Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Koronaviruso programėlė – laisvės suvaržymas mainais į sveikatą?

Pasaulinės koronaviruso epidemijos metu daug šalių pradėjo plėtoti specializuotas išmaniąsias sekimo programėles, informuojančias naudotojus apie koronavirusu užsikrėtusių asmenų judėjimo maršrutus, primenančias socialinės distancijos laikymosi reikalavimus ir leidžiančias išvengti netikėtų kontaktų su koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis.

pixabay.com nuotr. / Koronavirusas
pixabay.com nuotr. / Koronavirusas

Panašias programėles plėtoja ar jau pradėjo praktiškai naudoti daug Europos šalių, įskaitant ir Jungtinę Karalystę (JK), kuri nuo šių metų gegužės 5 d. pradėjo programėlės, automatiškai perspėsiančios vartotojus, kai jie atsidurs arti užsikrėtusių žmonių, bandymus.

Pirmieji praktiniai programėlės bandymai prasidės Vaito saloje (angl. Isle of Wight) šių metų gegužės 5-7 d., o vėliau, per šių metų gegužę, programėlės naudojimą ketinama išplėsti visoje šalyje.

Tiesa, JK Sveikatos apsaugos ministras Mattas Hancockas, paraginęs Vaito salos gyventojus parsisiųsti programėlę, teigė, jog jie negali tikėtis ankstesnio karantino panaikinimo, net jei programėlės bandymai ir bus sėkmingai įgyvendinti vadovaujantis požiūriu „testuok, nustatyk ir sek“.

Taip pat neaiškus ir būsimas programėlės efektyvumas, nes jos naudojimas bus savanoriškas, o papildomi duomenys apie programėlės naudotojų buvimo vietą bus siunčiami tik naudotojams davus savo sutikimą.

Saugumas

JK vyriausybei paskelbus apie minėtos ketinimus pradėti naudoti minėtą programėlę, šalyje kilo susirūpinimas dėl grėsmių programėlės naudotojų privatumui, mat programėlės veikimas grindžiamas bevieliu „Bluetooth“ ryšiu, kurio pagalba programėlė išsiųs perspėjimo signalus į naudotojų telefonus, jei jie atsidurs netoli kitų asmenų ir kiltų užsikrėtimo rizika.

Programėlės veikimas grindžiamas šiuo principu – pirmiausiai programėlės naudotojai turės užregistruoti savo sveikatos būklę ir pateikti dalį (pirmąją pusę) savo pašto indekso. Jei programėlės naudotojai užsikrėstų koronavirusu, jie galėtų pasinaudoti programėle, kuri apie naudotojų sveikatos būklę įspėtų Nacionalinę sveikatos tarnybą (NHS) ir gautus duomenis išsiųstų į centrinę duomenų bazę. Užsikrėtusių asmenų būtų paprašyta saviizoliuotis namuose, o žmonėms, kontaktavusiems su užsikrėtusiu asmeniu, programėlė automatiškai išsiųstų perspėjimus ir per tą pačią programėlę jie galėtų užsiregistruoti koronaviruso testui.

JK vyriausybė pasirinko centralizuotą programėlės įgyvendinimo būdą, o tai reiškia, kad visi gauti duomenys bus laikomi centrinėje duomenų bazėje ir suteiks vyriausybei galimybę susidaryti objektyvų vaizdą apie koronaviruso plėtrą.

Nepaisant vyriausybės tikinimų, jog programėlės renkami duomenys yra anonimiški, o pats programėlės naudojimas nekelia jokios grėsmės naudotojų privatumui, nemažai žmogaus teisių aktyvistų nuogąstauja dėl šios programėlės pažeidžiamumo, kuriuo gali pasinaudoti programišiai ir gauti prieigą prie naudotojų duomenų. Nuogąstavimus sustiprina ir centralizuotas programėlės veikimo būdas, kai visi naudotojų duomenys yra laikomi vienoje vietoje, o centrinis serveris, per kurį vyksta programėlės naudotojų išmaniųjų prietaisų tarpusavio komunikacija, leidžia identifikuoti šiuos prietaisus.

Kitaip tariant, JK koronaviruso sekimo programėlės kūrėjams iškilo savita dilema – rinktis mažiau saugų, bet tikslesnius duomenis pateikiantį centralizuotą modelį ar teikti pirmenybę žmonių privatumui ir įgyvendinti decentralizuotą modelį, kurį kartu su „Google“ ir „Apple“ kompanijomis plėtoja dalis valstybių.

JK vyriausybės teigimu, centralizuotas programėlės veikimo modelis yra pranašesnis prieš decentralizuotą modelį (kai visi programėlės naudotojų duomenys yra saugomi jų pačių išmaniuosiuose telefonuose, o ne centrinėje duomenų bazėje) dėl šių priežasčių:

  • Centralizuotas programėlės veikimas leis nustatyti vietoves, tapusias koronaviruso plėtros židiniu.
  • Centralizuotas modelis leis optimizuoti programėlės veikimo algoritmą siekiant paversti programėlę dar saugesne ir tikslesne.
  • Centralizuotas modelis leistų surinkti tikslesnius duomenis apie koronaviruso plėtrą, pavyzdžiui, per kiek laiko nuo pirmųjų koronaviruso simptomų sumažėja viruso perdavimo kitiems žmonėms tikimybė.

Britų vyriausybės optimizmas dėl centralizuoto programėlės veikimo suneramino 177 kibernetinio saugumo ekspertus, kurie balandžio pabaigoje atviru laišku kreipėsi į vyriausybę ir išreiškė susirūpinimą, kad ši technologija gali būti panaudota masiniam gyventojų sekimui po to, kai pasibaigs koronaviruso epidemija. Ekspertus labiausiai neramina centralizuotas programėlės naudotojų duomenų saugojimas, kuriuo gali pasinaudoti tiek vyriausybė, tiek programišiai.

Kiti iššūkiai

Nors Nacionalinės sveikatos tarnybos skaitmeninių technologijų padalinio NHSX darbuotojų teigimu, jie pasiruošę nedelsiant reaguoti į būsimas saugumo grėsmes, kai tik jos iškils, tačiau kartu pripažįstama, kad iki galo nežinoma, kokias pasekmes gali sukelti programėlės naudojimas.

Taip pat kol kas nežinoma, kaip išspręsti britiškos koronaviruso sekimo programėlės suderinamumą su kitų šalių, pavyzdžiui, Airijos programėle, kuri grindžiama decentralizuoto veikimo modeliu. Ateityje sušvelninus ar panaikinus karantiną, įvairių valstybių programėlių nesuderinamumas gali tapti rimta kelionių kliūtimi.

Nemenku programėlės kūrėjų galvos skausmu išlieka ir žmogiškasis faktorius – kaip įtikinti pakankamai didelį kiekį žmonių parsisiųsti ir naudoti programėlę, kuri tiesiog neteks prasmės, jei ja nesinaudos pakankamai daug žmonių. Ekspertų teigimu, norint užtikrinti programėlės efektyvumą, būtina, kad ja naudotųsi bent 60-80 proc. šalies gyventojų. Šalyse, kurios pasirinko savanoriško naudojimosi tokiomis programėlėmis modelius, pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje ir Singapūre, naudotojų skaičius siekia tik apie 20 proc.

Siekiant sufektyvinti programėlės naudojimą galima būtų pasirinkti kelią, kuriuo pasuko Lenkija, įvedusi privalomą koronaviruso sekimo programėlės naudojimą užsikrėtusiems arba grįžusiems iš užsienio ir 14 dienų saviizoliacijoje esantiems asmenims (šios programėlės naudojimas grindžiamas išmaniojo telefono GPS duomenimis ir užtikrina karantinuotų asmenų buvimą namuose). Vien Lenkijoje minėtą programėlę parsisiuntė daugiau nei 90 000 asmenų ir tai nenuostabu, žinant, kad bauda už karantino taisyklių pažeidimus siekia iki 6 550 eurų. Tiesa, vargu, ar priverstinis lenkiškas modelis būtų įmanomas liberalizmo lopšyje – JK.

Embassy



Koronavirusas

Bagdonas till 10.09
Embassy
Bagdonas till 10.09
Embassy
Bagdonas till 10.09