Skelbimai

Merginos prašo atverti joms kelią į svajonių studijas Londone Foto

Kaip užkirsti kelią visuomenės pasipriešinimui, kuris prie Seimo peraugo į smurtą? Kaip politiniais sprendimais neatimti žmogaus noro kabintis į gyvenimą, o priešingai – padėti? Šiuos atsakymus jos rastų išsvajotose studijose. Lygių galimybių tyrėja Ugnė Litvinaitė siekia studijuoti vienerių metų Nelygybių ir socialinių mokslų magistrą Londono aukštojoje ekonomikos (LSE, angl. – London School of Economics) mokykloje. Vilniaus Arkivyskupijos Carite dirbanti Augustė Dudutytė taip pat taikosi į šios programos gretas. Tik yra vienas bet... Tam merginoms reikia rėmėjų paramos.

Ugnė Litvinaitė.
Ugnė Litvinaitė.

U.Litvinaitė šiuo metu surinkusi daugiau kaip tūkstantį eurų (tikslas – 14 tūkst.).

„Begaliniai džiugu sulaukti pirmųjų aukų ir mano kampanijos pasidalijimų, kuriuose mane auginę, su manimi augę, o kartais visai neseniai kažkur mano pranešimą girdėję ir mane ėmę sekti žmonės mane tiesiog apkabino palaikymo ir skatinimo žodžiais. Įstabu, kai aukoja patys daug neturintys, iš idėjos, jog visi galime pripildyti tą didelį puodą ir kaip didelė šeima, Neringos Rekašiūtės žodžiais, išsiųsti mane į mokslus“, – džiaugiasi gera pradžia Ugnė.

Ji teigia ieškanti ir didesnių rėmėjų, kuriems galbūt pavyktų per daug nesusispaudžiant paaukoti didesnę sumą, ir kurių indėlis užtikrintų jai laimingą bilietą į studijas. Ugnės kampanija tik įsibėgėja, o būsimos bendramokslės A.Dudutytė svajonė – jau ranka pasiekiama – ji jau yra surinkusi daugiau kaip 7000 eurų (tikslas – 10 tūkst.).

„Į socialines medijas paleidau vaizdo įrašą su prašymu paremti lydima nemažai gėdos ir nejaukumo, tačiau buvau pasitikta su labai daug šilumos ir pasitikėjimo urmu, dėl to esu be galo dėkinga bei jaučiu didelį atsakomybės jausmą – išreikštas palaikymas dar labiau sustiprino mano ryžtą imtis didelių darbų. Rinkti lėšas viešai buvo visiška avantiūra, bet džiaugiuosi, kad tiek daug žmonių pamatė mano darbo srities prasmę bei potencialią studijų naudą Lietuvai. Pasirodo, kartais tie rožiniai akiniai atsiperka!“, – pripažįsta Augustė.

Pamatyti Augustės prisistatymo vaizdo įrašą ir ją paremti galite čia

Pamatyti Ugnės prisistatymo vaizdo įrašą ir ją paremti galite čia

Gyvena ir tėčio neišgyventus metus

Ugnė atvira – impulsą atkakliai ir drąsiai siekti savo svajonių davė dar vaikystėje patirtas finansinis nepriteklius. Jos mama anksti liko vieniša, tad paauglystėje ir mergaitės finansinis saugumas buvo ribinis. Sulaukusi penkiolikos ji išvis neteko tėčio, iki tol taip pat turėjusio nemažai sunkumų.

„Tėčio netektis – siaubinga patirtis, verčianti žengti tuo keliu, kurį pasirinkau, be lašelio baimės ar gręžiojimosi atgal, net kai gaunu daug neigiamų komentarų ir kritikos judindama sopančias visuomenės žaizdas“, – tvirtai sako ji.

Šiandien mergina eina tuo keliu, nes mano, kad baisiausia jau išgyvenusi, jog gyvena ne tik savo, bet ir tėčio neišgyventus metus, ir kartu žino, kodėl renkasi gyvenimą ir kokį jį nori matyti – ne tik savo, tačiau tų, kurie gyvena aplink ją.

Vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje Ugnę stipriai palaikė seneliai, tačiau jų namuose dabar gyvena sunki liga, kuri ne tik valgo santaupas, bet jau senokai ir sustabdė pajamas.

„Mano mama, kuri yra mano didžiausia emocinė palaikytoja, deja, finansiškai remti manęs negali jau nuo studijų universitete pradžios, labai džiaugiuosi, kad juodžiausiomis minutėmis ji man kartoja, kad turiu pasitikėti savo keliu ir juo eiti“, – tvirtą mamos buvimą šalia jaučia pašnekovė.

Ugnė nuo pat pirmo kurso, su pertraukomis studijoms užsienyje bei susikaupimui geriems akademiniams rezultatams pasiekti, dirbo, tiesa, ne visada atlygis imdavo viršų, jos pasirinkimus dažniau nulemdavo tai, kad veiklose matė socialinę vertę.

„Tačiau sudėjusi visus savo resursus, įskaitant darbą, laimėtas stipendijas, privačių rėmėjų paramą, už kurią jiems jau esu be galo dėkinga, ir paimtą maksimalią įmanomą studijų paskolą, aš vis dar stokoju pusės antriems studijų metams reikalingos sumos – 14 tūkst. Eurų. Tikiuosi dalį šių reikiamų pinigų užsidirbti Londone, greičiausiai teks paragauti juodo darbo, bet net ir optimistiškai planuodama suderinti studijas ir darbą, kurį dar reikės gauti, bei skaičiuodama mažesnius pragyvenimo kaštus nei įprastai studentai skaičiuoja, aš negaliu išvažiuoti nesurinkusi bent 7-8 tūkst. Eur įnašo mokslo metų pradžiai“, – geros valios žmonėms į rankas atsiduoda ji.

Londone užsienio studentų prašoma už kambarį susimokėti ne tik depozitą, bet ir 6 mėn. nuomą iš karto, be to, rudenį reikia sumokėti trečdalį studijų įmokos ir dar turėti iš ko valgyti bei kaip susimokėti už transportą.

Ten pat norinti studijuoti Augustė antrina savo draugei, kolegei, būsimai bendramokslei. Jos teigimu, blogos žinios šioje situacijoje tos, kad dėl „Brexit“ studijų kaina padvigubėjo ir pasiekė jai niekuomet gyvenime nematytus skaičiukus – 23,520 svarus sterlingų. Šiai sumai padengti mergina neturi galimybės pasiimti paskolą nei gimtinėje, nei Jungtinėje Karalystėje.

„Dirbdama ne pelno siekiančioje organizacijoje, už mokslus susimokėti vien savo jėgomis tiesiog negaliu. Prašyti yra nejauku, bet neturiu prabangos nebandyti, todėl darau šį tikėjimo šuolį ir dalį magistro studijų kainos bandau susifundraisinti“, – viltis į patikėsiančius jos svajone deda Vilniaus Arkivyskupijos Carite advokacijos ir komunikacijos vadove dirbanti mergina.

Augustė Dudutytė.

Savo kailiu patyrė nelygybę tarp kaimo ir miesto jaunimo

Iki dabartinės darbovietės ir sprendimo studijuoti socialines nelygybes ėjo ji nuėjo ilgą kelią. Dvyliką klasių ji baigė kaimo mokykloje, o atvykusi studijuoti į Vilnių pamatė, kokia ženkli atskirtis net interneto amžiuje, vis dar egzistuoja tarp jaunimo iš didesnių miestų ir jaunimo iš regionų.

„Tas kontrastas man ne tik badė akis, bet ir užkūrė klausimų apie tai, kaip galime jaunimui suteikti lygiavertiškesnes galimybes, kurios nebūtų determinuotos aplinkos, kurioje gimei“, – sako Augustė.

Tuomet paraleliai ji pradėjo savanoriauti jaunimo ir vaikų stovykloje „Lietuvos Atgaja“, kur per pastaruosius šešis metus darbo su vaikais ir savanoriais pamatė, kaip socialinis dizainas gali jauname žmoguje puoselėti emocinį atsparumą, pasitikėjimą savimi, ryžtą bandyti bei bendrai prikrauti kitų vidinių resursų. Dabar Carite ji padeda integruotis socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms – pabėgėliams.

„Čia turėjau galimybę stebėti, kaip politiniai sprendimai nusėda į praktinį lygmenį ir veikia žmogaus galimybę kibtis į gyvenimą. Trumpai tariant, šioje sandūroje tarp socialinio teisingumo, darbo su jaunimu ir socialinio darbo matau daug galimybių bei prasmės Lietuvai – tai atradus neliko daug klausimų dėl to, kam noriu skirti savo laiką ir energiją. O studijos LSE tėra priemonė tą ambiciją pažaboti ir įkinkyti ją kryptingam darbui, – teigia ji.

Ieškos priešnuodžio į smurtą peraugančiam visuomenės susipriešinimui

Pasak Ugnės, magistro studijų programa, į kurią abi įstojo, būtų auksinė galimybė mokytis iš geriausių geriausių pasaulio mokslininkų nelygybių tyrimų srityje įgyti žinių bei įrankių nagrinėti mūsų visuomenei opias problemas ir kurti jas sprendžiančias intervencijas bei iniciatyvas.

„Tokių žinių ir perspektyvų Lietuvoje dar neturime plačiai prieinamų, tačiau tai Lietuvai, šaliai, kurioje socioekonominė nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, kaip ir galimai su tuo susijusių socialinių problemų mastai (viena to išraiškų gali būti ir šiandien matomas į smurtą peraugantis visuomenės susipriešinimas) neabejotinai yra ir išliks itin aktualu dar ne vienerius metus, kol – arba jeigu – pasieksime struktūrinių pokyčių“, – įsitikinusi Ugnė.

Įkurdinta antrame geriausiame pasaulyje universitete socialinių mokslų srityje bei tiesiogiai sujungta su Tarptautiniu nelygybių institutu – tyrimų centru, lyderiaujančio nelygybių tyrimuose, programa suteikia prieigą prie Ugnei sunkiai vis dar suvokiamos plotmės ir gylio akademinių žinių, kokių tik geidžia metodų ir tematinių kursų, seminarų ir dirbtuvių, resursų kaip biblioteka, kuri gali per dieną ar kelias iš bet kurio pasaulyje kampelio paimti ir atsiųsti norimą tekstą, o svarbiausia, žmonių – dėstytojų iš viso pasaulio, kurių dalis keičiasi kas savaitę, siekiant suteikti studentams paskaitas iš savo sričių specialistų net už LSE ribų, taip pat kantrių, patyrusių akademinių mentorių, konsultacijai kas savaitę pasiekiamų viso LSE mokslo darbuotojų ir dėstytojų iš bet kokios socialinių mokslų disciplinos.

„Pavyzdžiui, mano planams prisidėti prie nelygybių sprendimo itin aktuali socialinė politika, kurios analizėje LSE turi sukaupęs ilgametę patirtį ir gilias tradicijas, tad aš galiu konsultuotis su to fakulteto dėstytojomis ir mokslininkėmis. Galiausiai, programa yra tikrai konkurencinga, per metus atrenkama apie 20 studentų iš viso pasaulio. Orientuojamasi į geriausius esamus ir būsimus tyrėjus ir praktikus plačioje socialinių ir ekonominių nelygybių srityje“, – teigia Ugnė.

Pasak jos, nors programa ruošia studentus tapti savarankiškais tyrėjais ar net mokslininkais, jai labai patinka, kad LSE, kitaip nei kai kurie kiti prestižiniai universitetai, stipriai ir nuosekliai prioritetizuoja visuomenei aktualius tyrimus bei jų susietumą su realia, esama žmonių padėtimi, visuomenių būkle.

„Tai jaučiasi tiek iš klausimų, kuriuos nagrinėja programa, pristatomų tyrimų šviežumo, tiek iš paskaitas ir seminarus nuolat LSE vedančių asocijuotų praktikų, kurie vykdo taikomuosius tyrimus, ir su kuriais taip pat galima konsultuotis, tiek iš to, kokie studentai surenkami“, – teigia pašnekovė.

Gausybė planų kurti pokyčius

Ugnė jau dabar dėlioja planus, kur nukreips magistro studijose įgytas žinias nukreips tyrimams apie ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugų prieinamumą Lietuvoje. Tyrimų rezultatus ji panaudotų dalyvaudama viešosios politikos formavimo procese dėl reikiamų reformų ar priemonių, kurios vaikams užtikrintų lygias galimybes vystyti gebėjimus ir integruotis į visuomenę, o šeimoms, ypač mamoms, galimybes derinti šeimą ir darbą, savirealizaciją kitose srityse. Jai taip pat rūpi socioekonomiškai ir psichosocialiai nesaugiose aplinkose neretai tai reiškia disfunkcines, skurde, socialinėje atskirtyje gyvenančias šeimas ar išvis jokios šeimos, gyvenimą globoje, ir pan.) augančių paauglių įgalinimas.

„Galvoju apie mentorystės ir ankstyvos praktikos programas mano įvardintoms grupėms, anksti parodant kelius kurti savo gyvenimą ir suteikiant palaikymą bei įrankius jų siekti. Brandinu keletą idėjų, kaip galėčiau šias programas finansuoti ir organizuoti pritaikydama JK matytus nevyriausybinių organizacijų veikimo principus. Iš esmės ieškočiau savifinansavimo modelio kuriant vertę ją galintiems pirkti žmonėms ir ją perskirstant ne pelno siekiančiais principais šioms programoms. Svajonėse – ir visa tai vienijanti bendruomenė, paremta lygiavertiškumo idėjomis. Idealu būtų, jei galėčiau prieš to imdamasi iš arčiau susipažinti su JK veikiančių organizacijų veiklos principais. Tą daryti Londone būnant LSE studente yra daugiau nei idealu“, – entuziastingai nusiteikusi ji.

Augustė taip pat jau dėliojasi planus po studijų. Ji įsitikinusi, kad nelygybės ir socialinių mokslų magistras papildys jos ligšiol įgytą praktinę ir akademinę patirtį ir sustiprins pastangas tapti profesionalia socialinės atskirties tyrėja-praktike.

„Žinių derinys apie pagrindinius teorinius metodus ir jų taikymą sprendžiant socialines problemas leistų man siekti savo akademinių užmojų – spręsti riboto socialinio mobilumo problemų Lietuvoje ir pateikti praktinių įžvalgų, kaip jas spręsti“, – sako ji.




Gyvenimo istorijos

Zurnalisto darbo skelbimas
ALF account assistant
Zurnalisto darbo skelbimas
ALF account assistant
Zurnalisto darbo skelbimas