Skelbimai

Emigranto statusas pamažu praranda prasmę (2)

Informacinių technologijų ir kitose daugiausiai su internetu susijusiose srityse dirbantys asmenys šiandien gali dirbti viename pasaulio krašte įsikūrusiai įmonei, o gyventi – visai kitame.

pexels.com (Gratisography) nuotr./ Emigranto statusas pamažu praranda prasmę
pexels.com (Gratisography) nuotr./ Emigranto statusas pamažu praranda prasmę

Šią tendenciją pastaruoju metu gana sėkmingai išnaudoja Estija, kurios vyriausybė plėtoja elektroninės gyvenamosios vietos paslaugas (vadinamąją „e-rezidentūrą“). Panašiu principu grįstas ir vieno estiško startuolio „Teleport“ verslo modelis.

Tokiais akcentais užsienio žurnalistams Estija save pristatinėjo pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) pradžios renginių metu.

Svajonių miestas, remiantis duomenimis

Prieš kelis metus įkurtas startuolis „Teleport“ skaičiuoja, kad šiuo metu jo paslaugomis yra pasinaudoję maždaug 300 tūkst. asmenų.

„Mes padedame žmonėms rasti būtent jiems tinkamiausią miestą darbui. Remiamės duomenims ir turime sukaupę unikalią duomenų bazę, kurioje yra apie 260 pasaulio miestų.

Kiekvienas jų turi maždaug 300 pjūvių, pagal kuriuos galima palyginti privalumus ir trūkumus. Tada klausiame vartotojo, ką jis savo gyvenime vertina labiausiai ir pagal tai pasakome, kur jiems gyventi patiktų labiausiai“, – DELFI pasakojo „Teleport“ vadybininkas Kristjanas Lepikas.

Jis aiškino, kad anksčiau žmogaus gyvenamoji ir darbo vieta iš esmės buvo vienas ir tas pats.

„Tačiau dabar galima dirbi vienai vietai ir pajamas gauti iš jos, o gyventi ir pinigus leisti kitoje“, – pabrėžė pašnekovas.

K. Lepikas tvirtino, kad duomenų patikimumas ir palyginamumas yra „Teleport“ darbo pagrindas.

„Jei tai būtų paprasta, kas nors kitas jau būtų tai padaręs. Daugiau nei pusė mūsų investicijų buvo skirtos duomenims, nes jų surinkimas kartais trunka labai ilgai, bet jau naudojame automatinį algoritmą tam.

Pavyzdžiui, internete skenuojame, kokios maisto kainos yra skirtingų šalių prekybos centruose. Jei nori, kad viskas būtų palyginama 260 miestų visame pasaulyje, negali tiesiog paimti ir pridėti kokį nors duomenų pjūvį, kurio nėra kituose“, – dėstė jis.

K. Lepikas sakė, kad pagrindines pajamas startuolis gauna iš verslo klientų – padeda jiems kraustyti darbuotojus. Tuo metu paprastiems vartotojams paslauga yra nemokama.

Lyderiai – Singapūras ir Berlynas

Prieš sužinant, kuris pasaulio miestas jam tinkamiausias, asmuo turi pasirinkti konkrečiai jam svarbius dalykus. Pavyzdžiui, tarp pragyvenimo kaštų yra tokie kriterijai kaip žemas pajamų mokestis, mažos kainos ir pigi nuoma.

Iš gyvenimo kokybės kriterijų galima pasirinkti tokius prioritetus: švarus oras ir vanduo, kultūrinis gyvenimas, sveikatos apsauga, žemas nusikalstamumas, tolerantiška visuomenė ir t.t.

Be to, galima pasirinkti subjektyviai svarbius darbo ir karjeros, miesto infrastruktūros, verslumo aspektus.

Po to vartotojui reikia nurodyti, kur jis gyvena dabar, savo išlaidas nuomai, profesiją, patirtį ir pajamas. Galiausiai „Teleport“ pateikia atsakymą, kuris miestas jam patiktų labiausiai.

K. Lepikas sakė, kad dažniausiai gaunamas atsakymas yra Singapūras, o tarp Europos miestų pirmauja Berlynas.

„Vis dėlto, kiek mes žinome, tik 2 ar 3 proc. testą atlikusiųjų išties pasirenka pakeisti gyvenamąją vietą“, – pridūrė jis.

„Teleport“ nuotr./ Gyvenimo kokybės Vilniuje vertinimas

„Teleport“ duomenimis, iš trijų Baltijos šalių sostinių pagal daugiausiai kriterijų pirmauja Talinas.

Estijos sostinė geriau už Rygą ar Vilnių atrodo startuolių, rizikos kapitalo, verslo laisvės, saugumo, sveikatos apsaugos, švietimo ir tolerancijos srityse.

Tuo metu Vilnius geriau už kitas sostines pasirodė susisiekimo (miesto viduje), aplinkosaugos, ekonomikos, mokesčių ir prieigos prie interneto sferose.

Ryga prieš kitus nugalėjo pagal būsto, pragyvenimo kaštų, susisiekimo (kelionių), laisvalaikio ir kultūros bei aplinkos aspektus.

Eksportuoja valstybės paslaugas

2014 metų pabaigoje pradėta Estijos „e-rezidentūros“ programa šiuo metu turi per 21 tūkst. „e-rezidentų“, kurie yra iš beveik 140 pasaulio valstybių.

Šios programos esmė – valstybės išduodama skaitmeninė tapatybės kortelė, kuri leidžia, pavyzdžiui, pradėti verslą.

Kaip pasakojo Estijos vyriausybės IT direktorius Siimas Sikkutas, vienos svarbiausių priežasčių, kodėl žmonės naudojasi „e-rezidentūros“ programa yra patikima ES verslo aplinka ir kokybiškos estų valstybinių institucijų teikiamos paslaugos.

„Mes iš esmės eksportuojame savo valstybinį sektorių“, – sakė jis.

„E-rezidentūros“ komunikacijos vadovas Adamas Rangas teigė, kad kai kuriems asmenims patrauklu tai, jog įkuriant įmonę nereikia nurodyti adreso.

„Belgijoje ar Italijoje reikia pasakyti, kur yra fizinės patalpos, kur vykdoma veikla. Tačiau šiandien yra daug verslų, kuriems to visai nereikia, nes jie užsiima virtualia veikla“, – pasakojo jis.

A. Rangas taip pat pastebėjo, kad tik dalis „e-rezidentų“ įkurtų įmonių po to ir mokesčius moka Estijoje. Tai priklauso nuo konkretaus asmens pilietybės, jo tėvynės įstatymų, iš kur įmonė gauna pajamas, kur valdoma ir t.t.

S. Sikkutas užsienio žurnalistams taip pat pasakojo, kad turi planų ženkliai sumažinti valstybiniame sektoriuje dirbančių žmonių skaičių.

„Informacinės technologijos valstybės sektoriuje naikins dabar jame dirbančių asmenų darbo vietas, – aiškino jis. – Tai įvyks bet kokiu atveju, ar Estijos vyriausybė dalyvaus tame, ar ne. Mums reikėtų prie to prisitaikyti, o ne tai neigti.“

Vyriausybės atstovo teigimu, dėl to Estijos valdžia daug lėšų skiria švietimui ir kvalifikacijos keitimo programoms.

„Be to, Estija yra senstanti visuomenė, kurioje vis labiau trūksta darbingo amžiaus asmenų. Kuo mažiau jų dirbs valstybės sektoriuje, tuo daugiau galės įsitvirtinti privačiose įmonėse“, – sakė jis.

DELFI.lt



Imigracija


ANGLIJA.today
Pinigai co uk banner
A.t niekur banner
ANGLIJA.today
Pinigai co uk banner