Skelbimai

Didžioji Lietuvos tragedija: jei neišnyksime, tai išsivažinėsime (22)

Niūrios šiomis dienomis ne tik oro, bet ir demografinės šalies prognozės. Nuo nepriklausomybės pradžios Lietuva neteko daugiau nei 800 tūkst. gyventojų – beveik ketvirtadalio. Gimstamumas išlieka mažas, o emigracija vis didėja. Šalį, kurioje nėra karo, palieka keliasdešimt tūkstančių gyventojų kasmet. Skaičiuojama, kad po kelių dešimtmečių Lietuvoje nebegyvens nė 2 mln. gyventojų. To pasekmes jaučiame jau dabar, tačiau ateityje problemos gali būti dar didesnės: augantys mokesčiai, didesnis išlaikomų žmonių skaičius ir prarastos investicijos piešia labai liūdną šalies ateities perspektyvą.

Flickr / Didžioji Lietuvos tragedija: jei neišnyksime, tai išsivažinėsime
Flickr / Didžioji Lietuvos tragedija: jei neišnyksime, tai išsivažinėsime

Bauginantys skaičiai

Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą lemia du pagrindiniai rodikliai. Abu jie yra neigiami, tačiau migracija yra pagrindinė priežastis, kodėl situacija netrukus gali būti įvardijama kaip katastrofiška.

„Jeigu paanalizuosime nuo 1990 metų, tai Lietuva neteko 831 tūkst. gyventojų. Pagrindinės priežastys – neigiama migracija ir neigiama natūrali gyventojų kaita. Dėl neigiamos migracijos sumažėjo 80 procentų – 668 tūkst. daugiau išvyko, negu atvyko. Ir 20 procentų bendro gyventojų skaičiaus sumažėjimo sudarė neigiama kaita, t. y. 163 tūkst. gyventojų mirė daugiau Lietuvoje per tuos 26 metus“, – sakė Statistikos departamento Demografinės ir migracinės statistikos skyriaus vedėja Inga Masiulaitytė-Šukevič.

Nors gyventojų mažėja ir natūraliai, specialistai atkreipia dėmesį, kad būtent neigiama migracija turėtų kelti didžiausią susirūpinimą. Anot jų, reikėtų sunerimti, nes migracija didėja ir tais metais, kai gyvenimo rodikliai šalyje auga.

„Jeigu iki 2014 metų emigracija mažėjo, tai nuo 2015-ųjų tiesiog toks posūkis matomas, kuris sunkiai paaiškinamas. Emigracija auga ir, matyt, šiemet ji toliau augs, jei taip pat bus, tai galim turėti 50 tūkstančių išvykusių (iš viso per 2015 metus – Alfa.lt).

Pirmiausia, tai (lemia – Alfa.lt) ekonominės sąlygos: darbo vietų kūrimas, maži atlyginimai ir tas pajamų perskirstymas neteisingas. Kas stebima nuo 2015 metų, tai kad jei anksčiau emigracija kažkaip koreliuodavo su ekonominiais rodikliais, tai nuo 2015 nebekoreliuoja. Ekonominiai rodikliai lyg gerėja, o emigracija toliau didėja, o atvirkštinis (procesas – Alfa.lt) – grįžtamoji migracija – mažėja“, – perspėjo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.

Nebebus ir 2 milijonų

Ekonomistai sako, kad šalyje gyvenimas gerėja tik nedidelei daliai gyventojų, o tie, kuriems jis blogėja, toliau emigruoja, būtent todėl gerėjantys ekonominiai rodikliai nestabdo emigracijos srautų. Demografijos specialistai nemato priežasčių, kodėl artimiausiu metu emigracija galėtų sustoti. Europos Sąjungos statistikos departamentas „Eurostat“ prognozuoja, kad 2050 metais lietuvių nebus nė 2 milijonų. Jei tai pasitvirtins, per mažiau nei 35 metus prarasime dar beveik milijoną gyventojų.

Specialistai sako, kad kol kas būtų naivu tikėtis, kad emigracijos tendencijos pasikeistų.

„Dabar toks laikotarpis, kai gyventojų mažėja ir mažės kurį laiką. Nemanau, kad niūriausios „Eurostato“ prognozės išsipildys, bet faktas, kad gyventojų skaičius artimiausioje ateityje mažės, – neginčytinas, nes nėra prielaidų jam kita kryptimi judėti. Nebent imigracinė situacija stipriai pasikeistų, bet, manau, taip nebus artimiausiame kelių metų bėgyje“, – sakė Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika.

Pagal oficialią statistiką, Lietuvoje šiuo metu gyvena beveik 2,9 mln. gyventojų, tačiau mokslininkai sako, kad ne visada galima aiškiai atskirti gyvenančius šalyje ir emigravusius asmenis.

„To pasakyti negalima, kadangi greičiausiai tokių pastovių, visada sėdinčių Lietuvoje gyventojų tikriausiai yra toks skaičius arba net mažesnis. Esmė ta, kad labai didesnė dalis žmonių gyvena ir Lietuvoje, ir ne Lietuvoje, kurį laiką čia, kurį laiką ten, jų negalime ignoruoti, jie perka, sukuria paklausą, naudojasi infrastruktūra, tokių gyventojų apskaičiuoti visiškai neįmanoma“, – sakė Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas D. Burneika.

Toks neapibrėžtumas sukuria papildomų problemų, ypač miestų ir savivaldybių lygmeniu. Infrastruktūrą, viešąsias įstaigas ir paslaugų teikimą savivaldybės planuoja ar bent jau turėtų tą daryti, atsižvelgia į gyventojų skaičių. Jei tas skaičius ne tik nuolatos mažėja, bet ir pulsuoja priklausomai nuo sezono ar srautų, darosi sunku planuoti investicijas ir skirstyti lėšas.

Paulius Peleckis/alfa.lt nuotr. / Vilniaus oro uostas

Greit pasijaus pasekmės

Skaudžiausios emigracijos pasekmės, pasak mokslininkų, pasijaus po 10–15 metų. Jos gali virsti augančiais mokesčiais ir didesniu išlaikomų asmenų skaičiumi.

„Tai, kas vyksta, tai, ko gero, dar labiau neramina, nes (emigrantų – Alfa.lt) amžiaus struktūra yra žymiai jaunesnė nei (visos Lietuvos – Alfa.lt) gyventojų struktūra, ir automatiškai emigrantai tiesiog fiziškai sendina visi mūsų gyventojų struktūrą, ir tų pensinio amžiaus išlaikomų daugėja, ir bendrai vienam dirbančiam išlaikomų gyventojų procentas didėja...“ – sakė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė A. Sipavičienė.

„Tas mažėjantis gyventojų skaičius, atrodo, kaip ir neigiamas perspektyvas kelia, iš vienos pusės, mažėja rinka, mažėja darbo jėga ir pan., bet mums didesnė problema, kad mažėja proporcija dirbančiųjų ateityje, t. y. bus sunkiau išlaikyti skaitlingas vyresnių žmonių kartas, kurios sudarys didžiąją dalį rinkėjų, be abejo, ir valdžia turės atsižvelgti vienokiu ar kitokiu būdu į tas kartas, jaunimui gali nepatikti, kad mokesčiai didės, ko gero, jie didės, spėju“, – sakė Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas D. Burneika.

„Savaime gal net ne pats gyventojų skaičiaus mažėjimas yra problema, tai tikrai mūsų nedžiugina, bet mes žinom nemažai valstybių, kurios mažesnės nei Lietuva gyventojų skaičiumi, bet puikiai tvarkosi. Problema yra disbalansai, nes, aišku, labiausiai migruojanti tautos dalis yra jaunimas, taip pat daug santykinai išvykta iš regionų, tai mes turim disbalansą tiek teritorinį, tiek amžiaus prasme. Senėjanti visuomenė mums bus problema ateityje“, – įspėjo Viešosios politikos instituto tyrimų direktorė Dovilė Janavičienė.

Mažėja ir siunčiamų pinigų

Specialistai pastebi ir dar vieną nerimą keliančią tendenciją.

„Išvykstančių skaičius didėja, o nuo 2015-ųjų persiunčiamų migrantų pinigų mažėja. Tai reiškia, kad išvyksta su visam, visa šeima, tiesiog nebėra čia kam siųsti, nedaro čia investicijų Lietuvoje, daug kas siųsdavo ar nekilnojamam turtui, ar pan., o jei skaičiai mažėja, tai reiškia, kad jie jau visą gyvenimą kuria ten“, – sakė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė A. Sipavičienė.

Svetur emigrantų uždirbti pinigai ne vienerius metus prisideda prie Lietuvos BVP augimo. 2013 ir 2014 m., skaičiuojant svetur uždirbtus pinigus, į Lietuvą buvo persiųsta po daugiau nei 1,5 mlrd. Eur, o paskutiniais (2016 m.) – kiek daugiau nei 1,2 mlrd. Eur. (11,6 proc. mažiau). 2015 m. persiųstų pinigų suma sudarė 3,32 proc. BVP.

Prastėja šalies įvaizdis

Demografijos problemos gali sukelti ir sniego gniūžtės efektą. Dėl emigracijos atsirandančios problemos gali lemti papildomų problemų, kurios turės dar skaudesnių ekonominių pasekmių. Mažėjančios šalies įvaizdis neigiamai atsiliepia šalies ekonomikai ir konkurencingumui pasaulyje.

„Gyventojų mažėjimas yra neigiamas veiksnys. Pirmiausia, neigiamas, nes parodo mūsų vidaus ekonomines ir socialines problemas, kaip tai paveiks konkurencingumą. Be abejo, jokia šalis su taip sparčiai mažėjančiu gyventojų skaičiumi negali pasigirti drastišku konkurencingumu ir apskritai ekonomikos šuoliu“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Žilvinas Martinaitis.

Laikas įsileisti ekonominių migrantų?

Lietuvos verslas sako, kad, išvykstant darbingo amžiaus gyventojams, darbo jėgos būtų galima atsivežti iš trečiųjų šalių – tokių kaip Baltarusija ir Ukraina.

„Statybininkai – suvirintojai, santechnikai, apdailininkai – ir tai, kas kuria vidaus rinką, – viešas maitinimas. Girdėjau, kitais metais Vilniuje atsiras 16 naujų viešbučių, tai trūksta žmonių, kurie gali dirbti, sričių daug yra. Kur netrūksta, tai viešajam sektoriui, ten pakankamai tų žmonių, kuriuos deleguoja partijos“, – sakė Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

„Esu skeptiškas verslo dejonių atžvilgiu, jie, žinoma, elgiasi racionaliai, ieško, kas už mažiausią atlyginimą sukurtų didelę pridėtinę vertę, tai verslo strategija. Bet tai trumpalaikė strategija. Žinome, kad daugelis žmonių, kurie mokosi, tai mokosi darbo vietoje, pagal šį rodiklį yra labai žemai. Tai rodo, kad verslas apskritai neinvestuoja ar labai nedidelė verslo dalis, tiksliau sakant, investuoja į savo darbuotojų mokymą. Tai jie laikosi trumpalaikių strategijų, ir ta trumpalaikė strategija duoda vaisių – nebėra kam dirbti“, – sakė Ž. Martinaitis.

Nors Lietuvoje pernai gimė 1,5 tūkst. daugiau vaikų nei užpernai, gimstamumas vis dar nepakankamas natūraliam gyventojų prieaugiui.

alfa.lt



Imigracija

pinigai paslaugos blue
Anglija.today skelbimai
pinigai paslaugos blue
Anglija.today skelbimai
pinigai paslaugos blue