Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Žaibų pavojus: ką reikėtų žinoti Foto

Šiomis dienomis įvairiose Jungtinės Karalystės vietose galimas žaibavimas – pavojingas gamtos reiškinys, kuris dažnai sukelia gaisrus, sužeidžia ar mirtinai sužaloja žmones.

needpix.com nuotr.
needpix.com nuotr.

Teigiama, kad kasmet daugiausiai žaibų išlydžių registruojama Londone, pietrytinėje ir rytinėje Anglijos dalyse, o Šiaurės Vakaruose bei East Midlands jie pasitaiko rečiausiai.

Dauguma iš mūsų tikriausiai žino, kad žaibuojant pavojinga būti atviroje vietovėje, slėptis po medžiais ir kitais aukštais objektais arba greitai judėti – pavyzdžiui, bėgti.

Britai naudoja vadinamąją 30/30 taisyklę – jeigu lauke pamačius žaibą griaustinis pasigirsta greičiau nei per 30 sekundžių, reikėtų susirasti stogą virš galvos. Antroji šios taisyklės dalis reiškia, kad patalpų viduje reikėtų likti bent 30 minučių po paskutinio išgirsto griaustinio – tai užtikrins visišką saugumą.

Kita taisyklė pataria, kaip nustatyti atstumą nuo vietos, kurioje žaibuoja: tereikia skaičiuoti, kiek trunka nuo blyksnio iki garso – 5 sekundės reiškia mylią.

„Žaibas fizikine prasme – galingas elektros išlydis, kuris egzistuoja gamtoje, ir jo išvengti negalime. Todėl turime mokėti teisingai elgtis žaibavimo metu ir tinkamai įsirengti apsaugos nuo žaibo priemones tam, kad apsaugotume save ir savo turtą“, – sako Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) profesorius Saulius Gudžius.

Saugiau – lėktuve

KTU EEF docentė Renata Miliūnė atkreipia dėmesį, kad audros metu kur kas saugiau likti neužvestame automobilyje, nei stengtis kuo greičiau grįžti namo.

„Visuomet išlieka didesnė tikimybė, kad žaibas trenks į judantį nei stovintį automobilį. Važiuojant yra tikimybė, kad žaibo išlydis sudegins transporto priemonės elektroniką.

Atsižvelgiant į tai, kad mechaniką automobiliuose sparčiai keičia elektronika, žaibas gali sugadinti transporto priemonę nepataisomai“, – priduria docentė.

Priešingai nei keliaujant automobiliu, lėktuvas yra kur kas saugesnė transporto priemonė, dangų raižant žaibams, tikina docentė.

„Skrydžio metu žaibo elektromagnetinis išlydis nesukelia pavojaus, nes orlaivio korpusas yra suprojektuotas taip, kad žaibo kirčio metu jo srovė be kliūčių praeitų lėktuvo išoriniu paviršiumi ir vėl patektu į atmosferą.

Nors vidutiniškai per metus lėktuvai žaibo išlydį patiria bent 1–3 kartus, kur kas pavojingesnis žaibo išlydis – lėktuvui kylant, leidžiantis bei jau pabaigus kelionę“, – sako KTU docentė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patarimai dėl elgesio žaibuojant

Būtina uždaryti langus, duris, dūmtraukius, kad patalpoje nebūtų skersvėjų.

Perkūnijos metu negalima stovėti po medžiais, arti vandens. Taip pat negalima bėgti.

Pavojinga būti prie aukšto statinio ar ant kalvos, šalia metalinių aptvarų, elektros tiekimo linijų.

Nesaugu dirbti žemės ūkio darbus atvirame lauke.

Jei perkūnija gamtoje užklupo netikėtai, geriausia palaukti jos pabaigos nedidelėje įduboje arba stataus šlaito papėdėje.

Maudantis jūroje, ežere, upėje ar tvenkinyje, išgirdus griaustinį, reikia kuo skubiau lipti į krantą.

Jei perkūnija užklupo važiuojant automobiliu, patartina sustoti, įtraukti anteną, nesiliesti prie metalinių detalių ir ramiai palaukti.

Jeigu esate pastate, perkūnijos metu, nesinaudokite elektriniais prietaisais, telefonu, nelieskite vandens čiaupų, nebūkite šalia dūmtraukių, krosnių ir metalinių daiktų.

Namuose žaibas taikosi į prietaisus

„Saugodami savo būstą dažnu atveju naudojame išorinę žaibosaugą – žaibolaidžius, tačiau neįvertiname, kad mūsų prietaisai, esantys namuose, turi kontaktą ir su vidiniu namo elektros tinklu, todėl pamirštame juos apsaugoti“, – pasakoja pašnekovė.

Jai antrina ir profesorius S. Gudžius, kurio teigimu, žaibui nebūtina trenkti į pastatą, kad pajustume jo poveikį.

„Tai gali nutikti ir kelių kilometrų atstumu, nuo vietos kurioje esame. Jei neturime apsaugos nuo indukuotų įtampos padidėjimų – viršįtampių, tuomet iškyla įvairių problemų, pavyzdžiui, mūsų buitinė įranga ir kiti elektronikos prietaisai gali sugesti“, – pažymi KTU mokslininkas.

Jo teigimu, žaibo stipris – tiesiogiai priklausomas nuo gamtos, lygiai taip, kaip vėjas ar lietus.

Elektronikos prietaisai, prijungti prie elektros tinklo, kurių įtampa yra 230 voltų, gali atlaikyti iki 15 proc. ilgalaikį įtampos padidėjimą nuo nurodytos.

Pasak R. Miliūnės, būtent dėl šios priežasties namuose būtina įsirengti apsaugos priemones nuo indukuotų (vidinių) viršįtampių, t.y. ribotuvus, iškroviklius, kibirkštinius tarpelius arba kombinuotą įrenginį apsaugai nuo 2500 voltų arba didesnio viršįtampio.

Didžiausias pavojus – blogai įrengta apsauga

Mokslininkų teigimu, geriau jokios apsaugos, negu blogai parinkta ir sumontuota apsauga nuo žaibo. Tokia apsauga ne tik neapsaugos turto, bet ir pridarys dar didesnių nuostolių. S. Gudžiaus teigimu, jis rekomenduotų rinktis pasyvinę apsaugą nuo žaibo.

„Perkūnsargis turi priimti smūgį į save, kad apsaugotų nuo žaibo išlydžio, ko dažnai nepadaro aktyvioji apsauga nuo žaibo. Būtent dėl šios priežasties pasyvioji apsauga yra įrengiama svarbiuose visuomeniniuose pastatuose“, – sako profesorius.

Pasak jo, žaibas – neišvengiamas gamtos reiškinys, kurio negalime kontroliuoti ir tik tinkamai parinktos, įrengtos ir prižiūrimos apsaugos nuo žaibo sistemos gali apsaugoti mūsų namus ir juose esantį turtą.

Embassy

tv3.lt



Naudinga žinoti

Bagdonas till 10.09
Embassy
Bagdonas till 10.09
Embassy
Bagdonas till 10.09