Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Į JK neįleista medicininių kaukių siunta

Ko verti ES ir kitų valstybių skambūs pareiškimai apie šalių vienybę kovoje su koronavirusu, apie veiksmų koordinavimą, pagalbą vieni kitiems? Tokių klausimų kyla vis daugiau, dažnėjant atvejų, kai šalys sulaiko ir bando pasisavinti pagalbos siuntas su medicininėmis kaukėmis, respiratoriais ir kitomis apsaugos priemonėmis.

pixabay.com nuotr. / Koronaviruso epidemija
pixabay.com nuotr. / Koronaviruso epidemija

Prancūzijos sienos apsaugos pareigūnai sustabdė sunkvežimius, į Jungtinę Karalystę gabenusius 130 tūkst. veido kaukių, skirtų su koronaviruso sukelta pandemija kovojantiems šalies Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) darbuotojams. Išsiaiškinę gabenamų krovinių turinį prancūzų pareigūnai nusprendė kaukes konfiskuoti, vadovaudamiesi nei daugiau, nei mažiau – šalies prezidento nurodymu. Po kaukių konfiskavimo incidento surengtos skubios derybos tarp Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos vyriausybių.

Vos prieš dieną kitoje Lamanšo sąsiaurio pusėje buvo sulaikytas dar vienas sunkvežimis, gabenęs į Jungtinę Karalystę rankoms skirtą dezinfekcinę priemonę. Tokią istoriją dar praėjusią savaitę ištrimitavo „The Sun“, „The Daily Mail“ ir kita Britanijos bulvarinė žiniasklaida. Esą taip pasielgta po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas dar kovo 3-ąją pažadėjo rekvizuoti veido kaukes, reikalingas būtent Prancūzijai. Ir nors, anot šaltinių, abu incidentai pasienyje dėl kaukių esą „buvo gana greitai išspręsti“ – rekvizuotos kaukės grąžintos britams, tai nesutrukdė kai kuriems politikams pasinaudoti proga ir dar kartą pakurstyti nepasitikėjimo ugnį.

Buvęs konservatorių lyderis „Brexit“ šalininkas Iainas Duncanas Smithas laikraščiui „The Sun“ pasakė: „Tai parodo viską, ką būtina žinoti apie europietišką bendradarbiavimą.“ „Europa patiria izoliaciją ir kiekvienai šaliai belieka klaustis savomis priemonėmis“, – sakė jis.

Jis ir bulvarinė žiniasklaida viešojoje erdvėje ne šiaip pakurstė gilias istorines šaknis menantį britų nepasitikėjimą prancūzais bei parodė kokia trapi yra tariama Europos šalių vienybė, bet ir dar kartą – ne pirmą ir ne antrą, parodė, kad šalys, susidūrusioms su trūkumais koronaviruso pandemijos metu, linkusios imtis radikalių priemonių. Ir jei krizė užsitęs, tokių atvejų gali tik daugėti.

Apsaugos priemones išleidžia nenoriai

Panašių incidentų jau yra kilę ir kitų Europos šalių pasienyje. Dar neseniai atviroje Šengeno šalių erdvėje pastarosiomis savaitėmis fiksuoti keli incidentai, kurių metu nesutarimų šaltiniu tapo būtent apsaugos priemonės, skirtos medicinos darbuotojams. Jų esamu ar galimai būsimu trukumu susirūpinusi ne tik Lietuva, bet ir daugelis kitų Europos šalių.

Pavyzdžiui dar prieš kelias savaites Vokietija įsivėlė į diplomatinį ginčą su savo kaimynėmis – Šveicarija ir Austrija dėl kanclerės Angelos Merkel vyriausybės sprendimo eksportuoti didžiąją dalį medicininės įrangos. Šveicarija išsikvietė Vokietijos ambasadorių ir pareiškė protestą, dėl 240 tūkst. veido kaukių siuntos blokavimo pasienyje, o Austrijos ekonomikos ministerija atvirai kritikavo Berlyną dėl austrų jau įsigytų atsargų nepraleidimo. Tos pačios Šveicarijos viduje Ženevos kantonas rekvizavo vienos privačios klinikos intensyvios priežiūros įrangą.

Incidentai kartojosi – Vokietija į Austriją nepraleido sunkvežimio su apsaugos priemonių siunta, nors visi dokumentai buvo užpildyti ir už prekes sumokėta. Galiausiai praėjusią savaitę problema buvo išspręsta, Vokietijai atšaukus draudimus. Tačiau panaši problema pasikartojo Čekijoje.

Skandalas kainuos ministrui postą?

Kovojo 17-ąją pasienyje su Vokietija čekų pareigūnai sulaikė milžinišką apsauginių kaukių ir respiratorių siuntą iš Kinijos. Iš pradžių Čekijos pareigūnai gyrėsi, kad sulaikyta ir konfiskuota nelegali siunta – 106 tūkst. kaukių ir respiratorių. Esą šias koronaviruso pandemijos metu ypač brangiomis vertybėmis tapusias prekes norėjo pardavinėti ir pasipelnyti nusikaltėliai, kurie jas pavogė iš čekų bendrovių. Ir nors pačios Čekijos nevyriausybinės organizacijos bei žiniasklaida greitai sukėlė triukšmą, įrodydami, kad „nelegali siunta“ buvo dalis Kinijos humanitarinės pagalbos Italijai – ant siuntos tai netgi buvo nurodyta kinų ir italų kalbomis, Čekijos Vidaus reikalų ministerija net tris dienas įsikibusi laikėsi savo versijos – viską reikia ištirti.

Vis dėlto Čekijoje skandalas įsisiūbavo nejuokais. Apie vagystę nacionaliniu mastu jau ėmė trimituoti ir Italijos žiniasklaida – esą būtent Čekija pavogė Italijai skirtą tikrų apsaugos priemonių siuntą, ir ne apie 106 tūkst., o apie 680 tūkst. kaukių bei respiratorių. Bet Čekijos Vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas garsų Čekijos sinologą Martiną Halą, kuris atskleidė ministerijos melą, išvadino idiotu ir pareiškė „neturintis laiko tokiam mėšlui“.

Galiausiai Čekijos Sveikatos apsaugos ministerija įsikišo ir pripažino, kad siunta išties buvo skirta Italijai, tad po vidinių Čekijos vyriausybės ginčų Vidaus reikalų ministerija išreiškė apgailestavimą „dėl nesusipratimo“ iš patikino esanti „pasirengusi išspręsti šį reikalą“. Kaukės galiausiai buvo grąžintos ir praleistos į šalį, kuri labiausiai Europoje nukentėjo nuo koronaviruso. O pats J. Hamačekas dabar jau raginamas trauktis, nors ministras iki šiol laikosi versijos, kad jo vadovaujamų pareigūnų užduotis – griežtai tikrinti visus krovinius, nesvarbu, kas ant jų užrašyta, mat tarp jų gali pasitaikyti klastočių. Tai nėra vien ministro bandymas išsisukinėti.

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Los Andželo tarptautiniame oro uoste buvo sulaikyta suklastota koronaviruso testų siunta. Iš Jungtinės Karalystės atkeliavęs krovinys buvo pažymėtas kaip greitieji testai, o iš tikrųjų pasirodė esančios nieko vertos klastotės. Tuo metu Interpolas pirmadienį paskelbė, kad vien kovo 3-10 dienomis vykdytos operacijos „Pangėja“ metu net 90 valstybių buvo išardytas 37 organizuotų nusikalstamų grupuočių tinklas, sulaikytas 121 asmuo, pardavinėjęs netikrus vaistus nuo koronaviruso. Tarp konfiskuotų prekių, kurių vertė 13 mln. eurų, daugiausiai buvo skausmą malšinantys vaistai ir antibiotikai bei per 37 tūkst. padirbtų kaukių, momentinių testų. Be to, operacijos metu uždaryti 2,5 tūkst. tinklapių, reklamavusių padirbtas, netikras arba vogtas priemones.

Tiesa, ne visi nelegalūs produktai tampa tiesiog konfiskuotais ir nugula sandėliuose. Pavyzdžiui Lenkijoje pareigūnai originaliai išsprendė konfiskuotos degtinės problemą – per 500 tūkst. litrų nelegalaus alkoholio, į šalį patekusio kontrabandos keliais dabar gali virsti dezinfekciniu skysčiu.

Priemonių gaili net saviems

Tačiau tai, kad kova dėl apsaugos priemonių nuo koronaviruso įgauna pagreitį, rodo net absurdiškos situacijos bei „nesusipratimai“ valstybių viduje.

Pavyzdžiui Katalonijos vidaus reikalų ministras Miquelis Buchas viešai išreiškė pasibaisėjimą centrinės valdžios sprendimais rekvizuoti respiratorių, kaukių ir kitų apsaugos priemones gamintojų prekes separatistinėmis nuotaikomis garsėjančiame regione. Esą kaukės ir respiratoriai atiminėjami ne tik iš gamyklų, bet ir oro uostuose, kuriuose tokios prekės žymimos kaip skirtos būtent Katalonijai.

Pastarosios vyriausybės vadovas Quim Torra pats yra užsikrėtęs koronavirusu ir dirba karantino sąlygomis iš namų. Tuo metu tos pačios Prancūzijos priemonių dėl kaukių rekvizavimo laikosi ne visi – savaitgalį Paryžiuje buvo sulaikyti du asmenys – vaistininkas ir kelionių agentūros agentas, kurie sukurpė planą paslapčia sukaupti ir brangiai pardavinėti 15 tūkst. veido kaukių bei 250 butelių neaiškios sudėties „dezinfekcinio skysčio“.

Abiems asmenims gali grėsti reali laisvės atėmimo bausmė.

Azija šį absurdą jau matė

Tiesa, būsimą kovą dėl apsaugos priemonių Europos šalys galėjo nuspėti dar šių metų žiemą. Tuomet tik įsibėgėjęs koronavirusas ėmė plisti Azijoje. Tuo metu, dar vasario pabaigoje Kinijoje buvo konfiskuota per 31 mln. neaiškios kokybės kaukių ir respiratorių, kurias per pusantro tūkst. perpardavinėtojų mėgino parduoti vietos ir užsienio rinkose.

Tailande kovo pradžioje surengtas reidas gamykloje, prekiavusioje apsauginėmis kaukėmis. Paaiškėjo, kad čia buvo ne šiaip štampuojama per 300-400 kaukių per dieną – jos tiesiog buvo jau panaudotos, išlyginamos ir supakuojamos kaip naujos. Panašūs policijos reidai prieš nelegalius perpardavinėtojus šį mėnesį buvo surengti Honkonge, Malaizijoje, netgi Nepale.

Ir visa tai vyko tuo metu, kai galimybėmis pigiau ir dideliais kiekiais užsisakyti realiai apsaugančių kaukių, respiratorių ir kitų priemonių naudojosi ne tik valstybės, bet ir privatūs asmenys, mėginę iš užsienio parsisiųsti tuomet dar tik būsimojo deficito prekes. Dalis nespėjo, mat sausio 31-ąją Taivane buvo sulaikyta per 30 tūkst. apsauginių kaukių siunta. 123 pašto skyriuose pareigūnai surengė reidus, konfiskavo ir kruopščiai suskaičiavo grobį – 33225 kaukės, skirtos adresatams užsienyje. Jau tuomet, nuo sausio 24-osios Taivanas buvo mėnesiui įvedęs griežtus apribojimus dėl tokių apsaugos priemonių siuntimo į užsienio, prioritetą teikiant vietos rinkos poreikiams.

DELFI.lt



Koronavirusas

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today