendume būtų priimtos Konstitucijos pataisos, leidžiančios išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę būnant ir kitų valstybių piliečiais dėl šeiminių, migracijos ir kitų priežasčių, tačiau nepakenkiant nacionalinio saugumo interesams. Bus nuosekliai siekiama įgyvendinti pilotinį balsavimą internetu Seimo Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje Seimo rinkimuose.

Per pastaruosius metus stebime teigiamas grįžtamosios migracijos tendencijas. URM apklausos duomenimis, grįžimą planuoja 19 proc. emigravusių Lietuvos piliečių, o daugiau kaip 60 proc. neatmeta galimybės grįžti ateityje.

Tačiau svetur gyvenantys lietuviai susiduria su nemažai iššūkių, kurie stabdo jų pasiryžimą grįžti gyventi į tėvynę. Pirmiausia, tai elementarios informacijos apie sugrįžimo procedūras įsidarbinimo galimybes, vaikų integracijos į Lietuvos švietimo sistemą galimybes stoka.

Vyriausybės programoje akcentuojama laiko dvasią atliepianti migracijos politika. Numatoma paprastinti migracijos procedūras, skatindami emigravusius grįžti, o talentus – atvykti arba pasilikti Lietuvoje po studijų. Numatoma paskirti atsakingą valstybės instituciją, kuri rūpinsis aukštos kvalifikacijos specialistų, kilusių iš Lietuvos, ir užsieniečių pritraukimu ir integracija Lietuvoje. Planuojama sukurti paprastą ir aukštos kvalifikacijos specialistams patrauklią migracijos sistemą (tarp jų – vieno langelio principo taikymą, Europos Sąjungos Mėlynosios kortelės gavimo proceso paprastinimą, lengvesnes galimybes atnaujinti leidimus gyventi Lietuvoje ir paprastesnes, nediskriminacines galimybes užsienio studentams integruotis Lietuvoje).

Informacijos pasiekiamumas vieno langelio principu – svarbus iššūkis ir palengvinimas grįžtantiesiems. Vyriausybės programoje numatyta apjungus Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų programas ir turimus išteklius, diegti vieno langelio principą – taip siekiant suteikti gyventojams įsidarbinti ir tobulėti profesinėje srityje reikalingus įgūdžius ir kvalifikacijas.

Gerinant gyvenančiųjų užsienyje įvaizdį, svarbu parengti plačią ir detalią komunikacinę kampaniją, informuojančią apie galimybes gyventi ir dirbti Lietuvoje ir kviečiančią išvykusius tautiečius grįžti į Lietuvą.

Akcentuojant grįžtamąją migraciją, išskirčiau Suaugusiųjų integraciją ir vaikų integraciją grįžus.

Būtina stiprinti Užimtumo tarnybą, kad ji aktyviau įsitrauktų į sėkmingą grįžtančiųjų integraciją į darbo rinką Lietuvoje. Informacijos grįžusiesiems suteikimas apie padėtį darbo rinkoje, konsultuojant karjeros ir įsidarbinimo klausimais.

Aktyvus Lietuvos regionų ir savivaldybių įsitraukimas į grįžtančiųjų integraciją – gyvybiškai svarbus veiksnys. Kviesčiau Lietuvos savivaldybes, besiremiant geriausiais užsienio pavyzdžiais, parengti grįžtamosios migracijos skatinimo priemonių planą, apimantį naujų darbo vietų kūrimą, gyvenamosios ir susisiekimo infrastruktūros gerinimą, laisvalaikio leidimo galimybių plėtrą.

Globalių regionų plėtra, regionų ambasadorių tinklo plėtra paskatintų iš regionų išvykusius lietuvius daugiau prisidėti prie savo regionų vystymosi, investicijų pritraukimo ir naudingo bendradarbiavimo. Tokių gerųjų pavyzdžių ir praktikų jau turime.

Skatinčiau taip pat užsienyje gyvenančius lietuvius, planuojančius grįžti į Lietuvą, dalyvauti konkursuose į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą.

Naujosios Vyriausybės programoje numatyta jaunimo verslumo iniciatyvų regionuose skatinimui, įtraukiant jaunimą į visuomeninę veiklą, prioritetą skiriant reemigracijai.

Vaikų integracija grįžus – ypatingai jautri tema grįžtančioms ar planuojančioms grįžti šeimoms.

Vyriausybės programoje numatyta parama iš užsienio grįžusiųjų mokinių, specialiųjų poreikių vaikams.

Numatoma siūlyti papildomas ugdymo programas, skirtas sugrįžtančių lietuvių vaikams. Svarbu tobulinti specialias lietuvių kalbos, o, esant poreikiui, ir kitų dalykų išlyginamąsias programas grįžusių lietuvių vaikams tam, kad jie lietuviškoje mokykloje nebūtų keliami į žemesnę klasę ir turėtų lygiavertes žinias su bendraamžiais, gyvenusiais Lietuvoje. Mentorystės programos vystymas, pagalba specialiųjų poreikių vaikams, įtraukiojo ugdymo, atliepiančio įvairių vaikų poreikius vystymas – sėkmingo švietimo gerinimo prielaidos.

Džiugina ir pozityviai nuteikia, kad diaspora girdima ir išklausoma. Jos aktualiems klausimams skiriama iš tiesų nemažai dėmesio. Tačiau Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas – tik nuorodos, gairės ir judėjimo kryptys. O jų įgyvendinimas – mūsų visų, ne tik Vyriausybės atsakomybė. Takoskyros tarp ‘jie” ir “mes” mažinimas – svarbus susivienijimo ingredientas.




Nuomonės

Darbo skelbimas
PHP darbo skelbimas
Darbo skelbimas