Neturi piniguNeturi piniguNeturi pinigu

Kodėl lietuviai maistui išleidžia daugiau nei britai?

Rasti viduriuką, kaip tikslingai paskirstyti išlaidas – visuomet ilgų svarstymų reikalaujanti užduotis. Sunkiausia yra rasti balansą maisto išlaidoms: kad nieko šaldytuve netrūktų, kad būtų sveika ir skanu, dar nepamaišytų ir vienas kitas skanėstas, bet kartu nesinori išleisti pinigų perniek nereikalingiems produktams.

Pixabay.com nuotr. / Pirkiniai
Pixabay.com nuotr. / Pirkiniai

Naujienų portalo Anglija.today žurnalistė tris mėnesius sekė Londone gyvenančios lietuvių ir britų šeimos išlaidas ir rezultatai nustebino. Britų šeima maistui išleidžia bent kelis kartus mažesnę sumą pinigų.

Situacija ganėtinai panaši: abiejose šeimose – vyras ir moteris. Lietuviai – darbingo amžiaus, britai – jau pensininkai (70+). Abi šeimos turi nuosavą būstą, reguliarias pajamas (britai jas gauna iš valstybės mokamos pensijos, turi privačių indėlių – aut.).

Anglijoje karantinas įsigaliojo jau prieš 115 dienų. Pirmąsias dvi savaites parduotuvėse kilo sąmyšis, trūko maisto produktų, vėliau keletą savaičių buvo ribojamas jų kiekis. Su garbingo amžiaus britais buvo sutarta, kad šie kiekvieną savaitę pateiks produktų sąrašą ir lietuviai jiems pristatys visas reikiamas prekes. Taip ir patogiau, ir ramiau, saugant garbingo amžiaus žmonių sveikatą.

Pirmąsias savaites britų šeimos išlaidos (primename, prekes jiems pirko lietuviai) siekė vidutiniškai apie 50-60 svarų sterlingų, o sąraše buvo įtraukta vaisiai, daržovės, pienas, duona, mėsos gaminiai, kiaušiniai, sūris, skanėstai ir kt. Po pirmųjų 3-4 savaičių britai pasidomėjo, kodėl išleidžiama tokia suma pinigų: nejaugi maisto produktai taip pabrango?

Čia ir atsiskleidė pagrindiniai pirkimo įpročių skirtumai.

Tesco.com nuotr. / Apelsinų džemo pasirinkimas

Paprastas pavyzdys: jei sąraše yra įtrauktas „apelsinų džemas“, dauguma lietuvių stengiasi pirkti tą „geresnį“, nes pigiausias bus tikrai nei skanus, nei geras, nei kokybiškas. Britams – nei motais, jie ištikimi parduotuvių prekės ženklų („Tesco“, „Asda“ ar pan.) gaminiams. Kainų skirtumas taip pat akivaizdus. Palyginimui, „Tesco“ apelsinų džemas kainuoja 0,60 svaro centų, o kitų „geresniųjų“ vidutiniška kaina jau siekia nuo 1,50-2,25 svaro sterlingų.

Taip pat yra su šaldytomis daržovėmis. Tos pačios parduotuvės „Tesco“ ženklo šaldyti brokoliai kainuoja 0,59 svaro centų, kai kitų prekės ženklų kaina prasideda jau nuo apytikriai 1,25 svaro sterlingų.

Kiaušiniai. Daugelio svarstymu vis nenusprendžiama – pirkti „free range“ (laisvėje auginamų vištų – aut.) ar paprastus. Lietuvių šeimos pasirinkimas – „free range“ kiaušiniai, kurie „Tesco“ parduotuvėje kainuoja vidutiniškai nuo 1,69 iki 3,25 svaro sterlingų už 12 kiaušinių, tuo tarpu britų šeima renkasi kiaušinius, kurių kaina 0,79 svaro centų už 10 kiaušinių arba 0,99 centų už 15 kiaušinių.

Tesco.com nuotr. / Aliejaus pasirinkimas

Konservuotas tunas. Britų šeima renkasi „Tesco“ gaminį, kurio kaina už 4 konservų dėžutes siekia apie 2,83 svaro sterlingų, lietuvių šeima rinkosi „John West“ prekės ženklo tuną, kuris kainuoja apie 3,50-4 svarus už 4 dėžutes.

Daržovės – agurkai ir pomidorai. Jei lyginant parduotuvės kainas, britai rinkosi „salad tomatoes“ 650g pomidorų pakuotę už 1 svarą, lietuvių šeima rinkosi pomidorus su šakelėmis, 2,38 svaro sterlingų už kilogramą. Prasidėjus sezonui ir lietuvių parduotuvėse, dauguma lietuvių pirktų daržoves būtent jose. Morkoms, bulvėms, svogūnams ir pan. pasirinkimas abiejų šeimų išliko panašus.

Aliejus. Britų šeima renkasi „Tesco“ vegetable oil (kurio sudėtis atitinkama rapsų aliejui), jo kaina už litrą siekia apie 1-1,10 svaro sterlingų. Lietuvių šeima renkasi arba saulėgrąžų aliejų „Flora“, kurio litro kaina apie 2,25 svaro sterlingų, arba alyvuogių aliejų, kurio kaina dar aukštesnė.

Tualeto valiklis (bleach). Britų šeima renkasi taip pat „parduotuvinį“ variantą, kurio kaina už pakuotę (750 ml) yra 0,39 svaro centų. Lietuvių šeima rinktųsi „Domestos“ valiklį, kurio tokia pat pakuotė kainuoja jau nuo lygiai vieno svaro ar „Harpic“, kurio kaina dar šiek tiek aukštesnė. Skirtingi pasirinkimai ir tualetiniam popieriui, skalbimo priemonėms.

Tesco.com nuotr. / Baliklio kainų skirtumai

Panašus pasirinkimas išliko mėsos gaminiams, pienui, duonai (abi šeimos rinkosi batoną „Hovis“). Tiesa, britai į savo maisto racioną neretai įtraukia keptas konservuotas pupeles (tradiciniai angliški pusryčiai), konservuotą kumpį, virtus burokėlius. Ne paslaptis, kad britai mėgsta jau pagamintą, bet užšaldytą maistą, pvz. lazaniją jie renkasi šaldytą, o ne gaminti patys.

Jie taip pat lepinasi paprastais arbatiniais sausainiais, o ne sausainiais su pertepimu, pvz. populiariaisiais „Oreo“ ar pan., dribsniais (taip pat renkasi parduotuvės prekės ženklo gaminius, o ne pvz. „Kellogg’s“). Lietuvių šeima renkasi „Nutella“ tepamą šokoladinį kremą, britų šeima renkasi tą patį „Tesco“ ar „Stockwell“ kremą ir sutaupo dar daugiau nei svarą.

Sureguliavus pirkinių sąrašą pagal britų šeimos įpročius, jie kiekvieną savaitę maistui išleidžia 25-40 svarų sterlingų, lietuvių šeimos išlaidos maistui tiems patiems produktams siekia vidutiniškai iki 100 svarų. Svarbu pabrėžti, kad į išlaidas įskaičiuoti tik panašaus pobūdžio maisto produktai, nėra apskaičiuotas faktas, kad lietuvių šeima perka didesnį kiekį maisto, kad kitą dieną įsidėti pietus į darbą. Bendra savaitės išlaidų suma – dar didesnė.

Tesco.com nuotr. / Šokoladinio kremo pasirinkimai

Lietuvių šeima neslėpė: „parduotuvinių“ prekės ženklų gaminių neperka todėl, kad atbaido itin maža kaina, kas jiems simbolizuoja ne tokią kokybišką prekę, be to, paprasčiau ir ramiau rinktis jau žinomus prekės ženklus.

Britai taip pat kalbėjo, kad jie už tą patį produktą nežada mokėti daugiau, jei jį galima rasti už mažesnę kainą. Pasak jų, visą gyvenimą taip maitinosi, ir, kaip juokaudami sako, dar nei vienas nuo „per pigaus“ maisto nenumirė.

Beje, britų šeima pridūrė esminį faktą, kas per pastaruosius keletą mėnesių jiems dar padėjo sumažinti išlaidas maistui. Tai – išankstinis prekių sąrašas ir planas, ką gaminti savaitei į priekį, kuomet neprisiperkama to, ko nereikia.




Įvairenybės

ANGLIJA.today
Nedirbi?
ANGLIJA.today