Skelbimai

Intriguojanti Kovo 11-osios akto istorija: kaip jį slapčia kardinolui V.Sladkevičiui saugoti vežė

Skirtingai negu Vasario 16-osios aktas, apie kurio buvimo vietą spėlionės nerimsta iki šiol, 1990 m. kovo 11-osios aktas dabar saugiai guli Valstybės archyve. Tačiau taip buvo ne visada. Pirmaisiais akto gyvavimo metais, kuomet nepriklausomos Lietuvos valstybės ateitis dar skendėjo miglose, siekiant užtikrinti akto saugumą buvo imamasi net labai netikėtų veiksmų.

flickr.com (Nicolas Raymond) nuotr./ Intriguojanti Kovo 11-osios akto istorija
flickr.com (Nicolas Raymond) nuotr./ Intriguojanti Kovo 11-osios akto istorija

Tokio veiksmo pavyzdys – slapta akto signatarų Kazimiero Motiekos ir Mečio Laurinkaus kelionė senu „žiguliuku“ į Kauną pas kardinolą Vincentą Sladkevičių, drauge gabenant ir originalų dokumentą. Po šios kelionės aktas kurį laiką praleido kardinolo namuose.

K.Motiekos idėja, tapusi kūnu

„Šita idėja gimė Kazimierui Motiekai. Jis man pasakė, ir aš po kelių sekundžių sutikau. Daug apie tai nešnekėjome – buvo laikai, kai vieni kitus supratome iš pusės žodžio“, – sausio vidurio įvykius kalbėdamas su 15min prisiminė M.Laurinkus, tuometinis Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius.

Kodėl aktą paslėpti nutarta būtent pas V.Sladkevičių? „Taip jam (Kazimierui Motiekai, – aut. past.) į galvą atėjo. Gal ir gerai“, – nedaugžodžiavo M.Laurinkus.

Pats K.Motieka anksčiau žurnalui „Europos laiku“ yra pasakojęs, kad aktą nutarta slėpti pas V.Sladkevičių, nes manyta, kad jei sovietai pas jį darys kratą, Vatikanas sukels didelį skandalą.

Akto pergabenimas, pasak M.Laurinkaus, buvo aptartas bei palaimintas ir tuometinio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio. Kurią tiksliai naktį vyko kelionė į Kauną? M.Laurinkus svarstė, kad tai galėjo būti 1991 m. sausio 13-osios ar sausio 14-osios naktis.

Anksčiau K.Motieka yra pasakojęs, kad kelionės metu aktas buvo slepiamas „žiguliuko“ degalų bake padarytoje slėptuvėje. Paklaustas, kaip atrodė ta slėptuvė, M.Laurinkus pažymėjo tuomet tuo nesidomėjęs tyčia.

wikipedia.org nuotr./ Kovo 11 d. aktas

„Žinojau, kad dokumentas yra pas Kazimierą. O kur jis jį laiko – kišenėje ar kur kitur – aš nesidomėjau. Tuo metu buvo tokia nuostata – kuo mažiau domėtis ir klausinėti“, – pabrėžė M.Laurinkus.

Kelionė, pasak jo, buvo rami, be pasiklydimų ar kitokių nuotykių.

„Naktis buvo be lietaus. Toks lietuviškai pasmurgęs oras. Nebepamenu, apie ką kalbėjomės važiuodami. Aišku, nevažiavome visada tylėdami, bet nemanau, kad kažką labai daug kalbėjome apie tai, ką darome. Greičiausiai pokalbis sukosi apie paprastus dalykus. Milicijos ar tankų važiuodami nematėme. Nors tada tie dalykai jau buvo pasidarę įprasti“, – kalbėjo buvęs VSD vadovas.

Ilgų pokalbių nebuvo

Atvažiavus pas V.Sladkevičių, kardinolo teko šiek tiek palaukti – šiam reikėjo išsibudinti iš miegų. V.Sladkevičius, anot M.Laurinkaus, nebuvo įspėtas, kad jam atveš Nepriklausomybės aktą – buvo tik įspėtas, kad sulauks delegacijos iš Vilniaus svarbiu klausimu.

„Atėjo po šiek tiek laiko kardinolas ir Kazimieras savo stiliumi, trumpai drūtai, kaip jis visada darydavo, paaiškino, koks reikalas, ir paklausė, ar kardinolas sutiktų tokią paslaugą suteikti. Jo atsakymas buvo tikrai labai apmąstytas ir korektiškas. Pasakė „gerai“. Be didelio daugžodžiavimo, aiškinimosi, kaip, kas ir kodėl. Tas man labai patiko“, – dalijosi prisiminimais M.Laurinkus.

Embassy

Signataro teigimu, tada kardinolas šiek tiek sirgo, ir svečiai, atidavę aktą, ilgai neužsisėdėjo. Nors V.Sladkevičius dar kvietė likti išgerti arbatos, K.Motieka ir M.Laurinkus nutarė judėti atgal į Vilnių.

Nepriklausomybės aktas kardinolo namuose Kaune išbuvo ne vienerius metus, kol užsienio valstybės po nepavykusio pučo Rusijoje pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

M.Laurinkus: elgėmės žmogiškai ir paprastai

Kaip M.Laurinkus dabar jaučiasi prisimindamas kelionę su Lietuvos valstybingumo atkūrimo dokumentu? Signataras šio įvykio pernelyg nesureikšmina ir sako, kad tada taip elgtis atrodė natūralu.

„Ar vertėjo daryti tai, ką padarėme? Gal ir vertėjo, o kodėl ne? Įtampa tada vis dėlto buvo didelė ir ne be priežasties. Viskas buvo natūralu, labai žmogiška ir paprasta. Buvo sugalvotas toks veiksmas, jis pasirodė protingas ir nutarėme padaryti. Nekurdami sau ypatingų barjerų“, – 15min sakė M.Laurinkus.

To laikotarpio atmosferą signataras portalui apskritai apibūdino kaip „idealią“ tarpusavio supratimo požiūriu.

„Niekas nieko niekam per daug neaiškindavo: mes bendražygiai, iš karto iš pusės žodžio suvokdavome, apie ką kalba“, – pažymėjo M.Laurinkus.

Dabar Valstybės archyve yra saugoma Nepriklausomybės atkūrimo akto kopija su visų signatarų parašais. Tuo tarpu aktas, po kuriuo kaip po oficialiu dokumentu pasirašė tik V.Landsbergis ir tuometinis Aukščiausiosios Tarybos sekretorius Liudvikas Sabutis, saugomas Seimo archyve.

Kas nutiko su Vasario 16-osios aktu?

15min primena, kad nei Vasario 16-osios akto originalo, nei dublikato buvimo vieta nėra žinoma. Akto originalas lietuvių kalba po pasirašymo buvo atiduotas saugoti Jonui Basanavičiui, o dublikatas iš pradžių saugotas Lietuvos Tarybos sekretoriate, vėliau – Prezidento kanceliarijos archyve.

J.Basanavičius mirė 1927 m. Vilniuje, tada valdytame Lenkijos. Nėra žinoma, kad akto originalą po šio patikėjimo saugoti J.Basanavičiui būtų matęs koks nors kitas žmogus.

Po J.Basanavičiaus mirties į Vilnių atvykusi delegacija iš Lietuvos peržiūrėjo jo daiktus ir susipažino su jų turiniu, tačiau žinių, kad būtų rastas aktas, nėra. Informacijos apie akto buvimo vietą nerasta ir J.Basanavičiaus užrašuose: netgi iškelta teorija, kad galbūt jis pats pamiršo, kur padėjo dokumentą. Išlikusios J.Basanavičiaus turėtos knygos ir rankraščiai ne kartą buvo tikrinti, bet dokumentas nerastas.

Istorikas Algimantas Kasperavičius vasarį LRT laidoje „Dėmesio centre“ sakė, kad, be lietuviškojo, egzistuoja ir dar du aktai, kurie, mokslininko manymu, yra vokiečių ir rusų kalbomis, skirti šių šalių vyriausybėms. Jie, pasak istoriko, galėtų būti Vokietijos ar Rusijos archyvuose.

Tuo tarpu akto dublikato likimas po 1940 m. birželio 15 d., kai Lietuvą okupavo SSRS, irgi nežinomas. Istorikai yra iškėlę įvairias versijas – kad aktą kažkas kažkur paslėpė, kad jis buvo sunaikintas II pasaulinio karo metu ar kad buvo išvežtas į SSRS.

15min.lt



Įvairenybės

Bagdonas till 10.09
Embassy
Bagdonas till 10.09
Embassy
Bagdonas till 10.09