Skelbimai

Ar Europą jau pasiekė antroji koronaviruso epidemijos banga?

Įvairių šalių mokslininkai nesutaria dėl antrosios koronaviruso epidemijos bangos Europoje pradžios. Ginčijamasi, ar vis dar tęsiasi pirmoji koronaviruso epidemijos banga, ar mus jau pasiekė antroji banga?

flickr.com (Jernej Furman) nuotr. / Miestas Europoje
flickr.com (Jernej Furman) nuotr. / Miestas Europoje

Virusinės epidemijos antrosios bangos sąvoka neturi griežto mokslinio apibrėžimo. Dažniausiai įvairių epidemijų antrosiomis bangomis laikomi virusų proveržiai po to, kai užsikrėtimų skaičius jau buvo beveik išnykęs arba virusų epidemijų suaktyvėjimas tam tikru metų laiku (sezonu). Prieš antrųjų bangų kilimą tikėtinos ir jas sukeliančių virusų mutacijos, galinčios paskatinti naujas epidemijas.

Ginčus kursto ir tai, jog nelabai aišku, nuo kada ir kaip skaičiuoti antrosios bangos Europoje pradžią – nuo tada, kai padidėjęs užsikrėtimų skaičius buvo užfiksuotas konkrečių šalių vietovėse, nuo tada, kai pakartotinių užsikrėtimų skaičius tapo nacionaline krize konkrečiose šalyse, ar reikia sulaukti pakartotinės, visą Europą apimančios krizės?

Jei skaičiuosime visos Europos mastu padidėjusį užsikrėtimų skaičių, tuomet galima teigti, jog jau sulaukėmė antrosios koronaviruso epidemijos bangos, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) statistiniais duomenimis, pirmoji banga taip niekad ir nepasibaigė. Vien šių metų liepą visame pasaulyje buvo užfiksuota daugiau nei 8 milijonai naujų užsikrėtimų koronavirusu atvejų arba beveik tiek pat, kiek per epidemijos pirmąjį pusmetį. Pasaulyje koronavirusu užsikrėtus daugiau nei 17 milijonų žmonių, WHO įspėjo, kad koronaviruso epidemija toliau įgauna pagreitį, o užsikrėtimų skaičius kas šešias savaites padvigubėja.

Oksfordo universiteto mokslininkai nustatė, jog užsikrėtimų koronavirusu skaičius šalių viduje padidėja kaskart, kai tik sušvelninamas arba panaikinamas karantinas, todėl užsikrėtimų skaičius nuolat nesustabdomai didės, kol visuomenėje cirkuliuos virusas. Įdomu ir tai, jog koronaviruso epidemijos suintensyvėjimas Europos šalyse, pavyzdžiui Ispanijoje ir Belgijoje, fiksuojamas praėjus maždaug 2 mėnesiams nuo tada, kai buvo pradėtas taikyti karantino švelninimas, nors pasitaiko ir išimčių (Italija).

Iki šių metų liepos vidurio viešojoje erdvėje pasirodžiusios prognozės tvirtino, jog koronaviruso antroji banga Europoje tikėtina šį rudenį ar ateinančią žiemą ir turėtų sutapti su kasmetiniu gripo sezonu.

Kita vertus, vis labiau didėjantis užsikrėtimų skaičius privertė sunerimti įvairių šalių vyriausybes. Po to, kai liepos pabaigoje Ispanija buvo priskirta šalims, iš kurių atvykus į Angliją privaloma 14 dienų saviizoliacija, o britų premjeras Borisas Johnsonas oficialiai pareiškė, jog Europoje jau stebimos antrosios bangos apraiškos, Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė nedelsiant ėmėsi veiksmų. Šiaurės Vakarų Anglijos gyventojams buvo uždrausta lankytis vienas kito namuose, o visoje Anglijoje atidėtos karantino švelninimo priemonės, turėjusios įsigalioti nuo rugpjūčio 1 d.

Būtinas bendradarbiavimas

Southamptono universiteto tyrimo išvadomis, Europos šalims būtina koordinuoti savo veiksmus naikinant karantiną bei siekiant užkirsti kelią naujos koronaviruso epidemijos bangos plėtrai.

Tyrime teigiama, jog antrosios koronaviruso bangos tikimybė priklauso nuo didžiųjų Europos šalių, kuriose gerai išvystyta susisiekimo infrastruktūra ir kurios šiuo metu taiko nevaistinius kovos su koronavirusu būdus (socialinę distanciją, veido kaukių dėvėjimą, kelionių ribojimus ir kitus), tačiau tarpusavyje nederina savo veiksmų. Vienai šaliai anksčiau nutraukus karantiną nei kitoms, bendra koronaviruso perdavimo grėsmė Europoje nesumažėja, ypač vasaros atostogų sezono metu, kai stebimas didelis žmonių judėjimas po visą Europą.

Jei Europos valstybės tarpusavyje suderintų, jog karantino metu galiojančių suvaržymų įvedimas ar panaikinimas būtų atliekamas tuo pačiu metu, koronaviruso plitimas šalių viduje galėtų būti sustabdytas per pusmetį ir visą dėmesį būtų galima skirti kovai su koronaviruso epidemijos plėtra iš trečiųjų šalių (atvykstančių užsieniečių kontrolei).

Mokslininkų prognozėmis, didesnė antrosios koronaviruso bangos kilimo tikimybė yra JK, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje.

Didžiųjų Europos šalių tarpusavio veiksmų derinimas nereiškia, jog minėti veiksmai turi būti vienodi. Pavyzdžiui, mokslininkų surinktais anoniminiais mobiliojo ryšio duomenimis, leidusiais nustatyti asmenų judėjimo kryptis, iš Vokietijos koronavirusas daugiausiai plinta į kaimynines šalis, o iš Prancūzijos – po visus didžiuosius Europos miestus. Vokietijai būtų prasmingiau riboti vietines keliones, o Prancūzijai – uždaryti oro uostus.

Skirtingos šalys taiko skirtingas taisykles

Koronaviruso epidemijos metu kiekviena Europos šalis vadovaujasi savo pačios taisyklėmis ir kol kas nematyti jokio koordinuoto glaudesnio bendradarbiavimo. Pavyzdžiui, į Lietuvą iš Belgijos leidžiama atvykti tik Lietuvos piliečiams, kurie privalo saviizoliuotis 14 dienų, tačiau pačioje Belgijoje leidžiama laisvai išvykti ir atvykti iš daugelio ES šalių. Be to, Belgija netaiko griežtų karantino taisyklių atvykėliams iš stipriai koronaviruso paveiktų Ispanijos, Portugalijos, JK ir kitų šalių regionų, kurių viduje galioja griežtas karantinas.

Teisinėmis spragomis gana aktyviai naudojasi ir iš Ispanijos namo grįžtantys JK gyventojai, nenorintys privalomai saviizoliuotis 14 dienų – jie vengia tiesioginių skrydžių ir keliauja iš Ispanijos namo per Prancūziją ar kitas valstybes, iš kurių atvykus nereikia saviizoliuotis (pilną šalių sąrašą, iš kurių atvykus į Angliją saviizoliacija nėra privaloma, rasite čia).

Visų Europos Sąjungos (ES) valstybių taisykles (pagal konkrečią šalį), taikomas atvykėliams koronaviruso epidemijos metu, galite rasti čia.

ES pareigūnų teigimu, Europos Komisija (EK) gali tik rinkti duomenis ir bandyti skatinti šalių bendradarbiavimą, tačiau kol kas daugelis ES šalių linkusios vadovautis savo pačių taisyklėmis ir tik gana paviršutiniškai derina bendrus veiksmus.

Viena iš ES institucijų, apibendrinančių koronaviruso epidemijos vaizdą – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Ši ES institucija renka duomenis iš visų koronaviruso paveiktų šalių ir kasdien pateikia išsamią informaciją apie užsikrėtimų mastą Europos ekonominėje erdvėje (EEA) ir JK.

Rugpjūčio 2 d. ECDC duomenimis, labiausiai koronaviruso paveiktomis vietovėmis buvo Šiaurės Rytų Ispanija, Belgija, Liuksemburgas, Švedija, kai kurios Rumunijos, Bulgarijos ir Kroatijos dalys.

Embassy



Koronavirusas

Bagdonas till 10.09
Embassy
Bagdonas till 10.09
Embassy
Bagdonas till 10.09