Skelbimai

Kuo gydosi pasaulis, kol nesukurta vakcina

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė visuotinį karantiną pratęsė dar bent trims savaitėms, Lietuvoje karantinas pratęstas iki balandžio 27 d., daugelis šalių svarsto karantiną pratęsti iki šių metų vasaros, mokslininkai mano, kad reikalavimas žmonėms laikytis socialinės distancijos (saugaus atstumo tarp žmonių – apie 2 metrus) gali būti taikomas dar kelis metus. O kaip gydytis nuo karantino – niekas dar nežino.

Sara Eshleman/U.S. Navy nuotr.
Sara Eshleman/U.S. Navy nuotr.

Koronaviruso gydymui bandomi vaistai

Šiuo metu visame pasaulyje vystoma bent 70 vakcinos nuo pandemija tapusio koronaviruso projektų, kurių keli jau išbandomi praktiškai, tačiau naujos vakcinos sukūrimas yra labai brangus, sudėtingas ir ilgas procesas, o artimiausias vakcinos pristatymo masiniam naudojimui terminas siekia nuo 12 iki 18 mėnesių.

Net jei vakcina nuo koronaviruso ir bus sukurta dar šiais metais kurioje nors vakcinos projektą vystančių šalių (pavydžiui, tiek Italija, tiek Jungtinė Karalystė vakcina tikisi sukurti iki šių metų rudens), daugelio šalių mokslininkai net neabejoja, kad masinis gyventojų vakcinavimas galės būti pradėtas tik kitais metais siekiant išvengti rimtų sveikatos grėsmių, kylančių dėl pernelyg skubaus vakcinos pristatymo.

Kol ties vakcinos sukūrimu dirba daugelio šalių mokslininkai ir vaistų kompanijos, nemažai šalių koronaviruso epidemijos plėtrą bando stabdyti jau esamų vaistų nuo kitų ligų pagalba, įskaitant vaistus nuo maliarijos, tuberkuliozės, Ebolos, ŽIV (žmogaus imunodeficito viruso) ir kitų ligų.

Įdomu, jog kovoje su koronavirusu gali būti efektyvūs ir beveik šimtmečio senumo vaistai. Pavyzdžiui, Johns Hopkins Bloomberg visuomenės sveikatos mokyklos tyrimo duomenimis, šalyse, kurios naudoja dar 1921 m. sukurtą Kalmeto-Gereno lazdelių (BCG) vakciną nuo tuberkuliozės, mirčių skaičius nuo koronaviruso yra beveik 6 kartus mažesnis nei kitose šalyse. Vakcinos nuo tuberkuliozės ir žemesnio mirtingumo nuo koronaviruso sąsajos ypač pastebimos tarp vyresnio amžiaus žmonių, priklausančių didžiausiai rizikos grupei. Tai gali būti atsakymu, kodėl koronavirusas žymiai skaudžiau smogė šalims, kuriose nėra visuotinės tvarkos dėl skiepijimo BCG vakcina (Italija, Nyderlandai, JAV) nei šalims, kuriose jau seniai visuotinai naudojama BCG vakcina.

Vakcinos nuo tuberkuliozės naudojimas kovai su koronavirusu sudomino viso pasaulio mokslininkus, kurie, Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) duomenimis, jau pradėjo bent du klinikinius šios vakcinos panaudojimo bandymus. Vis dėlto, kol nebus gauti galutiniai tyrimų rezultatai, WHO nerekomenduoja naudoti BCG vakcinos koronaviruso prevencijai.

Kokie jau esantys vaistai bebūtų naudojami koronaviruso simptomų gydymui, visų šalių gyventojai įspėjami sulaukti oficialių klinikinių tyrimų rezultatų. Jau esamų vaistų nuo kitų ligų naudojimas koronaviruso gydymui dėl savo šalutinio poveikio gali tapti pražūtingas, jei prieš šių vaistų naudojimą nesikonsultuojama su gydytojais.

Šiuo metu galima išskirti kelias plačias vaistų grupes, kurios tiriamos dėl koronaviruso gydymo efektyvumo:

  • Antivirusiniai vaistai. Šie vaistai yra skirti virusų dauginimosi blokavimui bei virusų patekimo į plaučius užkirtimui. Antivirusiniai vaistai skirti kovoti su tokiomis ligomis, kaip gripas, virusinis hepatitas C, ŽIV, Ebola, SARS (sunkus ūmus respiracinis sindromas), MERS (Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronavirusinė infekcija), maliarija ir kitomis virusinėmis ligomis.
  • Imunomoduliatoriai. Šie vaistai skirti sumažinti kūno gynybos reakcijas, kad žmogaus imuninė sistema nesureaguotų pernelyg stipriai ir nesukeltų pavojaus gyvybei. Tarp imunomoduliatorių yra vaistai nuo artrito ar uždegiminių žarnyno ligų.
  • Plaučių apsaugos vaistai. Šie vaistai užtikrina, jog plaučiai kraujui tiektų pakankamą deguonies kiekį įvairių ligų atvejais, pavyzdžiui, sergant mirtinai pavojinga idiopatine plaučių fibroze, kuri dažnai išsivysto sergant koronavirusu.

Kitas klausimas, kuris dažnai kyla jau esančius vaistus tiriantiems mokslininkams – vaistų prieinamumas ir įperkamumas. Nustatyta, kad daugelio vaistų, kurie šiuo metu gaminami kitų ligų gydymui, kursas gali kainuoti mažiau nei 1 JAV dolerį per dieną vieno paciento gydymui, tačiau vaistų eksporto ir pakavimo kaštai, juos parduodančių kompanijų pelno marža, kainų reguliavimo politika bei kiti veiksniai vaistus gali pabranginti šimtais kartų. Palyginimui, vaistų kurso naudojimas kainas reguliuojančioje Indijoje ir Pakistane kainuoja nuo 20 centų iki 510 JAV dolerių, o JAV tų pačių vaistų kursas gali kainuoti nuo 19 iki daugiau nei 18 610 JAV dolerių.

Nuogąstaujama, kad potencialių vaistų nuo koronaviruso ribotas kiekis ir aukštos kainos tik pailgins pasaulį apėmusios epidemijos trukmę, nes daug žmonių tiesiog negalės įsigyti šių vaistų.

Šiuo metu galima išskirti kelis tikėtinus vaistus koronaviruso gydymui, kurie jau naudojami klinikiniuose bandymuose ir kuriais gydymosi kurso savikaina siekia nuo keliasdešimties centų iki keliasdešimties JAV dolerių (tiesa, vaistų pardavimo kaina gali būti šimtus kartų didesnė):

  • „Remdesivir“ (naujas priešvirusinis vaistas, skirtas Ebolos ir Marburgo virusų sukeltų ligų gydymui ) – 10 dienų gydymosi kurso savikaina 9 JAV doleriai.
  • „Favipiravir“ (antivirusinis vaistas, skirtas daugelio RNR virusų gydymui ) – 14 dienų gydymosi kurso savikaina 20 JAV dolerių.
  • „Lopinavir“/ „Ritonavir“ (vaistas ŽIV / AIDS gydymui ir prevencijai) – 14 dienų gydymosi kurso savikaina 4 JAV doleriai.
  • „Hydroxychloroquine“ (vaistas, naudojamas maliarijos prevencijai ir gydymui) – 14 dienų gydymosi kurso savikaina 1 JAV doleris.
  • „Chloroquine“ (vaistas maliarijos prevencijai ir gydymui) – 14 dienų gydymosi kurso savikaina 30 centų.
  • „Azithromycin“ (antibiotikas, naudojamas daugybei bakterinių infekcijų gydyti) – 14 dienų gydymosi kurso savikaina 1.40 JAV dolerio.
  • „Sofosbuvir“ / „Daclatasvir“ (vaistas, vartojamas hepatitui C gydyti) – 14 dienų gydymosi kurso savikaina 5 JAV doleriai.
  • „Pirfenidone“ (vaistas, vartojamas idiopatinei plaučių fibrozei gydyti ) – 28 dienų gydymosi kurso savikaina 31 JAV doleris.

Kai kuriose valstybėse jau stebimi apsinuodijimai aukščiau išvardintais vaistais, nes žmonės juos pradėjo vartoti savarankiškai profilaktikos sumetimais, tokiu būdu tikėdamiesi išvengti koronaviruso infekcijos. Aukščiau minėti vaistai nėra skirti koronaviruso infekcijai gydyti ar jos profilaktikai. Kol kas nėra registruoto jokio vaisto, kuris turėtų profilaktinį ar gydomąjį poveikį koronaviruso infekcijos atveju.

Tarp kitų paminėtinų vaistų, kurie eksperimentiškai naudojami koronaviruso gydymui yra vaistai nuo išsėtinės sklerozės, krūties vėžio, astmos ir kasos uždegimo. Visi šie vaistai, kurie skirti specifinėms ligoms, šiuo metu yra tik tiriami dėl savo poveikio koronavirusui, o jų naudojimui koronaviruso gydymui nėra niekur oficialiai pritarta.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Siekiant padidinti išbandomų vaistų atsargas ir paskirstymą pasauliniu mastu kai kurie vaistų gamintojai didina vaistų gamybos apimtis bei koordinuoja savo veiksmus su įvairių šalių vyriausybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis. Pavyzdiniu vaistų nuo koronaviruso skirstymo modeliu galėtų tapti dabartinis Pasaulinio fondo (angl. Global Fund) ir JAV vyriausybinės iniciatyvos PREPFAR bendradarbiavimas tiekiant vaistus ŽIV ir tuberkuliozės gydymui – kiekviena organizacija sutelkia būtiną finansavimą, o gautus pinigus panaudoja deryboms dėl vaistų kainų mažinimo. Vėliau vaistai išdalinami šalims, kurioms jų labiausiai trūksta. Minėtu bendradarbiavimo modeliu galėtų pasinaudoti tarptautiniai vaistų kainų nustatymo ekspertai siekiant paskatinti vaistų nuo koronaviruso masinę gamybą ir paskirstymą.

Tarp gražių tarptautinio bendradarbiavimo pavydžių galima paminėti Europos vaistų agentūros (EMA) raginimą įvairių šalių kompanijoms ir tyrimų institucijoms atlikti koordinuotas vaistų studijas. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) taip pat paskelbė apie didelės apimties „Vienybės“ (angl. „Solidarity“) tyrimą, kurį atliks kelios šalys, tiriančios keturių vaistų poveikio koronavirusui efektyvumą.

Tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvas papildo ir savitos šalių lenktynės kovoje su koronavirusu. Pavyzdžiui, pastaruoju metu pasaulyje susiformavo didžiulė paklausa dėl dideles perspektyvas turinčių japoniškų vaistų nuo gripo „Avigan“. 2014 m. šie antivirusiniai vaistai buvo sėkmingai naudoti Ebolos gydymui, o dabar šiais vaistais itin domisi Kinija ir kitos šalys. Nors „Avigan“ poveikis koronavirusui dar nėra galutinai ištirtas, tačiau Indonezija ir kitos šalys jau užsisakė milijonus šio vaisto pakuočių. Pati Japonija savo atsargose sukaupė apie 2 milijonus šio vaisto pakuočių.

Nemažą šaršalą sukėlė ir kito potencialaus vaisto koronaviruso gydymui, „Resochin“, gamyba. Šis maliarijos gydymui skirtas vaistas buvo sukurtas dar XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje Vokietijoje, tačiau dabar yra gaminamas tik Pakistane. Vaistą sukūrusi kompanija „Bayer“ suka galvą kaip išplėsti veikliosios medžiagos chlorokvino gamybą Europoje, jog ši medžiaga galėtų būti nemokamai išdalinta įvairių šalių vyriausybėms.

Tarptautinės farmacijos kompanijos „Novartis“ ir „Sanofi“ taip pat planuoja pagaminti milijonus dozių antimaliarinių vaistų, kurių sudėtyje yra hidroksichlorokvino, tačiau šių vaistų gamybai dar turi pritarti vaistų licencijavimo tarnybos.

Vaistų toksiškumas

Ekspertai abejoja antimaliarinių vaistų efektyvumu gydant koronavirusą, tačiau diskusijas šiuo klausimu pakurstė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, itin palankiai atsiliepęs apie chlorokvino ir hidroksichlorokvino naudojimą koronaviruso gydymui. Susirūpinimą JAV prezidento pareiškimu išreiškė tiek JAV Sveikatos apsaugos departamentas, tiek kitų šalių ekspertai. Didesnės chlorokvino dozės yra tiek pavojingos, jog šio vaisto bandymai buvo nutraukti po šešių dienų. Be to, Brazilijoje atlikta chlorokvino studija atskleidė, jog ketvirtadaliui šį vaistą naudojusių pacientų išsivystė mirtinai pavojingi širdies ritmo sutrikimai. Nors hidroksichlorokvinas yra vertinamas kaip mažiau toksiškas vaistas, tačiau daug gydymo įstaigų abiejų minėtų vaistų nenaudoja koronaviruso gydymui arba naudoja juos itin retais atvejais.

Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija atkreipė dėmesį, kad koronaviruso pandemijos metu šalies vaistinėse buvo parduota itin daug hidroksichlorokvino pakuočių, kurio prekinis pavadinimas „Plaquenil“. Lietuvos gyventojai įspėjami, kad vartojant minėtą vaistą be gydytojo paskyrimo galima rimtai pakenkti savo sveikatai. Galimi širdies veiklos sutrikimai, aritmijos, kardiomiopatijos, kepenų funkcijos pažeidimai, tarp jų ir kepenų funkcijos nepakankamumas, taip pat sunkūs odos pažeidimai, tokie kaip Stivens-Johnson sindromas, toksinė epidermio nekrolizė, vaistinių preparatų sukelto išbėrimo su eozinofilija ir sisteminiais simptomais (angl. Drug Rash with Eosinophilia and Systemic Symptoms; DRESS) sindromas, nervų sistemos, kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai, tarp jų ir kaulų čiulpų slopinimas, regėjimo sutrikimai, įskaitant tinklainės pažeidimą (retinopatiją), geltonosios dėmės pažeidimo (makulopatiją) ir degeneracijos riziką.

Alternatyvūs gydymo būdai

Greta pasaulyje karštligiškai ieškomų būdų gydyti koronavirusą sparčiai plinta ir netradiciniai gydymo būdai, keliantys nerimą vienoms valstybėms, tačiau skatinami kitose šalyse.

Nyderlandų Sveikatos apsaugos ir jaunimo inspekcija išplatino įspėjimą dėl alternatyvių koronaviruso diagnozavimo ir gydymo būdų. Inspekcija paragino visus „gydytojus“, bandančius diagnozuoti ir gydyti koronavirusą brangakmeniais, elektrodais, alternatyviais kraujo ir seilių tyrimais, vibracijomis, bangomis ar energetiniais laukais, nedelsiant sustabdyti savo veiklą, kuri yra neefektyvi ir kelianti nepagrįstus lūkesčius.

Įdomu, jog Kinijoje, skirtingai nuo Vakarų valstybių, nepripažįstančių alternatyvių koronaviruso gydymo būdų, gyventojai oficialiai raginami naudotis tradicine liaudies medicina gydant koronavirusą.

Kinijos Nacionalinės sveikatos komisijos duomenimis, iš daugiau nei 80 000 koronavirusu užsikrėtusių žmonių net 90 proc. naudojo tradicinės kinų medicinos priemones, įskaitant įvairius augalinius preparatus.

Kinijos tradicinės medicinos valstybinio administravimo tarnybos vadovės Yu Yanhong teigimu, tradicinės kinų medicinos priemonių naudojimas palengvino koronaviruso simptomus, susilpnino viruso intensyvumą, paspartino pacientų sveikimą ir sumažino mirčių nuo koronaviruso skaičių.

Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) duomenimis, iki pusės visų Kinijoje suvartojamų vaistų yra augalinės kilmės ir priskiriami tradicinei medicinai – vien Kinijos vaistinėse parduodama daugiau nei 7 000 augalinės kilmės vaistų, kurių efektyvumu abejoja ne tik Vakarų valstybės, tačiau ir dalis pačių kinų.

Ironiška ir tai, jog pirmieji koronaviruso plėtros atvejai buvo užfiksuoti būtent tradicinėje kinų medicinoje naudojamuose šiksnosparniuose ir skujuočiuose, iš kurių virusas vėliau persidavė žmonėms.

Parengta pagal https://nypost.com, https://www.nbcnews.com, https://www.dw.com ir https://www.sciencemag.org informaciją




Koronavirusas

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today