Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

„Surūgęs“ lietuviškas charakteris – mitas?

Jau darosi įprasta, kad emigrantai ar tiesiog nemažai keliaujantys žmonės pradeda keikti mūsų tėvynę kaip vietą, kurioje maža besišypsančių veidų. Žvėryno natūralios medicinos centro mitybos specialistė Jelena Tulčina teigia, kad ne viskas yra taip paprasta. „Galėtume kaltinti vieni kitus, kad esame suirzę ir viskuo nepatenkinti niurzgos, tačiau, mano nuomone, kiekvienas, kuris jaučiasi blogai, turi teisę būti nelaimingas“, – teigia gydytoja.

Ryan McGuire nuotr. / Surūgusi išraiška.
Ryan McGuire nuotr. / Surūgusi išraiška.

Pasiryžę pokyčiams tampa laimingesni

Medikė sako, kad, kiekvieną dieną susidurdama su nuo įvairiausių ligų kenčiančiais pacientais, lyg ir turėtų patekti į kategoriją tų, kurie skundžiasi „lietuviškuoju“ charakteriu. „Galiu visiškai tam paprieštarauti. Yra netgi atvirkščiai! Pirmąjį sykį atėjęs pacientas iš tiesų dažnai jaučiasi išsekęs nuo jį kankinančios ligos, todėl jo nuotaika prastesnė. Tačiau veiduose tų, kurie sugrįžta, visuomet matau pagaliau atsiradusią viltį pasveikti, gyventi normalų gyvenimą. Aš gyvenu apsupta laimingų žmonių, kurie nusprendė imtis veiksmų vietoje to, kad visą gyvenimą sau ir aplinkiniams gadintų nuotaiką nesibaigiančiais skundais dėl sveikatos būklės“, – džiaugiasi ilgametė natūralios medicinos praktikė.

Saulė – geros nuotaikos garantas?

Kaip vieną iš priežasčių, dėl ko mes šypsomės mažiau, J. Tulčina įvardija saulės trūkumą. „Kad ir šis užsitęsęs pavasaris ar neįprastai lietinga ir apsiniaukusi vasara. Žinoma, kad daug lengviau šypsotis, kai už lango šviečia saulė. Vis dėlto nepamirškite, kad vaikai šokinėja per balas ir vos išvydę lietaus lašus bėga ieškoti vaivorykštės. Esu įsitikinusi, kad chaotiškas mūsų gyvenimo ritmas, didžiulis streso lygis ir netaisyklinga mityba kenkia mūsų sveikatai bei nuotaikai daug labiau nei nedidelis saulėtų dienų skaičius per metus“, – teigia gydytoja.

Nacionalinės virtuvės ypatumai

Žinomas posakis „esame tai, ką valgome“ – absoliuti tiesa, į kurią privalome kreipti dėmesį. „Lietuviai priprato prie itin sunkaus maisto – įsitikinome, kad mums į kraują įaugęs cepelinų, vėdarų ir kiaulių ausyčių poreikis. Senovėje, kuomet didžiulio energijos kiekio pareikalaudavo lauko darbai, ši dieta turėjo pagrindo. Vis dėlto net mūsų geografinė zona, kur auga tiek žalumynų bei daržovių, mums sufleruoja, kad turėtume jas valgyti. Žinoma, cepelinai – labai skanu. Retkarčiais ir pati neatsisakau bulvinės jų dalies, tačiau jie negali tapti kasdieniu maistu!“ – griežtai nukerta pašnekovė.

Roges ruošk vasarą

J. Tulčina teigia, kad pas ją žiemą ateinantys klientai vis skundžiasi, kad neturi galimybės maitintis sveikai – juk žiemą niekas neauga. „Dabar yra pats puikiausias laikas pradėti ruoštis šaltajam sezonui. Prisiminkite močiučių išmintį ir vakuokite, konservuokite, šaldykite ir rauginkite. Tapkite voverėmis kaupikėmis ir žiemą galėsite džiaugtis sveikomis cukinijomis, moliūgais, aguročiais, šaldytomis petražolėmis, krapais, uogomis, raugintais agurkais, kopūstais ar bet kuo, ką tik leidžia jūsų fantazija ar močiutės palikta receptų knyga. Galiausiai, esu pastebėjusi, kad jei pagal maisto netoleravimo testą žmogui tinka vienas ar kitas augalinės kilmės produktas, su juo organizmas susidoroja lengvai. Taigi, net ir žiemą galite mėgautis daržovėmis ar vaisiais iš paprasčiausios parduotuvės – toksinus, esančius ant jų, jūsų organizmas suskaidys daug lengviau nei mėsos gabalą“, – pataria mitybos specialistė J. Tulčina.

Naudingi patarimai: ką užkonservuoti

Cukinijos, moliūgai, aguročiai, petražolės, krapai, uogos – viską į maišelius ir į šaldiklį ar rauginti, konservuoti.

Jei augalas tinka imuninei sistemai, organizmas greitai apsivalo net nuo jo toksinų – purškalų ar pan. Todėl nebijokite pomidorų pirkti ir žiemą.

Raugintas maistas yra puikus – virškinimui padeda kopūstai, agurkai. Marinuoti actu – kenkia inkstams.

alfa.lt



Įvairenybės

pinigai paslaugos blue
pinigai paslaugos blue
pinigai paslaugos blue
pinigai paslaugos blue
pinigai paslaugos blue