Skelbimai

Lietuviai prisiteisė kompensacijas iš „Ryanair“

Grupei lietuvių pavyko įrodyti, kad pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ privalo jiems išmokėti kompensacijas dėl atšaukto skrydžio.

William Starkey/geograph.ie nuotr.
William Starkey/geograph.ie nuotr.

Taip praėjusią savaitę nusprendė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs aštuonių keleivių iškeltą civilinę bylą dėl žalos atlyginimo.

Už tai, kad atšaukė daugiau kaip 1 500 kilometrų viršijantį skrydį, „Ryanair“ kiekvienam keleiviui privalės sumokėti po 400 eurų, – kadangi bylą buvo iškėlę aštuoni keleiviai, jiems priteista 3,2 tūkst. Eur kompensacija. Be to, oro bendrovė privalės sumokėti daugiau kaip tūkstantį eurų ieškovams atsiėjusių bylinėjimosi išlaidų.

Dar vienos keleivės byla buvo išnagrinėta Kauno teisme, jai taip pat iš oro bendrovės buvo priteista 400 Eur kompensacija.

„Ryanair“ tylėjo

Bylos duomenimis, dar 2018 m. kovo 2 d. rytą iš Vilniaus į Paryžiaus Beauvais oro uostą turėjusį įvykti skrydį „Ryanair“ atšaukė kovo 1-osios vakarą. Apie tai savo pareiškime teismui nurodė kaunietė keleivė.

„Skrydis turėjo įvykti 7.10 val. ryte, o išvakarėse, apie 19 val., gavau pranešimą, kuriuo liepta nevykti į oro uostą, nes skrydis yra atšauktas, o daugiau jokių aplinkybių nebuvo nurodyta, – teigė ji. – Kai oro vežėjui pateikiau skundą dėl kompensacijos išmokėjimo, man buvo nurodyta, kad skrydis buvo atšauktas dėl prasto oro, tačiau šis teiginys buvo melagingas, nes kovo 2 d. tokiu pat laiku kitas lėktuvas pakilo suplanuoto skrydžio metu.“

Iš „Ryanair“ negavusi kompensacijos, keleivė kreipėsi į tuometę Civilinės aviacijos administraciją (CAA, dabar – Lietuvos transporto saugos administracija), kuri dėl gauto skundo pradėjo tyrimą.

Atsakydama į CAA atstovų klausimus, oro bendrovė nurodė, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių – blogų oro sąlygų Lietuvos sostinėje. Toks atsakymas CAA neįtikino – jos atstovai kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą, kuri netrukus nurodė, kad skrydžio dieną nuo 6 iki 11 val. Vilniaus oro uoste matomumas buvo geras, tik nuo 6.38 iki 7.20 val. buvo nežymiai sumažėjęs.

CAA vėl kreipėsi į „Ryanair“ dėl papildomos informacijos pateikimo, tačiau naujų paaiškinimų oro bendrovė nepateikė, todėl tyrimą atlikę administracijos atstovai padarė išvadą, kad skrydis buvo atšauktas ne dėl ypatingų aplinkybių, todėl oro vežėjas keleivei privalo sumokėti 400 Eur atšaukto skrydžio kompensaciją pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, nuostatas.

Tokios pačios išvados buvo pateiktos ir CAA atlikus kitą tyrimą dėl aštuonių vilniečių, kurie taip pat dėl atšaukto skrydžio negalėjo išvykti į Prancūziją.

Thomas Nugent/geograph.org.uk nuotr.

Nepateikė įrodymų

Tačiau net ir sulaukę palankaus atsakingos Lietuvos instancijos sprendimo, keleiviai kompensacijų negavo, todėl buvo priversti kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šis ieškinį patenkino taip ir nesulaukęs „Ryanair“ atstovų pozicijos, – nors oro vežėjui buvo įteikti visi bylos dokumentai, į juos nebuvo sureaguota.

Ir tik tada, kai teismas Airijos kompanijai priėmė nepalankų sprendimą, „Ryanair“ atstovai su apeliaciniu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Savo skunde oro vežėjo atstovai tikino, kad keleiviams kompensacijos nepriklauso, nes tądien orlaiviu „Boeing 737-800“ turėjęs vykti skrydis Vilnius-Paryžiaus Buvė buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių – didelio sniego.

„Vilniaus oro uostas buvo uždarytas dėl didelio sniego ir didelių sniego kritulių, orlaiviai negalėjo išvykti dėl blogėjančių oro sąlygų iš Vilniaus dėl didelių sniego kritulių, orlaivių apledėjimo ir takų bei sniego valymo, – teismui nurodė „Ryanair“ atstovaujantys advokatai. – Lėktuvas negalėjo pakilti dėl to, kad oro uosto takai buvo valomi, oro uostas toliau stengėsi pašalinti likusį sniegą iš likusių takų ir pakelių, dėl didelių nepalankių oro sąlygų dėl didelių apribojimų antžeminėms transporto priemonėms. Šiuo atveju skrydis buvo atšauktas dėl labai blogų oro sąlygų – sniego.“

Oro vežėjo atstovai patikino, kad „sniego ir nesaugaus ledo pašalinimas iš takų ir kilimo ir tūpimo takų“ yra Vilniaus oro uosto, o ne oro linijos, atsakomybė.

„Traukos trūkumas trukdo kilimui, trukdo lėtėjimui nusileidimo metu ir trikdo krypties valdymą, – nurodoma teismui atsiųstame „Ryanair“ skunde. – Be to, sušaldytos šiukšlės gali pakenkti padangoms, varikliams ir lėktuvams. Tokios blogos oro sąlygos ir dėl to susidariusios aplinkybės yra laikytinos ypatingomis aplinkybėmis Reglamento 261/2004 prasme ir todėl šis skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių ir kompensacijos keleiviams nemokėtinos.“

Tuo metu keleiviams atstovaujantys teisininkai teismui nurodė, kad „Ryanair“ pateikė tik deklaratyvius teiginius, nors privalėjo pateikti tai patvirtinančius objektyvius įrodymus. Atsiliepime į oro vežėjo skundą taip pat buvo pažymima, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Aviacinių prognozių poskyrio duomenimis, skrydžio atšaukimo dieną Vilniaus oro uoste matomumas buvo geras.

„Oro vežėjas, paprašytas pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, jų nepateikė, – nurodė keleivių atstovai. – Neišvalyti nuo sniego kilimo – tūpimo takai, kaip ypatinga aplinkybė, nebuvo nurodyta „Ryanair“ atsakyme CAA, dėl ko apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės laikytinos tik gynybine pozicija, be to, oro vežėjas nepateikė jokių įrodymų, kad nurodytą atšaukto skrydžio dieną dėl šios ypatingos aplinkybės Vilniaus oro uostas butų uždarytas arba Vilniaus oro uoste turėję nutūpti orlaiviai butų nukreipiami į kitą oro uostą ir pan.“

Su keleivių atstovų pozicija sutiko ir „Ryanair“ apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, pažymėjęs, kad oro vežėjo atstovai turėjo pareigą įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus.

„Įrodinėjimas yra šalių pareiga, nes už jos nevykdymą arba netinkamą įvykdymą gali būti taikomos sankcijos – priimamas nepalankus sprendimas“, – pabrėžė apeliacinės instancijos teismo trijų teisėjų kolegija.

Anot jų, „Ryanair“ teigia, jog skrydis buvo atšauktas, kadangi Vilniaus oro uoste buvo susiklosčiusios ypatingos aplinkybės – sniego gausa ir nenuvalytas pakilimo takas, tačiau oro vežėjas nepateikė jokių, savo teiginius pagrindžiančių, įrodymų, kas daro jo teiginius deklaratyviais.

„Byloje esantis CAA raštas įrodo, jog atšaukto skrydžio dieną nuo 6 val. iki 11 val. vietos laiku Vilniaus oro uoste matomumas buvo geras, tik buvo sumažėjęs nuo 6.38 iki 07.20 val., – pažymėjo teismas. – Šiame rašte nėra rašoma, kad oro uoste būtų buvęs didelis sniego kiekis ir nenuvalyti pakilimo takai, kas būtų lėmę, jog „Ryanair“ privalėtų atšaukti skrydį. Nesant objektyvių duomenų, pagrindžiančių oro vežėjo teiginius dėl ypatingų aplinkybių buvimo, teisėjų kolegija tokius jo teiginius laiko neįrodytais ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas kompensaciją iš „Ryanair“ už atšauktą skrydį priteisė pagrįstai.“

pickpik.com nuotr.

Kada priklauso kompensacijos?

Prisiteisti 250-600 Eur kompensaciją, priklausomai nuo skrydžio atstumo, iš oro vežėjo galima, jeigu lėktuvas į galutinę kelionės vietą vėlavo atvykti ne mažiau kaip 3 val. arba išvis buvo atšauktas dėl priežasčių, kurių oro bendrovė negalėjo numatyti iš anksto.

Kompensacijos galima reikalauti, jei skrydis atidedamas bent 3 val. (jos dydis nustatomas atsižvelgiant į skrydžio atstumą). Pagal dabartines taisykles, jei kelionės atstumas 1 500 km arba mažiau, priklauso 250 Eur, daugiau kaip 1 500 km – 400 Eur, daugiau kaip 3 500 km – 600 Eur.

Oro vežėjui atsisakius suteikti reikiamą pagalbą, mokėti kompensaciją arba nesulaukus atsakymo į pretenziją per 2 mėnesius, keleivis gali pasiskųsti atsakingai priežiūros institucijai.

Jeigu įvykis įvyko ES valstybėje – kreipiamasi į jos kontroliuojančią instituciją (Lietuvoje – Lietuvos transporto saugos administraciją).

Jeigu skrydis iš trečiosios šalies į ES oro uostą – tai į ES valstybės narės, kur buvo pirmoji skrydžio nusileidimo vieta, arba ES valstybės, kurioje buvo skrydžio sutrikdymo atvejis, kontroliuojančią instituciją.

Jeigu jos išvados yra palankios ir oro bendrovė vis tiek nesutinka atlyginti žalos, – į teismą. pagal skrydžio išvykimo, atvykimo vietą arba – oro vežėjo registracijos vietą.

DELFI.lt



Kelionės

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today