Skelbimai

Iš emigranto Anglijoje – laiškas tiems, kurie Lietuvoje

Nors emigravusių artimųjų turi kone kiekvienas Lietuvos gyventojas, virtualioje erdvėje neretai pasitaiko priešiškumo apraiškų tarp esančių gimtinėje ir svetur. Lyg vieni būtų blogesni už kitus. Lyg būtų ne vienos tautos atstovai. Lyg susiskirstymas į „mus“ ir „juos“ būtų privalomas.

Bostono lietuvių bendruomenė Anglijoje/Facebook nuotr.
Bostono lietuvių bendruomenė Anglijoje/Facebook nuotr.

Ar gali toks požiūris kurti tarpusavio ryšį, jį išlaikyti, stiprinti? Vargu.

Ar būtina aukštinti save ir žeminti tą, kuris savo gyvenimą kuria už kelių tūkstančių kilometrų – Lietuvoje ar Anglijoje, nelygu iš kurios pusės pažiūrėsi. Ar būtina savo pasirinkimą nurodyti kaip nepriekaištingo sprendimo pavyzdį?

Ir jeigu manote, kad emigravusiems lietuviams toks požiūris nesvarbus, tai klystate.

Tai patvirtina ir ANGLIJA.today redakcijai atsiųstas laiškas, kurio autorius – jaunas lietuvis, šiuo metu gyvenantis Jungtinėje Karalystėje.

„Gyvenu Anglijoje, Bristolio mieste, esu patriotas ir stengiuosi prisidėti prie tautiškumo auginimo ten, kur esu šią akimirką.

Man yra 25 metai dirbu šiukšliavežio vairuotoju. Norėčiau pasidalinti su jumis savo įžvalgomis apie dabartinę situaciją mano akimis“, – rašo Andrius Chaibulajevas.

Jo tekstas – ne pasiaiškinimas. Tai tarsi laiškas kiekvienam Lietuvos gyventojui.

„Rašau šį laišką Tau.

Galvoju, kad jog nėra svarbu, kur esame svetimšaliai, nesvarbu, kokioje šalyje esame šiuo metu, svarbiausia, jog mes širdyje esame patriotai. Svarbiausia yra mūsų, jūsų emocinis lygmuo santykyje su Lietuva, juk kritineje situacijoje, tai priims mūsų lemiamą sprendimą.

Susitikus draugą lietuvį būna, jauti tarpusavio ryšį vien bendraujant ir kalbant apie Lietuvą. Turi gilų supratimą, kokia yra šiuolaikinė jauno žmogaus perspektyva Lietuvoje, kokios sąlygos vidutiniškai gyvenančiai jaunai šeimai.

Kaip sunku, kai myli, bet negali būti kartu.

Jauniems žmonėms su dideliu noru kurti, mylėti, augti ir auginti idėją bei norą augti kartu, daugeliui šią akimirka per sunku ir jie pasirenka gyvenimą svetimoje šalyje. Žemė per kieta kažką sėti, todėl jie tik aria ir aria.

Mes, emigrantai, tave be galo mylime, LIETUVA. Mylime ir lietuvį, kuris myli Lietuvą, bei supranta, kad šią akimirką man yra per sunku grįžti ten, kur gimiau ir esi tu.

Galbūt, užsidirbsiu užsienyje ir grįšiu, vėl bandysiu sėti, nes jau galėsiu paruošti dirvą ir sėti. Kurti šeimą, bei augti kartu...

Nesmerkime šios akimirkos pasirinkimo, nežinodami širdies motyvų bei nematomų sunkumų žmogaus gyvenime. Supraskime, jog kas pasiruošęs kurti Lietuvą, tikrai grįš, grįš arba kurs grįžtamąjį ryšį kitomis formomis, kuriomis jis sakys: ,,Myliu!" Kai bus tam pasiruošęs.

Tad neskubėkime teisti, o supraskime, jog meilei nėra atstumo, galbūt šią akimirką, esame nepasiruošę ją parodyti tokia forma, kokia suprantame ar galime perteikti.“




Nuomonės

ANGLIJA.today