Skelbimai

Prekyboje pasirodys laboratorijoje užauginta mėsa

Singapūro Maisto agentūra (SFA) patvirtino JAV kompanijos „Eat Just“ bioreaktoriuje užaugintą vištieną, kaip tinkamą saugiam vartojimui. Dirbtiniu būdu laboratorijoje iš ląstelių „užauginta“ mėsa (mėsos gavybai neskerdžiant gyvūnų) laikoma revoliuciniu proveržiu mėsos pramonėje.

pixabay.com nuotr. / Vištiena
pixabay.com nuotr. / Vištiena

Tiesa, dirbtinai užauginta mėsa kol kas bus tiekiama tik viename Singapūro restorane ir tokia mėsa kainuos žymiai daugiau nei įprasta vištiena, tačiau vėliau išplėtus mėsos auginimo laboratorijoje apimtis, dirbtinai „užauginta“ mėsa bus pigesnė už tradicinę mėsą, gautą iš gyvūnų skerdimo.

Pasaulyje dirbtinio vištienos, jautienos ir kiaulienos auginimo eksperimentais užsiima dešimtys kompanijų siekiant sumažinti pramoninės gyvulininkystės poveikį klimatui ir gamtai bei siekiant užtikrinti švaresnę, be antibiotikų mėsą, gautą nekankinant gyvūnų.

Palyginimui, kasdien pasaulyje paskerdžiama apie 130 milijonų vištų ir 4 milijonai kiaulių. Pagal svorį maistui naudojami gyvuliai sudaro 60 proc. visų pasaulio žinduolių, 36 proc. visų žinduolių svorio sudaro žmonės ir tik 4 proc. – laukinėje gamtoje gyvenantys gyvūnai.

„Eat Just“ mėsos ląstelės auginamos 1 200 litrų talpos bioreaktoriuje ir vėliau apjungiamos su augaliniais ingredientais. Ląstelės paimamos iš gyvų gyvulių, o jų auginimui naudojamos augalinės medžiagos. Dirbtinai užauginta mėsa yra švaresnė, nes joje nėra bakteriologinės taršos iš gyvulių išmatų, taip pat mėsos auginimui nenaudojami antibiotikai ir hormonai.

Masiniam mėsos auginimui reikėtų iki 50 000 litrų ar didesnių bioreaktorių bei kitų šalių institucijų pritarimo tokiai mėsos produkcijai.

Prognozuojama, jog jau 2040 m. didžioji dalis mėsos gali būti užauginta dirbtiniu būdu, neskerdžiant gyvūnų.




Mokslas

Zurnalisto darbo skelbimas
ALF account assistant
Zurnalisto darbo skelbimas
ALF account assistant
Zurnalisto darbo skelbimas