Neturi piniguNeturi piniguNeturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Švedai virusą įveiks be karantino? Video

Dėl unikalios taktikos kovoje su koronavirusu visame pasaulyje išsiskirianti Švedija jau gegužę gali pasiekti lūžį, skelbia oficialūs valstybės asmenys.

piqsels.com nuotr. Stockholmo centras.
piqsels.com nuotr. Stockholmo centras.

Pasaulinei koronaviruso pandemijai smogus Europai, žemyno valstybės įvedė griežtus apribojimus gyventojams – karantino sąlygomis jau ne pirmą mėnesį gyvena visas žemynas.

Tik ne Švedija.

Ji – vienintelė Vakarų pasaulio šalis, kuri atsisakė taikyti šią priemonę, neapribojo žmonių gyvenimo, nes valdžia tiki žmonių sąmoningumu. Taip pat tikimasi, kad visuomenė greitai persirgs ir įgis vadinamąjį „bandos imunitetą“.

Dėl to švedai ir toliau eina į kavines, nevaržomi vaikščioja gatvėmis ir pramogauja – jų gyvenimai beveik nepasikeitė.

Tiesa, bet kokie susibūrimai, kuriuose dalyvauja daugiau nei 50 žmonių, draudžiami.

Toliau veikia pradinės ir vidurinės mokyklos, valstybė neuždarė sienų, bet prašo piliečių saugoti vieni kitus.

Dėl to švedai atrodo šiek tiek keistai, o tokia taktika net ir šalies viduje vertinama kontraversiškai: vieni mano, kad toks valdžios sprendimas kainuos daug žmonių gyvybių be jokio rezultato, kiti įsitikinę, jog gali pasauliui pademonstruoti sąmoningumo galią ir įveikti šią negandą pernelyg neapribojant žmonių.

Pirmadienio duomenimis, Švedijoje buvo šiek tiek daugiau nei 14 tūkst. užsikrėtusiųjų (21 vieta pasaulyje) ir 1540 mirusiųjų. Vertinant pagal tai, kiek užkrato ir mirties atvejų tenka milijonui šalies gyventojų (1424 ir 152), Švedija yra atitinkamai 29 ir 11 vietose.

Tačiau už šalies sveikatos apsaugą pandemijos metu atsakingas daktaras Andersas Tegnellis tą pačią dieną pareiškė, kad taktika pasiteisino ir jau gegužę sostinėje Stockholme galima tikėtis lūžio į gerąją pusę: anot jo, infekcijos lygis lėtėja, nes gyventojai įgijo atsparumą.

„Atsižvelgiant į mūsų modelio duomenis, mes pradedame matyti kiek daug žmonių Stockholme įgijo imunitetą ir daro poveikį infekcijos plitimui.

Mūsų modelis rodo į gegužę“, – sakė Andersas Tegnellis.

Šalies sostinėje gyvena dešimtadalis visų švedų, dėl to padėtis mieste yra itin svarbi ir laikoma puikiu indikatoriumi visai valstybei.

Paklaustas apie mirtingumo lygį šalyje, specialistas atrėžė, jog jo negalima laikyti blogos strategijos požymiu.

„Tai ne visos strategijos trūkumas. Tai nesėkmė mūsų bandymo apsaugoti globos namuose gyvenančius senus žmones“, – sakė jis.

Strategiją teisina ir Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde, kuri anksčiau sulaukė daug kritikos dėl tokio valdžios požiūrio į problemą.

„Iš esmės mes darome tą patį, ką ir kitos valstybės. Bet mes tai darome šiek tiek kitaip.

Jeigu mes neįvedėme karantino, vadinasi mes labai pasitikime savo žmonėmis, kad jie yra labai atsakingi.

Tarp mūsų strategijos tikslų nėra „bandos imuniteto“.

Kai kam gali atrodyti, kad nedarome nieko. Tačiau mes darome tai, kas geriausia Švedija“, – sakė ministrė.

Jungtinėje Karalystėje, kurioje galioja itin griežtas karantinas, sergamumo ir mirštamumo rodikliai yra kur kas didesni, nei Švedijoje.

Kita vertus, viso pasaulio mokslininkai neranda vieningos nuomonės dėl strategijos, o siekiant „bandos imuniteto“ gali tekti laukti ne vienerius metus.




Koronavirusas

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today