Skelbimai

Gyvenimas po karantino – ne viskas taip gerai, kaip atrodo

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybei paskelbus, jog liepos 19 d. Anglijoje bus panaikintas karantinas, gyventojams kilo nemažai klausimų dėl būsimos kelionių tvarkos, saviizoliacijos taisyklių, pagaliau, kada vėl gali būti sugrąžinti karantino metu galioję apribojimai? Panašu, kad net ir atšaukus karantiną, Anglijoje kurį laiką vyraus didelė sumaištis.

Gyvenimas Anglijoje po karantino

Nuo liepos 19 d. Anglijoje skelbiama karantino pabaiga yra ne tokia besąlygiška, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Karantino pabaiga reiškia, jog bus naikinamas reikalavimas laikytis socialinės distancijos, nebebus ribojami kontaktai tarp žmonių, visiems karantino metu uždarytiems verslams bus leidžiama atnaujinti savo veiklą, įskaitant naktinius klubus. Žodžiu, bus panaikinta absoliuti dauguma anksčiau galiojusių draudimų, išskyrus kelias išimtis:

Pirma, JK vyriausybė ir toliau primygtinai rekomenduos žmonėms dėvėti kaukes perpildytose uždarose patalpose, pavyzdžiui, viešajame transporte, parduotuvėse, patalpose vykstančių masinių renginių metu ir kitais panašiais atvejais, galutinę sprendimo teisę paliekant uždarų patalpų savininkams (viešojo transporto kompanijoms, parduotuvių savininkams, renginių organizatoriams ir kitiems). Šia teise nedelsiant pasinaudojo Londono meras Sadiqas Khanas, pareiškęs, jog paskelbus karantino pabaigą, būtina keliavimo sostinės viešuoju transportu sąlyga taps privalomas kaukių dėvėjimas Londono traukiniuose, autobusuose ir tramvajuose. S. Khano pavyzdžiu svarstė sekti ir Mančesterio meras Andy Burnhamas, tačiau prieš tokį sprendimą sukilo Mančesterio viešojo transporto darbuotojai, kurių teigimu, nėra jokių galimybių užtikrinti, jog keleiviai privalomai dėvėtų kaukes.

Antra, reikalavimai saviizoliuotis 10-iai dienų po kontaktų su užsikrėtusiais koronavirusu asmenimis ir toliau galios bent iki rugpjūčio 16 dienos. Kitaip tariant, JK vyriausybė leido aiškiai suprasti, kad saviizoliacijos politika yra įgyvendinama nepriklausomai nuo karantino atšaukimo. Rugpjūčio 16 d. ketinama panaikinti reikalavimą saviizoliuotis pilnai paskiepytiems asmenims ir vaikams. Kritikų teigimu, 28 dienų tarpas (nuo liepos 19 d. iki rugpjūčio 16 d.) privers milijonus britų likti namuose nuogąstaujant dėl savo sveikatos.

Trečia, JK vyriausybė pabrėžė, kad pablogėjus pandeminei situacijai, karantinas galės būti bet kada sugrąžintas. Tiek JK, tiek kitose šalyse didžiausia problema išlieka ne pats gyventojų sergamumas, tačiau ligoninių perpildymas, kai užsikrėtimų koronavirusu skaičius perkopia tam tikrą ribą, o vietų ligoninėse trūkumas gresia visos sveikatos apsaugos sistemos žlugimu.
Birmingamo universiteto biostatistikos profesoriaus Jono Deekso teigimu, Anglijoje nuo liepos 19 d. panaikinus karantiną, kasdien gali prireikti mažiausiai 660 000 PCR testų siekiant nustatyti 100 000 užsikrėtimo koronavirusu atvejų per dieną. Minėtas testavimo skaičius beveik tris kartus viršija dabartinius JK pajėgumus ir daugiau nei du kartus viršija didžiausią testų skaičių, pasiektą koronaviruso pandemijos įkarštyje.
Sveikatos apsaugos ekspertus neramina ir pastarosiomis savaitėmis itin sparčiai plintanti koronaviruso indiškoji („Delta“) atmaina bei faktas, jog šiuo metu jau beveik pasiektos galimybių ribos surinkti informaciją apie užsikrėtusius žmones bei jų kontaktus. Kai kurie ekspertai nemato galimybių, kaip Anglijoje galėtų kasdien būtų nustatoma bent 100 000 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, nors neatmetama tikimybė, jog po karantino panaikinimo užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius gali pranokti blogiausius scenarijus ir viršyti 200 000 atvejų per dieną.

flickr.com (Governor Tom Wolf) nuotr. / Koronaviruso testas

Liepos 15 d. duomenimis, visoje JK per vieną dieną užfiksuoti 48 553 užsikrėtimo atvejai (įskaitant 63 mirtis) – tai didžiausias užsikrėtimų JK skaičius per pastarąjį pusmetį. Tiesa, kiek didesnio pasitikėjimo JK valdžiai suteikia faktas, jog pirmąja vakcinos doze paskiepyti 90 proc. suaugusių šalies gyventojų, o pilnai paskiepyti daugiau nei 66 proc. proc. suaugusių gyventojų. Tikimasi, kad iki rugpjūčio vidurio (prognozuojamo naujo koronaviruso protrūkio) turėtų būti pilnai paskiepyti 75 proc. suaugusių šalies gyventojų. Palyginimui, Lietuvoje pilnai pasiskiepiję kiek mažiau nei pusė (47,5 proc.) suaugusiųjų, o pagal suaugusių gyventojų vakcinavimą Lietuva užima 15-tą vietą tarp Europos Sąjungos šalių.

JK ir ES abipusio skiepų pasų pripažinimo klausimas

Nuo vasaros pradžios JK ir Europos Sąjunga (ES) nesugebėjo susitarti dėl abipusio skiepų pasų pripažinimo, kad pilnai paskiepytam keleiviams, vykstantiems iš ES į JK ar iš JK į ES, nereikėtų saviizoliuotis atvykus.

Priminsime, kad gegužės 17 d. JK suskirstė visas šalis pagal šviesoforo spalvas į „žalias“, „gintarines“ ir „raudonas“, įvertinus jų sergamumo koronavirusu lygį ir užsikrėtimo grėsmę. Šalių priskyrimas vienai ar kitai spalvai yra peržiūrimas kas tris savaites. Paskutinė tokia peržiūra įvyko liepos 15 d., tačiau, deja, Lietuva nepapildė „žaliųjų“ šalių sąrašo ir toliau liko priskirta „gintarinėms“ valstybėms. Britų politikai labai atsargiai vertina „gintarinių“ valstybių priskyrimą „žaliosioms“ šalims dėl pasaulyje sparčiai plintančios indiškosios koronaviruso („Delta“) atmainos. Savo atsargumą JK vyriausybė motyvuoja ir tuo, jog nuo liepos 19 d. „gintarinėms“ šalims bus taikoma daugiau atlaisvinimų, todėl nėra prasmės jų be reikalo priskirti prie „žaliųjų“ valstybių.

Raudona reiškia, kad šia spalva pažymėtų valstybių gyventojai į JK nebus įleidžiami, o iš „raudonųjų valstybių“ tiesiogiai arba tranzitu per kitas šalis atvykę JK gyventojai ir Airijos piliečiai privalės 10 dienų izoliuotis viešbutyje ir už tai susimokėti bei atlikti PCR testus 2-ąją ir 8-ąją saviizoliacijos dieną.

Iš gintarine (amber) spalva pažymėtų valstybių grįžusiems JK gyventojams tekts saviizoliuotis namuose 10 dienų ir atlikti PCR testus 2-ąją ir 8-ąją saviizoliacijos dieną. Siekiant anksčiau užbaigti saviizoliaciją galima bus privačia tvarka atlikti papildomą testą 5-ąją saviizoliacijos dieną dalyvaujant Test to Release programoje.

Žalia spalva pažymėtos šalys reikš, jog į jas galima keliauti be apribojimų, tačiau prieš skrydį atgal į Angliją ir po jo reikia atlikti testus.

JK vyriausybė paskelbė, jog pilnai nuo koronaviruso pasiskiepijusiems šalies gyventojams, grįžtantiems į Angliją iš „gintarinių“ valstybių, pavyzdžiui, Lietuvos, nuo liepos 19 d. nebereikės saviizoliuotis. Pilnai paskiepytais bus laikomi žmonės, kuriems jau praėjo 14 dienų nuo galutinės vakcinos dozės („AstraZeneca“, „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų atvejais 14 dienų bus skaičiuojama po antrosios skiepų dozės, „Johnson & Johnson“ vakcinos atveju – po pirmosios skiepų dozės). Tačiau, ir toliau išliks reikalavimas atlikti PCR testus prieš kelionę į Angliją ir jau grįžus. Taip pat grįžus iš „gintarinių“ šalių karantinuotis nereikės ir vaikams (jaunesniems nei 18 metų asmenims).

Viskas atrodytų labai gerai, tačiau tik tuo atveju, jei keliautojai bus pasiskiepiję JK. Paaiškėjo, jog į Angliją vykstantys keliautojai, kurie buvo pilnai paskiepyti ES šalyse, įskaitant ir ES šalyse gyvenančius britus, toliau privalės saviizoliuotis, nes JK šiuo metu nepripažįsta ES išduotų skiepų pasų (tiek elektroninių, tiek popierinių). Kitaip tariant, nuo liepos 19 d. britų vyriausybės skelbiama karantino pabaiga Anglijoje yra labai sąlyginė ir iš esmės galioja tik JK viduje skiepytiems žmonėms.

Šiuo metu britiškus skiepų pasus pripažįsta Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Graikija, Kipras, Kroatija ir Malta, tačiau šios, tarp britų turistų itin populiarios šalys, gali imtis atsakomųjų priemonių ir įgyvendinti specifines karantino taisykles atvykėliams iš JK, jei britų valdžia ir toliau nepripažins ES skiepų pasų.

Nors britų vyriausybė artimiausiu metu žada atnaujinti derybas su ES dėl abipusio skiepų pasų pripažinimo (daugiau informacijos turėtų paaiškėti 2-3 savaičių laikotarpiu), tačiau kol kas žymesnės pažangos šiuo klausimu nematyti.

Įdomiausia būtų, jei dėl abipusio skiepų pasų pripažinimo ES pavyktų greičiau susitarti su Rusija nei su JK. Pasak ES ambasadoriaus Rusijoje Markuso Edererio, Bendrijos pareigūnai jau kreipėsi į Rusijos Sveikatos ministeriją su pasiūlymu pripažinti viena kitos koronaviruso pasus siekiant palengvinti tarptautines keliones. Ši ES iniciatyva yra labai netikėta, nes iki šiol nei ES pripažįsta Rusijoje sukurtų vakcinų, nei Rusija – vakarietiškų skiepų. Tiesa, kai kurios ES šalys (Vengrija ir Slovakija) savo iniciatyva naudoja rusišką „Sputnik V“ vakciną, o Kipras ir Graikija pripažįsta atvykėlių pasiskiepijimą „Sputnik V“ vakcina.

Skandalas dėl indiškos „AstraZeneca“ vakcinos

Viena iš priežasčių, apsunkinanti JK galimybes susitarti su ES dėl abipusio skiepų pasų pripažinimo – ES nenoras pripažinti Indijoje pagamintos „AstraZeneca“ vakcinos, kuria buvo paskiepyta keli milijonai britų.

Liepos pradžioje kilo skandalas, kai paaiškėjo, jog bent 5 milijonai JK gyventojų buvo paskiepyti ES neįregistruota indiškąja „AstraZeneca“ vakcina, kuri dar žinoma „Covidshield“ pavadinimu. Pasirodo, Indijos Serumo instituto (SII) pagaminta „AstraZeneca“ skiepų versija yra neįregistruota Europos vaistų agentūroje (EMA), o šia vakcina paskiepyti JK gyventojai gali būti neįleisti į ES šalis.

ccnull.de nuotr. / Skiepai

JK viešojoje erdvėje jau yra nemažai pasakojimų apie indiška vakcina paskiepytus gyventojus, kurie į lėktuvus neįleidžiami dar britiškuose oro uostuose po to, kai nuskenuojami jų vakcinų pasai, nurodantys skiepų partijos numerius.

Indijoje pagamintą „AstraZeneca“ vakciną galima nustatyti pagal partijos numerius, kurių tėra tik trys: 4120Z001, 4120Z002 ir 4120Z003.

Britų valdžios teigimu, nesąžininga, kad ES nepripažįsta indiškų „AstraZeneca“ skiepų, kurie yra pagaminti vadovaujantis tokia pačia technologija, kaip ir kitos „AstraZeneca“ vakcinos, bei taip pat efektyviai apsaugo nuo koronaviruso. Tačiau taip teigdama JK vyriausybė šiek tiek gudrauja, mat ES nepripažįsta indiškosios „AstraZeneca“ tik todėl, jog Indijos Serumo institutas savo gaminio nėra įregistravęs Europos vaistų agentūroje (EMA).

Reikia tikėtis, kad šios techninio pobūdžio problemos netrukus bus išspręstos, nes jau dabar net 15 Europos šalių pripažįsta indiškąją „AstraZeneca“/„Covidshield“ vakciną, įskaitant Belgiją, Šveicariją, Islandiją, Austriją, Bulgariją, Suomiją, Vokietiją, Graikiją, Vengriją, Airiją, Latviją, Nyderlandus, Slovėniją, Ispaniją ir Švediją. Estija „Covidshield“ pripažįsta dalinai – tik tuo atveju, jei vakcina paskiepyti iš Indijos atvykstantys keliautojai.




Koronavirusas

Zurnalisto darbo skelbimas
ALF account assistant
Zurnalisto darbo skelbimas
ALF account assistant
Zurnalisto darbo skelbimas