Skelbimai

Nerimas – stiprus, bet žmogus – stipresnis Interviu

Nors didžiosios žiemos šventės daugeliui asocijuojasi su pozityviais jausmais, šiemetinės Kalėdos dėl pasaulyje tvyrančios atmosferos ir suvaržymų gali sukelti nerimą ar kitus sudėtingus jausmus. Galbūt norėtume juos kuo greičiau ištrinti iš gyvenimo, tačiau pabandykite įsivaizduoti – o jeigu turėtumėte galią atsikratyti sunkių emocijų – ar ją panaudotumėte?

Šiemet teks atsisakyti daugelio kalėdinių tradicijų. PxHere nuotr.
Šiemet teks atsisakyti daugelio kalėdinių tradicijų. PxHere nuotr.

Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje ir kitose pasaulio vietose Kalėdos bus kitokios – dėl sparčiai plintančio gyvybiškai pavojingo viruso iki minimumo sumažėjusi galimybė keliauti ir susitikti su brangiais žmonėmis.

Tik robotas gali nereaguoti į tokias radikalias tradicijų permainas.

Žmogus reaguoja. Ir nelabai smagiai. Bet tai ir parodo, kad jis – žmogus.

Pandemija, laukimas ir nežinomybė pasaulį pavertė nerimo pilna vieta, tačiau ši nemaloni būsena žmogaus nenugalėjo, atvirkščiai – žmogus įveikė negandą, tik jis galbūt dar nesuprato, kad yra stipresnis už šiuos sunkumus.

Tai – ne metafora, o tikslūs duomenys.

Londono universiteto Epidemiologijos ir sveikatos reikalų institute kovo mėnesį pradėtas ir iki šiol vykdomas didžiulės apimties tyrimas „Covid-19 social study“, kurio metu iki šiol stebimi jau 90 000 suaugusių žmonių emocijų pokyčiai, kaip juos veikia pandemija, o rezultatai atnaujinami kas savaitę.

Tyrimo išvados rodo, kad nerimo lygis pirmojo karantino metu smarkiai šoktelėjo aukštyn – kai kuriais atvejais net dvigubai – tačiau greitai sugrįžo į įprastam gyvenimui būdingas normas.

„Tai labai optimistiškai nuteikianti žinia. Ji patvirtina, kad žmonės geba prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, net ir užsitęsus krizei turi tam vidinių resursų, yra emocinis ir psichologinis lankstumas – o tai labai gera žmonių savybė, labai pozityvi žinia dabar“, – tyrimo rezultatus pastebi konsultantė psichoterapeutė, Britų konsultantų ir psichoterapeutų asociacijos narė Vilma Jazgevičiūtė, sutikusi su ANGLIJA.today pasidalinti mintimis apie neįprastas prieškalėdines nuotaikas.

Vilma Jazgevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotr.

– Bet tas pats tyrimas rodo, kad metų pabaigoje nerimo lygis vėl išaugo.

– Taip, bet tai normali reakcija į papildomus apribojimus, reaguojama į pasikeitusią išorinę situaciją. Tai ne tik nerimas – greičiau liūdesys, kad teks atsisakyti lauktų susitikimų su artimais žmonėmis, arba pyktis – taip reaguojama dėl to, kad žmogus ne dėl savo valios šventes sutiks būtent taip.

Be to, nerimo lygis prieš šventes pakilo ne taip ženkliai, kaip pavasarį, kai buvo paskelbtas pirmas karantinas.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į poveikį skirtingoms grupėms – labiausiai paveikti tie žmonės, kurie ir iki pandemijos buvo jautrūs aplinkos pokyčiams.

Nepamirškime ir to, kad kiekvienais metais kalėdinį laikotarpį reaguojama ne tik džiaugsmingai, bet ir vadinamuoju šventiniu liūdesiu, kai kurie žmonės tokiu metu jaučiasi labiau vieniši ir liūdni.

– O kas nerimauja labiausiai?

– Nerimas – išgyvenimai ir baimė, susiję su ateitimi. Jis, kaip rodo tyrimas, labiausiai paveikė vienišas mamas ir jaunus, 18-30 metų žmones.

Gali pasirodyti, kad nerimas yra svetimas vyrams. Tačiau būtina žinoti, kad jų nerimo simptomai gali būti kitokie, jų gali nepastebėti ne tik artimieji, bet ir specialistai. Nerimas gali būti išreikštas kitaip, pavyzdžiui pykčiu.

– Galima tokiais požymiais laikyti neigimą ar demonstratyvų juoką?

– Kiekvienas žmogus turi unikalias automatines strategijas į emociškai sudėtingą situaciją, reaguoja savaip.

– Ar tos reakcijos padeda?

– Nereikia bandyti išsivaduoti iš nerimo, jis krizės metu yra normali žmogaus reakcija. Normalu liūdėti ir pykti. Ypač dabartinėmis sąlygomis, kai mes nekontroliuojame savo gyvenimo – nežinome, kada baigsis pandemija, negalime atidaryti uždarytų parduotuvių, ne nuo mūsų priklauso – bus atšauktas skrydis į Lietuvą ar ne.

Dėl to sureguliuoti neramias mintis yra sudėtinga.

Bet jeigu bandysime šiuos nemalonius jausmus kažkur paslėpti ar užmiršti, tai gali pavykti tik trumpam, tikėtina, kad jie pasirodys kitur ar kitaip.

Tačiau yra dalykai, kuriuos galime kontroliuoti. Į juos reikėtų ir susitelkti.

– Pavyzdžiui?

– Sąmoningumu paremta psichoterapija – žmogiškai jautri terapija – ragina priimti, galbūt balsu įvardinti savo jausmus ir nebandyti jų paslėpti.

Kitas žingsnis – užduoti klausimą: kas man gali padėti jaustis emociškai geriau?

Pasivaikščiojimas, mankšta, vonia? Juk šiemet įvyko ne tik pandemija ji, bet ir begalė kitų, gerų naujienų visame pasaulyje ar artimoje aplinkoje.

– Kodėl nepatartina nuslėpti nemalonių emocijų?

– Visų pirma, tai neįmanoma. Negalima rinktis emocijų – dabar noriu džiaugtis, nenoriu liūdnų minčių.

Įsivaizduokite, jeigu būtų toks įrenginys – pavadinkime jį nerimo mygtuku – kurį paspaudus būtų galima atsisakyti sunkių jausmų.

Ar sutiktumėte jį paspausti, kai guodžiasi vaikas? Kai tėvai praneša apie ligą? Žinodami, kad per Kalėdas negalima aplankyti artimųjų? Kitais sudėtingais, bet svarbiais momentais gyvenime?

Ar paspaustumėte tą mygtuką? Norėtumėte tuo metu nieko nejausti?

Galima jausti nerimą ir pyktį, bet kartu galima padaryti kažką, kas įmanoma – paskambinti ar nusiųsti artimiesiems kalėdinį atviruką.

Nėra stebuklingų būdų pakeisti situaciją ar sunkias emocijas, negalima nurodinėti, kaip jas žmogui kontroliuoti. Bet galime sumažinti jų poveikį.

– Gal turite patarimą – ne nurodymą – kaip?

– Kiekvienas žmogus suranda tinkamiausią būdą sau. Galime tarkim, daryti kasdien po mažiausią dalyką, kuris nereiklauja didelių pastangų, bet kuris padeda jaustis geriau.

Taip pat būkime atidesni ir jautresni sau, emocinė sveikata yra tiek pat svarbi kaip fizinė sveikata, reikėtų tai suprasti.

Galima padėti kitiems, galima prisijungti prie įvairių savanoriškų iniciatyvų, galima būti naudingam. Taip pat labai svarbu, kad leistume sau paprašyti kitų pagalbos, kai ji reikalinga.

Žmonės pajėgūs susitvarkyti su didžiausiomis negadomis, net jeigu tai nėra lengva. Žmogus yra stipresnis nei jis pats kartais mano.




Naudinga žinoti

Darbo skelbimas
Darbo skelbimas
Darbo skelbimas
Darbo skelbimas
Darbo skelbimas