Skelbimai

Lietuvoje dėl emigracijos atlyginimai sparčiai auga, tačiau išvykstančių nemažėja (10)

Per metus Lietuvoje atlyginimai augo net 8 proc. Nors tai yra gera žinia darbuotojams, šalies ekonomiką tai gramzdina – darbo našumas neauga, o tai reiškia, kad šalies eksportuotojams vis sunkiau konkuruoti su užsienio gamintojais, tikina Lietuvos bankas. Ir lengvų problemos sprendimo būdų nėra.

Pixabay nuotr. / Lietuvoje dėl emigracijos atlyginimai sparčiai auga, tačiau išvykstančių nemažėja
Pixabay nuotr. / Lietuvoje dėl emigracijos atlyginimai sparčiai auga, tačiau išvykstančių nemažėja

Lietuvoje likę specialistai trina rankomis – atlyginimai auga it ant mielių. Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje užfiksuotas net 8 proc. metinis vidutinio darbo užmokesčio augimas. Tačiau tai yra itin bloga tendencija eksportuojančioms įmonėms. Ypač turint omeny, kad darbo našumas neauga apskritai.

Dirba taip pat, bet uždirba daugiau

„Darbo užmokestis augo beveik 8 proc. per metus, o našumas iš esmės nekinta. Atsirado žirklės tarp to, kaip kinta našumas, ir kaip kinta darbo užmokestis. Kas vyksta kitose valstybėse? Paskaičiavome skirtumą tarp atlygio ir našumo ES. Olimpe yra trys Baltijos sesės – Latvija, Estija ir Lietuva. Tai rodo, kad įtampa kaininiam konkurencingumui šitame regione yra panaši“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.

Jo teigimu, jeigu tokia situacija užtruktų, konkuruoti Lietuvos įmonėms su užsienio gamintojais taptų vis sudėtingiau. Kodėl augo darbo užmokestis? Iš dalies augimą lėmė minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas – ji šiemet padidėjo 17 proc.

„Gerai, kad didinamos mažai uždirbančių žmonių pajamos“, – sakė G.Šimkus.

Tačiau sparčiai augantys atlyginimai nėra geras ženklas.

„Mūsų ekonomikoje yra struktūrinės problemos, kurios išlaikys tą įtampą darbo užmokesčio didėjimui“, – sakė G.Šimkus.

Bene didžiausia kaltininkė – emigracija

Didelį spaudimą didinti atlyginimus daro emigracija: „Nepaisant to, kiek daug apie tai kalbame, emigracijos mastai yra toliau didėjantys. Padidėjo ir ne Lietuvos piliečių emigracija iš Lietuvos.“

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis priduria, kad Lietuvą per metus palieka visa Ukmergė.

„Ekonomika auga, tačiau tai nesustabdo gyventojų: per metus svetur dirbti išvyko 22 tūkstančiai šalies piliečių, t. y. tiek, kiek gyvena Ukmergėje. Deja, kol kas nematome priežasčių, kad ši tendencija galėtų pasikeisti ir kitais metais“, − sakė R.Kuodis.

G.Šimkus pabrėžė, kad Lietuvą palieka net ir ne šalies piliečiai.

„Tai yra asmenys, kurie turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, šiek tiek sugriežtėjus reglamentavimui, jie turėjo išvykti iš Lietuvos, tai atsispindi emigracijos skaičiuose. Ir tai nepaneigia paties fakto – emigracija toliau didėja. Tai mažina gyventojų skaičių, galinčių dirbti asmenų skaičių Lietuvoje, išvyksta daugiausia darbingo amžiaus žmonės, ir ta struktūrinė įtampa darbo užmokesčiui toliau lieka“, – sakė G.Šimkus.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis kitais metais augs 5,7 proc. Be to, pridūrė jis, nuolatos mažėja darbo rinką papildančių jaunų žmonių skaičius.

„Tai taip pat vienas iš tų dalykų, apie kuriuos mes daug kalbėjome anksčiau, matėme kritusį gimstamumą, jis krito dukart, palyginti su tuo, kas buvo prieš nepriklausomybės atgavimą. Kurį laiką tai buvo skaičiai, o mes dabar srebiame viso to pasekmes – darbo rinką papildančių jaunų žmonių skaičius nuosekliai mažėja“, – sakė G.Šimkus.

Mažėjant darbingų žmonių skaičiui, įmonės priverstos darbuotojus vilioti didesniais atlyginimais, o tai kenkia jų konkurencingumui užsienyje. Ką daryti? „Kaip įmanoma didesnį dėmesį skirti darbo našumui didinti, investuoti į technologijas, didinti darbo našumą“, – sakė G.Šimkus.

Jauni išvažiuoja mokytis

Siekiant padidinti darbo jėgos skaičių, derėtų skatinti gimstamumą. Tačiau tai nėra lengva užduotis.

R.Kuodis pirmadienį kalbėjo, kad vaikai šiais laikais kainuoja labai brangiai.

„Jeigu kažkada vaikai buvo ne tokie brangūs, jie dirbdavo žemės ūkyje nuo mažų dienų, tai šiais laikais jis mokomas iki 25 metų ir tik tada bando nulipti nuo tėvų pečių. Be to, visuomenės hedonizmo laipsnis didėja – tėvai nori daugiau laisvės, keliauti, pramogauti, ir vaikai nelabai padeda šituo aspektu. Didysis blogis dar laukia“, – kalbėjo R.Kuodis.

Tuo metu G.Šimkus pabrėžė ir dideles Lietuvos švietimo ydas. Nekvalifikuotų asmenų nedarbas viršija 20 proc. Todėl, jo teigimu, yra būtina stiprinti suaugusiųjų mokymą. Be to, aukštasis išsilavinimas neatitinka poreikių nei profesijos, nei kokybės prasme.

„Darbdaviai sako, kad turi permokyti ekonomiką baigusį ekonomistą. „Žmonės palieka Lietuvą, nes nori pabaigti kokybiškus mokslus. Klausimas, kiek jų grįžta“, – kalbėjo G.Šimkus.

2017 metai priklausys nuo kaimynių

Šiemet užsienyje prekes parduodančių Lietuvos įmonių rodikliai pagerėjo, ir bendras eksporto augimas siekia 3 proc.

„Labiausiai tai lėmė nebemažėjantis reeksportas ir tebevykstantis ankstesnių metų gero derliaus eksportas. Tačiau 2017 m. šio teigiamo poveikio nebeliks, taigi eksportą labiau lems padėtis užsienio prekybos partnerėse ir mūsų eksportuotojų konkurencingumas“, − sakė G.Šimkus.

2017 m. turėtų būti aktyvesnis paramos lėšų iš Europos Sąjungos fondų panaudojimas, tad vėl turėtų didėti investicijos, kurios šiemet mažėjo. Atsigausiančių investicijų poveikį labiausiai pajausti turėtų statybų sektorius. Tiek augančios investicijos ir verslo plėtra, tiek darbo užmokesčio kilimas turėtų lemti ir didesnį nei šiemet vartojimą.

Vis dėlto pastebima, kad vartojimą nemažai didina ir importuojamos prekės, kurios sukuria mažai pridėtinės vertės šalies ekonomikai. Kitąmet numatoma didesnė nei šiemet infliacija – 1,9 proc.

Kainų augimą labiausiai gali lemti prognozuojamas naftos kainų atsigavimas ir maisto žaliavų brangimas.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc.

15min.lt



Imigracija

Darbo skelbimas
PHP darbo skelbimas
Darbo skelbimas
PHP darbo skelbimas
Darbo skelbimas