Skelbimai

Gyvenimas karantino sąlygomis: tai gresia ir Jums

Išėjimas iš namų ir rekomendacijų nesilaikymas gali būti pavojingas sveikatai ar net gyvybei (jeigu ne savo – tai kitų žmonių). Ši, šiandien daugelyje pasaulio valstybių galiojanti taisyklė, paskutinį kartą taikyta per Antrąjį pasaulinį karą. Kodėl toks svarbus karantinas, kaip jis atrodo eilinio šalies gyventojo kasdienybėje ? Lietuvoje tai jau pajutome, o Jungtinei Karalystei tokia priemonė dar tik gresia.

pikrepo.com nuotr.
pikrepo.com nuotr.

Kas yra karantinas? Trumpai tariant, tai žmonių judėjimo apribojimas siekiant apsaugoti ligos – šiuo atveju koronaviruso – plitimą.

Kaip jis atrodo šalies mastu? Uždaromos valstybės sienos, nedirba mokyklos, maitinimo įstaigos, uždaromos pramogų zonos, veikia tik būtiniausių maisto produktų parduotuvės, vaistinės, ribojamas transportas ir bet kokios veiklos, kurios sutrauktų būrius žmonių į vieną vietą.

Kitaip tariant, valstybėje gyvenimo tempas sumažinamas iki minimumo.

Pirmadienį tai savo kailiu pajuto Lietuvos gyventojai. Dalijamės vieno iš jų pasakojimu – galbūt jis padės suprasti, ką tai reiškia. Nes gali būti, kad JK gresia tas pats.

Trumpas dosjė

„Esu ketvirtą dešimtį įpusėjęs vyras, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Lietuvos didmiestyje. Pagrindinė veikla, kuria verčiuosi ir užsidirbu liūto dalį pinigų (pajamas gaunu iš kelių šaltinių), reikalauja nedaug – standartinių pajėgumų nešiojamojo kompiuterio, telefono, interneto ryšio.

Nuomojuosi biurą, nes ankstesni bandymai dirbti iš namų paliko slogų įspūdį, atsiliepė sveikatai.

Su žmona esame aktyvūs tiek socialiai, tiek fiziškai. Vaikų kol kas neauginame.

Dalis mano darbinės veiklos reikalauja susitikimų su žmonėmis, vadinamojo gyvo kontakto.

Šiuo metu man galioja karantinas. Kaip ir likusiems Lietuvos gyventojams.

Jaučiu, kad man tai bus nemažas išbandymas. Kaip ir visai mūsų kartai. Tačiau suvokiu, kaip tai visiems svarbu“, – prisistatė savo asmens duomenų viešinti nepanoręs vyras.

Pasiruošimas

Kad Lietuvai gresia karantinas, šalies valdžia pranešė šeštadienį, o po tos dienos vakare įvykusio vyriausybės posėdžio nutarta, jog ši priemonė bus taikoma nuo pirmadienio.

Sekmadienį su žmona nutarėme pasivaikščioti ir mes buvome vieni iš daugelio, kurie tądien taip sugalvojo – populiariausiose užmiesčio vietose visos automobilių stovėjimo aikštelės buvo pilnutėlės. Teko važiuoti dar tolėliau, ten, kur žmonių mažiau.

Po to užsukome į prekybos centrą pasipildyti maisto atsargų. Radome ne viską, kas buvo pirkinių sąraše: vaisiai, daržovės, mėsa, makaronai ir kruopos buvo tiesiog iššluotos. Matėme, kad Anglijoje – ne ką geresnė padėtis ir kai kurių maisto produktų trūksta.

Manau, kad tokiose krizinėse situacijose puikiai atsiskleidžia žmonių bendruomeniškumas arba savanaudiškumas. Pastarasis, atrodo, yra vyraujanti savybė: po manęs – nors ir tvanas.

Nėra padėties be išeities. Valgyti tikrai nepritrūksime.

00:00 valandų įsigaliojo karantiną skelbianti tvarka. O tuomet prasidėjo.

Pirmiausiai gavome tokias žinutes iš vyriausybės:

Gyvenimas karantino sąlygomis: tai gresia ir Jums

Pagrindinė karantino taisyklė

Nėra reikalo eiti iš namų – būk geras, neik. Jeigu nėra galimybės dirbti iš namų, jeigu trūksta maisto ar vaistų – prašom. Neuždrausta ir išeiti pasivaikščioti. Svarbiausia – vengti kontakto su kitais žmonėmis.

Galiu dirbti iš namų, todėl į biurą pirmadienį nėjau. Kaip minėjau, ankstesni darbo namuose bandymai man nepaliko gero įspūdžio, todėl jaučiu, kad ateinančios dvi savaitės bus ne pačios lengviausios.

Visų pirma – dėl ribotos aplinkos ir vienatvės (žmona privalėjo išeiti į darbą). Antra, esu pratęs pietauti kavinėse, o dabar tokį patogumą, kaip dienos pietūs, artimiausias dvi savaites teks užmiršti. Visos kavinės uždarytos.

Dalis maitinimo įstaigų atveža maistą į namus, tačiau dėl tokios paslaugos jo kaina išauga. Taigi – ačiū, ne.

Po gero pusdienio nutariau išeiti laukan pasivaikščioti. Iš pradžių buvo šiek tiek nerimo, tačiau jis greitai atlėgo – žmonių gatvėse buvo pastebimai mažiau, nei įprastai. Juk svarbiausia karantino taisyklė – užkirsti kelią artimam žmonių kontaktui, kuris padeda plisti nelemtajam koronavirusui.

Saugus atstumas yra 1-2 metrai.

Jo laikytis reikia ne tik dėl to, kad neužsikrėstum, bet kad neužkrėstum kitų žmonių. Juk medikai aiškiai pasakė, kad dalis žmonių net nepajutę simptomų persirgs koronavirusu, tačiau jie gali užkrėsti silpnesniuosius, kuriems virusas gali būti pražūtingas.

Štai dėl ko reikia likti namuose.

O ypač tiems, kurie pajuto simptomus (karščiavimą ir kosulį), arba tiems, kurie neseniai grįžo į užsienio.

Požiūrių skirtumas

Vis dėlto dalis gyventojų mano, kad koronavirusas ir visi jį lydintys nepatogumai yra išgalvoti kažkokių struktūrų kažkokiu tikslu. Viešojoje erdvėje (dabar kiekvienas durnius gali viešai pasisakyti) nemažai piktų pareiškimų: MAN trukdo, AŠ negaliu, MAN nepatogu, AŠ nusivyliau, MAN gėda, AŠ apakęs…

Ir taip toliau. Kokia bendra tendencija šiame negatyvo sraute? Asmuo iškeliamas aukščiau visuomenės. Kam viso to reikia, jeigu tai nepatinka MAN? Kodėl galioja tvarka, kuri MAN trukdo?

Neretai žmogus pasijaučia toliau savo nosies nematančiu pasaulio centru: jeigu aš nemačiau – vadinasi neegzistuoja. Negerai man – negerai visam pasauliui.

Kai matau tokius pranešimus, prisimenu 2011 metų kovą matytus vaizdus iš Japonijos. Tai šaliai anuomet smogė galingas žemės drebėjimas ir cunamis, pražudęs beveik 20 000 žmonių, kelis kartus daugiau palikęs ne bamų.

Kaip tokioje situacijoje elgėsi japonai?

„Aš negaliu skųstis ir reikalauti pagalbos sau. Žinau, kad ji reikalinga ir kitiems“, – kalbėjo pusamžis vyras, per pusdienį netekęs visko, kas vadinama gyvenimo pagrindu: šeimos ir namų.

Štai toks požiūrių skirtumas.

Po pirmos dienos

Šiomis dienomis įkyriai kirba dar viena mintis: niekaip nesuprantu žmonių, kurie ilgisi sovietų sąjungos, kurios ir man pačiam teko šiek tiek matyti.

Juk pats gyvenimas šiomis dienomis surežisavo ir atkartojo tai, kad buvo kasdienybė toje melo imperijoje: į užsienį išvykti negalima (tik su specialiu leidimu), parduotuvėse trūksta prekių.

Skirtumas tik tas, kad dabar turime žodžio laisvę ir visas galimybes ja naudotis bei kitus vakarietiškojo pranašumus: patogius automobilus, individualiai įrengtus namus. Galime laisvai nuspręsti, kokią mašiną pirkti, kaip apstatyti butą, o ne laukti eilėje prie „Žiguli“ gauti arba kokiame nors baldų kombinate pagamintos sekcijos (tokios pat kaip turi pusė miesto).

Paradoksalu, tačiau žodžio laisvė šiandien vis dar naudojama išrekšti ilgesiui sistemos, kurioje žodžio laisvė neegzistavo. Kažkoks sadomazochizmas.

Gyvenimas karantino sąlygomis: tai gresia ir Jums

Geriau ar blogiau?

Ką gi, tokiems apmąstymas laiko ateinančias dvi savaites turėsiu į valias: su draugais susitikti neišeis, abonementas į baseiną – bevertis, visi renginiai atšaukti, apie keliones net nėra kalbos.

Ir tokioje padėtyje baisiausia yra ne tai, kad ims trūkti maisto ar sušlubuos sveikata. Baisiausia likti vienam su savo mintimis ribotoje erdvėje. O ir mintys – ne pačios geriausios. Toks pusiau kalėjimas. Išorinis ir vidinis.

Panašu, kad teks išmokti kruopščiau planuoti pirkinius: neprotinga kaskart bėgioti į parduotuvę užsimanius „kažko“.

Galva, atrodo, gali pavargti labiau nei kūnas.

Taip atrodo karantinas kasdienybėje.

Jungtinėje Karalystėje jo nėra, gal ir nebus.

Galbūti nuo to Jums, gyvenantiems ten, yra geriau. Arba blogiau – greitai sužinosime.

O kol kas – plaukite rankas ir neikite iš namų, jeigu pajutote karščiavimą arba kosėjate. Pasidarykite karantiną sau.

Ta, kiek žinau, pirmadienį jau pasakė Borisas Johnsonas.

Būkite ir likite sveiki.




Koronavirusas

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today