Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Internetinis balsavimas – jei jau darom, tai gal padarom gerai?

Seimas pavasario sesijoje patvirtino internetinio balsavimo per rinkimus galimybę, kuria galėtų pasinaudoti mūsų piliečiai esantys saviizoliacijoje arba gyvenantys užsienio valstybėse. Tačiau nuo pat pradžių visas šis procesas yra lydimas didelio chaoso.

Pixabay nuotr. / Internetinis balsavimas – jei jau darom, tai gal padarom gerai?
Pixabay nuotr. / Internetinis balsavimas – jei jau darom, tai gal padarom gerai?

Apie galimybę balsuoti internetu Pasaulio lietuvių bendruomenė kalba daugiau nei penkerius metus. Galimybė balsuoti internetu stipriai supaprastintų balsavimo procesą ir dėl to, tikim, kad tikrai padidintų arba išlaikytų pastovų mūsų balsuojančių mūsų tautiečių užsienyje dalį.

Kodėl būtent užsienyje gyvenantiems tokia balsavimo forma svarbi? Visų pirma balsavimo procesas Pasaulio lietuvių apygardoje skiriasi nuo balsavimo visose kitose likusiose apygardose.

Gyvenantiems užsienyje privaloma registruotis www.rinkejopuslapis.lt ir balsuoti paštu arba diplomatinėse atstovybėse. Deja, ne visose valstybėse pašto darbas sklandus ir spartus, todėl užpildyti balsavimo biuteleniai ne visuomet laiku pasiekia diplomatines atstovybes ir prarandame svarbius mūsų piliečių balsus.

Bet pradėkime nuo to, kaip iš viso veikia internetinis balsavimas. Remiantis šioje srityje toli pažengusių estų pavyzdžiu, jo supaprastintas veikimas atrodo taip – jums atidavus balsą, jis turi būti užšifruotas ir patalpintas duomenų bazėje. Šifras garantuoja, kad nei darbuotojai, kurie turi priėjimą prie duomenų, nei tas, kam pavyktų įsilaužti į serverius, negalėtų nei jūsų balso pakeisti, nei sužinoti kas už ką balsavo. Taip užtikrinamas saugumas.

Šalia užšifruoto balso kartu yra išsaugoma ir asmens tapatybė, kuri, pasibaigus balsavimui, yra sunaikinama. Tada komisijos nariai su super-raktu iššifruoja balsus. Taip yra užtikrinamas balsavimo anonimiškumas.

Mūsų Seimas nusprendė, kad viskas vyks truputį kitaip – balsuojantys internetu gaus popierinius laiškus su specialiu kodu, kurį suvedus į balsavimo sistemą, galės balsuoti. Tai padėtų dalyvauti balsavime išvengiant autentifikacijos per bankus.

Galima spėti (VRK dar nėra nurodžiusi kaip tai vyks), kad visas procesas atrodytų taip – piliečiai, esantys užsienyje, registruotųsi VRK svetainėje, nuodydami savo duomenis ir adresą. Tada būtų sugeneruotas toks pats skaičius kodukų, kuriuos sumaišytų, atsitiktine tvarka sudėtų į popierinius vokus ir išsiųstų adresatams. Iš gauto laiško suvedus koduką į VRK balsavimo sistemą, jums būtų leidžiama balsuoti. Kadangi jūsų tapatybės nesaugotų, taip būtų užtikrinamas anonimiškumas.

Nors internetinio balsavimo didžiausi rėmėjai yra socdarbiečiai, tačiau akivaizdu, kad jiems rūpi tik artimiausi rinkimai. Nuo pat pradžių jų atstovai teigė, kad internetinį balsavimą galima sukurti per mažiau nei mėnesį, jei kursime jį kaip esamos sistemos papildymą.

Kaip, jų manymu, internetinis balsavimas galėtų atrodyti, prieš savaitę savo asmeninėje soc. tinklo paskyroje detaliau papasakojo buvęs VRK pirmininkas, o dabar kandidatas su socdarbiečiais į Seimą, Z.Vaigauskas. Jis padaro išvadą, kad jokios naujos sistemos nereikia kurti. Tiesiog galime pasinaudoti esama VRK sistema, kurioje mes iki šiol paremdavome vieną ar kitą kandidatą ar partiją prieš rinkimus, ir per daug nieko nekeičiant, ten papildomai galime įdiegti ir elektroninį balsavimą.

Tiksli citata - “Sistemos funkcionalumas sėkmingai naudotas daugybę kartų. Kandidatės į prezidentus D.Grybauskaitė ir I.Šimonytė surinko ir viršijo visų reikalingų registravimui parašų skaičių. Ir tai nesukėlė visuomenės ir politikų abejonių surinktų parašų teisėtumu. O pagal IS funkcionalumą kuo skiriasi elektroninis balsavimas nuo elektroninio parėmimo? O gi niekuo.

Čia reikia suprasti, kad parama kandidatui ir balsavimas už kandidatą yra absoliučiai nieko bendro neturintys procesai. Parama negali būti anoniminė, nes po to komisija turi sutikrinti, ar tas pats žmogus nepasirašė ir internetu ir gyvai. Taip pat, kai pasirašome už kandidatą ant lapo, turime nurodyti visus savo asmens duomenis. Net ir nulaužus paramos sistemą, daug nuostolio nebūtų, priešingai nei tai nutiktų su rinkimų sistema.

Taigi, kai Z.Vaigauskas siūlo balsavimo rezultatus saugoti nenaudojant jokio šifravimo, tai reiškia, kad bet kas, turintis priėjimą prie duomenų bazės, be jokių pastangų, galėtų pakeisti balsus, taip kaip norėtų. Tai yra milžiniška saugumo spraga, kuri nepraeitų jokių testavimų.

Toks pasiūlytas kelias pastatytų visus rinkimus į didelį pavojų.

Tačiau už šios sistemos sukūrimą visgi atsakingas ne Z.Vaigauskas, bet VRK. Ir ji, apsvarsčiusi visus variantus, priėmė sprendimą, kad jokia mūsų esama platforma neturi tokio funkcionalumo, todėl turi būti kuriama visiškai nauja informacinė sistema (IS). Prieš mėnesį VRK paskelbė neoficialų planą, kuriame išvardinti visi naujos IS kūrimo žingsniai (galima rasti ČIA).

„Ant popieriaus“ šis planas atrodo visai neblogai – ir konsultacijos su ekspertais apie tai kaip tas balsavimas galėtų atrodyti, ir saugumo testai, ir tobulinimai atsižvelgiant į išvadas. Tačiau problema, kad su realybe šis planas neturi nieko bendro – konsultacijoms su ekspertais buvo numatyta 10 dienų rugpjūčio mėnesį, kai dauguma žmonių atostogauja. Taip pat turime žinių, kad žmonės, besidomintys šiuo balsavimų ir teikę pastabas VRK, gavo standartinius biurokratinius atsakymus, nekreipiant dėmesio į tai kas siūloma.

Negana to, paaiškėjo, kad dar liepos mėnesį, prieš visas konsultacijas, VRK jau turėjo tikslius reikalavimus šiai sistemai. Kurie buvo tiesiog nurašyti nuo Estijoje naudojamos sistemas. Tačiau kaip minėjom anksčiau, kadangi estai jungiasi prie balsavimo autentifikuodamiesi per bankus, o mūsų Seimas tam pasirinko kodukų sistemą, VRK, kad atitiktų įstatymą, papildomai į reikalavimus įtraukė ir šiuos kodukus. Rezultate gavosi vienas kitam prieštaraujantys punktai.

Taip neturėtų būti. Atrodo, kad mes vėl eilinį kartą norime išrasti dviratį ten, kur jis jau yra ir už tai dosniai susimokėti. Juk kaip jau minėjau, turime gerą estų pavyzdį. Kodėl mums ir nepradėjus nuo jo? Yra išdirbti procesai bei šifravimo algoritmai, kurie veikia jau daug metų ir dar neturėjo jokių saugumo spragų. Susidėliokime planą, ką norime pasiekti, pasižiūrėkime, ką galime panaudoti iš jau veikiančios estų sistemos ir tada jau skelbkime konkursą.

Panašu, kad kol kas vien saugumo klausimų yra nemažai – šiuo metu visiškai nešnekama, koks šifravimo algoritmas bus naudojamas? Taip pat esminis klausimas - kaip bus generuojami slapti kodai balsuotojams, kas užtikrins, kad jų niekas nepavogs ir vėliau nebalsuos už mus. Kaip jie bus šifruojami duomenų bazėje, užtikrinant, kad kažkam gavus priėjimą, kodų nenukopijuos ir vėliau nepanaudos? Internetinis balsavimas neturi būti diegiamas bet kokia kaina, bet tik tada, kai bus išspręstos visos saugumo spragos.

Taip pat VRK turėtų aiškiai pasakyti ar šiems rinkimams internetinio balsavimo jie spės sukurti. Turime pradėti iš pradžių – pasikviesti ekspertus, išdiskutuoti ko mes norime, pasižiūrėti kokie sprendimai jau yra rinkoje ir surasti geriausią sprendimą. Norėtųsi tokios sistemos, kuri nekeltų abejonių, nes juk pasitikėjimas ir yra visų rinkimų pagrindas.




Nuomonės

pinigai paslaugos blue
pinigai paslaugos blue
pinigai paslaugos blue