Skelbimai

Ar priešlaikiniai rinkimai išspręs britų bėdas?

Anglija patvino. Patvino ne gausiais krituliais ir iš krantų išsiliejusiomis upėmis, o nenuspėjamais ir labai spalvingais priešrinkiminiais pažadais. Priešlaikiniai rinkimai jau čia pat – gruodžio 12 dieną, o neatsargių rinkiminių pažadų lenktynės įgauna nekontroliuojamą pagreitį.

secretlondon123 nuotr.
secretlondon123 nuotr.

Didžiausių šalies politinių partijų atstovai drąsiai žada didesnius, į socialines bėdas orientuotus biudžetus, su dideliu entuziazmu lenktyniauja dėl to, kuri partija pastatys daugiau ligoninių, mokyklų, kuri pasodins daugiau medžių, pamaitins daugiau mokinių... Šiek tiek keista, bet lenktyniauja net ir dėl to, kuri partija sugebės pasiskolinti daugiau pinigų.

Nepaisant to jog žadama skolintis rekordines, milijardines sumas, rimtesnių diskusijų apie gausiai didėsiantį šalies deficitą, fiskalinę drausmę ir kokiu būdu bei iš kokių pinigų planuojama atiduoti būsimąsias skolas kolkas nėra.

Labai panašu, kad prieš rinkiminių pažadų likimas toks pats kaip ir tų, kuriuos kasmet gauna nuo tikrų potvynių nukentėję Britanijos gyventojai.

Politikai mėgsta atsidurti stichinių nelaimių nusiaubtose vietose, dar labiau mėgsta žadėti visokeriopą pagalbą, pažadėti daryti viską kas tik įmanoma, kad tik ateityje tai nepasikartotų. Skalsu kalbos, bet po visų išsakytų pažadų sėda į sraigtasparnį ir dingsta Londono dangoraižių viršutiniuose aukštuose kur joks potvynis negresia net ir ištirpus visiems pasaulio ledynams.

Taip nutiko Kumbrijos grafystės gyventojams 2015 metais, metais prieš tai skendę Somarseto grafystės gyventojai taip pat girdėjo daug pažadų, šiemet politikų dėmesio sulaukė Jorkšyro grafystės gyventojai, kai vos prieš keletą savaičių dalis šio regiono virto „Venecija“.

Stichinės nelaimės nepasiruošusius Anglijos piliečius užklumpa vis dažniau, vis daugiau ir žadama, bet daroma vis mažiau – nestatomos nei naujos užtvankos, nei kasami nauji melioracijos grioviai, anaiptol: vis mažinamas biudžetas potvynių prevencijai ir pasitikima prieš beveik pusšimtį metų pastatyta potvynių apsauga bei Dievo pagalba.

Labai dosniais ir gausiais priešrinkiminiais pažadais besišvaistantys Britanijos politikai, rodos, ir patys užmiršo dėl ko ištiesų šalyje vyksta priešlaikiniai rinkimai ir vengia diskutuoti klausimu, kuris rūpi ne tik Britams, bet ir visam likusiam pasauliui.

Tai kas bus su „Brexit“?

Visų partijų lyderių pasisakymai apie tai yra labai panašūs, abstraktūs ir sunku juos būtų pavadinti diskusija ar kažkokio detalaus plano rėmais: pirma reikia laimėti rinkimus, o jau tada kažkokiu būdu, kažkaip tai ir kažkada viskas bus sutvarkyta taip, kad visi bus laimingi. Skiriasi tik datos apie kurias kalbama.

Nė viena partija neturi arba nedeklaruoja tikslaus plano ir pirmų žingsnių kurių butų imtasi laimėjus rinkimus. Nedrąsiai ir labai aptakiai pasisakoma net ir apie tai, kokią pusę partijos palaiko labiau: proeuropietiška ar „Brexit“ rėmėjus.

Dar mažiau diskutuojama apie tai, kodėl britai iki šiol būdami tokie atviri pasauliui, referendume, kuris suskaldė ne tik Britanijos bet ir viso pasaulio žmones į dvi dalis, balsavo už atsiribojimą nuo pasaulio ir užsidarymą savo šalyje, bei kas bus daroma ateityje, kad Anglijos žmonės vėl džiaugtųsi ne tik būdami britais, bet ir pasaulio dalimi.

Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurios brita balsavo už išstojimą iš ES, buvo imigracija ir noras ją pažaboti bei suvaldyti.

Keturių skirtingų organizatorių vykdytų apklausų rezultatai aiškiai patvirtina žmonių nuomonę, išsakytą referendume: net 30 milijonų britų norėtų jog žmonių skaičius šalyje sumažėtų ir tik 5 milijonai pasisakė už tai, jog norėtų šalies populiacijos augimo.

Praėjusį mėnesį nacionalinis statistikos biuras išplatino naujausius skaičius, kurie Anglijoje galėtų dar labiau paskatinti „Brexit“ palaikymo nuotaikas. Paskelbta, kad per ateinančius 10 metų Britanijos populiacija padidės bent 3 milijonais gyventojų.

Tai beveik milijonas gyventojų per trejus metus arba po vieną Birminghamo miestą Anglijoje.

Turint galvoje, kad milijoniniam miestui reikia net tik gyventojų, bet ir gatvių, mokyklų, ligoninių, namų... Prie visko pridėjus faktą, kad Anglija šiuo metu ir taip yra viena iš tankiausiai apgyvendintų šalių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje, kyla labai elementarus klausimas – ar tikrai britai nori ir turi norėti nevaldomai augančią populiaciją? Ar nenorintys į šalį įsileisti dar daugiau svetimšalių tikrai yra rasistai? Ar turėdami savo rankose svertus išvengti viso to chaoso turėtų kentėti ir nieko nedaryti?

Kaip skelbia statistika, net 80 procentų iš tų 10 milijonų prieaugio bus imigrantai.

Ekonomistai gali skaičiuoti ir nuolat viešai publikuoti numatomus padarinius, kiek valstybė prarastų išstojusi iš Europos Sąjungos, kiek susitrauktų jos ekonomika, bet faktas paprastas – per dešimtmetį ar du šalies ekonomika vienoje ar kitoje vietoje nusistovėtų, žmonės adaptuotųsi, priprastų prie esamų gyvenimo sąlygų ir gyventų savo gyvenimus turėdami bent šiek tiek nuovokos apie šalies ateitį.

Neišstojus iš Europos Sąjungos ar bent jau nepradėjus patiems britams kontroliuoti į šalį įvažiuojančių žmonių skaičiaus Anglijos gyventojų skaičius augs sunkiai prognozuojamais tempais, vis labiau ryškės kultūrinis skirtumas, britai bus vis labiau nepatenkinti dėl nykstančios britų kultūros, bus tikras iššūkis prognozuoti, kaip šalis atrodys po 10-20 metų.

Ekonomistai jau prieš dešimtmetį priėjo išvados, kad nemažai į šalį įvažiuojančių nekvalifikuotų imigrantų neduoda jokios apčiuopiamos naudos nei valstybei, nei darbo našumui, nei eiliniams Britanijos piliečiams, kurie su atėjūnais turi dalintis ligoninėmis, mokyklomis ar savivaldybių namais.

Tikrąją naudą iš gausaus imigrantų skaičiaus gauna tik didieji verslai, kuriems visai nesvarbu iš kur ir kokie žmonės. Daugiau žmonių, daugiau burnų, daugiau reikalingų pastogių, didesnis vartojimas, pirkimas, didėjančios gamybos apimtys iš viso to žinoma gaunamas daug riebesnis pelnas ir ikrų sluoksnis ant pusrytinių sumuštinių.

Jau dabar valdžia pralaimia mūšį dėl NHS. Žmonės miršta ligoninių koridoriuose ne dėl aplaidumo, kaip neretai tai nupiešia vietos spauda, o dėl palatų ir specialistų trūkumo, kas yra tiesiog nutylima.

Ligoninėse didelis trūkumas gydytojų ir slaugų, senelių namams trūksta prižiūrėtojų, eilėje į stomatologijos kabinetą reikia laukti pusmetį, NHS jau daug metų išgyvena vis gilesnę ir gilesnę krizę, trūkstamų slaugių skaičius skaičiuojamas dešimtimis tūkstančių ir vis auga, mokyklų klasės perpildytos, nemažai daliai mokinių mokyklose sunku susikalbėti anglų kalba, mokytojai vietoje mokymo dėstomo dalyko užsiiminėja anglų kalbos pamokėlėmis, didelis trūkumas policininkų, gaisrininkų, trūksta gyvenamų patalpų...

Mokyklas, namus ar ligonines, kaip politikai ir žada, galima pastatyti.

Labai suskubus ir investavus daugiau pinigų, kaip žadama, pastatus pastatyti įmanoma ir per 5 metus, bet tikrasis iššūkis aprūpinti naujai pastatytas įstaigas pakankamu kiekiu kvalifikuotais specialistais.

Kad ir kiek valdžia žadėtų skolintis ir išleisti tam pinigų, specialistai turėjo būti pradėti ruošti jau vakar ir jų trūksta jau šiandien.

Valdžia gali žadėti ne tik nemokamą internetą kiekviename name, bet ir po planšetę, ar kasmetinius kelialapius į Maldyvus kiekvienam, bet tikrųjų Britanijos bėdų tai neišspręs. Gyventojų skaičiaus augimas tik dar labiau gilins bėdas ir dar labiau kels eilinių žmonių nepasitenkinimą.

Kad ir kaip verslininkų dosniai remiami politikai pažadais stengiasi užslėpti tikrąsias Britanijos bėdas, jau dabar nesiėmus nedelsiant reikalingų veiksmų ir pokyčių – „Brexit“ gal būt ne iš karto ir ne taip taikiai, bet vistiek įvyks.

TAI YRA SKAITYTOJO NUOMONĖ, KURI NEBŪTINAI SUTAMPA SU ANGLIJA.TODAY PORTALO NUOMONE




Nuomonės

ANGLIJA.today